TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skandinaviška vizija: miražas ar išsigelbėjimas?

2010 10 20 0:00
Skandinavų verslininkus vilioja Lietuvos girios.
LŽ archyvo nuotrauka

Skandinavai vieni pirmųjų atėjo į Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos rinką. Tiesa, prieš tai verslo planus ir investicijų garantijas pasitikrinę Estijoje, dalį projektų - Latvijoje. Baltijos šalys jiems - po ranka, patogus tramplinas į Rytus ir Vakarus, o ir mes juos sutikome dosniai.

Tik netekę daugybės privatizuotų objektų ir likę su skolų kupra skandinavų bankams ėmėme murmėti - gal ne viskas taip gražu užsienio siūlymuose ir tinka mums.

Gal verta rimtai pasvarstyti ir apie valstybės turto valdymo vizijas, kurias dabar perša Lietuvai už nemažus pinigus?

Geidžiama gerovė

Ilgus dešimtmečius kurta ir stabili švediška, norvegiška, pagaliau ir jaunesnė suomiška gerovė mus viliojo - galbūt ir Lietuvai pavyks taip gyventi, juolab kad Šiaurės kaimynai imponavo santūrumu, sąžiningumu, patirtimi ir didžiuliu kapitalo srautu į mūsų šalies ūkį.

Tad švedams ir suomiams atiteko "Lietuvos telekomas" su visa rinka, nemažai viešbučių, iš esmės visi pagrindiniai bankai, baldų ir medienos pramonėje įsitvirtino pasaulinė korporacija "Ikea", neploną riekę atsiriekė statybų verslas, įvairios konsultacinės kompanijos, žiniasklaidos magnatai bei daug kitų verslininkų.

Tiesa, investavimo skuba neapsiėjo ir be nesėkmių: norvegams teko trauktis iš "Akmenės cemento", į lošimų rinką nepavyko įsisukti švedų loterijų ir kitų žaidimų organizatorei "Svenska Spel", atsisakyta kai kurių leidybos ir kitų projektų.

Tačiau didžiausią smūgį patyrė pinigus į šalį pumpavę bankai. Vartojimo privalumus gyrę ir kuo daugiau skolintis raginę skandinavų ekspertai, švelniai tariant, susimovė. Juk jie ne orakulai - nenumatė tokios baisios ekonomikos krizės.

Žinoma, bankai ir kiti investuotojai skaičiuoti moka, savo pinigus laikui bėgant atsiims. O kol daromi milžiniški atidėjimai, galima pasižvalgyti, kas vertingo Lietuvoje dar liko ir ką galima nebrangiai nupirkti, kai pinigų srautus bus galima išlaisvinti iš bankų seifų.

Žingsnis į privatizavimą?

Didysis privatizavimas, tautos taikliai vadinamas "prichvatizavimu", taip trokštamos gerovės nesukūrė - milijonus susikrovė tik vienetai, sulindę į valdžią ar arčiau jos. Ne ką uždirbo ir valstybė, nes tikrai pelningų sandorių, kurie solidžiomis sumomis papildė valstybės iždą, buvo ne tiek jau daug, be to, fondas buvo iššvaistytas.

Kas dar liko? Pagaliau apsižiūrėta: dar yra apie 18 mlrd. litų vertės valstybinio komercinio turto, kurį reikia valdyti efektyviau ir atseikėti iš jo daugiau pinigų į skylėtą biudžetą.

Dėl siekių geriau valdyti valstybės turtą niekas nesiginčija, bet noras sukoncentruoti jį į vieną holdingą ar kitokį darinį bei patikėti kelių asmenų valdybai kelia nerimą. Tokios institucijos, kuriai priklausytų absoliučiai visas valstybės turtas, nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje. Steigti monopolijas draudžia daugelio šalių teisės aktai.

Jungtinio demokratinio judėjimo lyderis, advokatas Kęstutis Čilinskas pažymi, kad koncentruoti kapitalą vienose rankose ir kurti monopolijas draudžia ir Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai.

Tad kodėl tokios koncentracijos siekiama? Ne vienas žinomas Lietuvos ekonomistas tai viešai įvardijo kaip tolesnį žingsnį patrauklaus nekilnojamojo turto, miškų ir kitų sektorių privatizavimo link. Juolab kad verslui nenaudingą turto dalį, susijusią su socialinėmis ar aplinkosaugos funkcijomis, siūloma atskirti nuo ūkinės.

Deterio gairės

Vyriausybė Finansų ir Ūkio ministerijas įpareigojo parengti valstybės turto valdymo strategiją, o pastaroji į talką pasikvietė švedų ekspertą Dagą Deterį (Dag Detter) ir jo konsultacinę kompaniją "Detter & Co", kuri specializuojasi valstybės valdomo komercinio turto srityje. Strategijai parengti, pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, skirta 100 tūkst. litų.

Švedai pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei - holdingui "Visuomis". Jam vadovautų septynių labai kvalifikuotų vadybininkų valdyba, tačiau tai nebūtų samdomi vadovai. Jie strateginius valstybės turto valdymo klausimus spręstų laisvu nuo pagrindinio darbo kitose kompanijose metu. Esą taip būtų išvengta tiesioginio politikų ir aukštų pareigūnų kišimosi į pelno siekiančio holdingo reikalus.

Vis dėlto Vyriausybei supratus, kad Deterio idėją bus sunku prastumti, prabilta apie kitokį darinį - turtą perduoti naujai bendrovei, įsteigtai sujungus Valstybės turto fondą su Turto banku. Tam dar turi pritarti Seimas.

Mitai ir tikrovė

"Švediškas turto valdymo modelis tėra žmonių klaidinimas", - pažymi ne vienas šalies ekspertas. Beje, pats D.Deteris tėvynėje vertinamas nevienareikšmiškai. Pagal jo modelį prastumtas Švedijos geležinkelių privatizavimo planas tapo galvos skausmu, kurio simptomus valstybė dabar gydo.

Švedijoje valstybės nekilnojamąjį turtą iki 1993 metų centralizuotai valdė Nacionalinė valstybinių pastatų valdyba. Ji tais metais panaikinta, o turtas perduotas jos pagrindu įsteigtoms ar veikiančioms įmonėms. Švedijos parlamentas taip siekė išardyti valstybės pastatų valdymo monopoliją.

Valstybei priklausančius miškus Švedijoje valdo viena įmonė "Sveaskog", kuri turi tris antrines bendroves ir 50 proc. akcijų vienoje didžiausių baldų gamybos įmonių "Setra Gruop", be to, verčiasi žemės ir miško nuoma, bioetanolio gamyba bei kita ūkine komercine veikla.

"Sveaskog" išpardavė daug miškų plotų. Kadangi bendrovė veikia rinkos sąlygomis, nepelningus miškus, kuriuose kuriami draustiniai ir rezervatai, iš jos nupirko valstybė. Beje, Švedijoje miškams prižiūrėti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 40 mln. eurų (138 mln. litų), o Lietuvoje ši veikla, poilsio infrastruktūra, sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga finansuojama iš urėdijų uždirbtų pinigų.

Mitas, kad skandinavų bendrovės atviros ir noriai deklaruoja savo pelną. "Sveaskog" viešai skelbia apyvartą, o pelną pridengia komercine paslaptimi. Didžiausia pasaulyje baldų mažmenininkė "Ikea" pirmą kartą oficialiai savo pelną paviešino tik šiemet (tiesa, jos akcijomis neprekiaujama biržoje ir jai negalioja prievolė viešinti rodiklius). Ši dar 1943 metais Ingvaro Kamprado įsteigta bendrovė, kurią valdo "Stichting INGKA" fondas, beje, nuo 1982-ųjų registruotas Olandijoje, pagaliau pranešė, kad jos rekordinis pelnas pasibaigusiais finansiniais metais siekė 3,4 mlrd. JAV dolerių - 11,3 proc. didesnis nei ankstesniais.

"Ikea" teigimu, jos grynasis pelnas per pastaruosius dešimt metų sudarė 10-13 proc. nuo pardavimo. Vis dėlto nuo 2001-ųjų pagrindinė IKEA būstinė iš Švedijos perkelta į Olandiją - ten mažesni mokesčiai.

Pelningi ir nepelningi

Lietuvos verslo konfederacijos "ICC Lietuva" prezidentas Valdas Sutkus pastebi, kad Švedijoje valstybės valdomo turto grąža gerokai viršija Lietuvoje siektinus 10 proc., bet šalių ekonominis mentalitetas ir valdomo turto struktūra labai skiriasi.

Švedijoje valstybei priklauso 54 įmonės, kurias pagal reguliavimo sritis valdo septynios ministerijos. "Šios įmonės suskirstytos į dvi grupes ir joms keliami skirtingi tikslai. Vienai grupei leidžiama dirbti laisvosios rinkos sąlygomis, o antroje sutelktos įmonės, turinčios socialinių interesų. Pirmosios iš esmės dirba kaip privačios bendrovės, jų pagrindinis tikslas - pelno siekimas ir dividendų mokėjimas", - aiškina V.Sutkus.

Kitoje - socialinių funkcijų turinčių įmonių - grupėje, pasak V.Sutkaus, vaizdas kitoks - daugelio įmonių pelningumas arti nulio, o dalis dirba nuostolingai. Šias įmones tiesiogiai valdo ministerijos, o komercinė veikla apribota specialiomis sąlygomis.

"Kiek prekybos ir modernių verslo centrų pastatų Lietuvoje priklauso valstybei? Ar valstybė būtų pajėgi brangiai išpirkti iš naujai įsteigtos bendrovės nepelningus miškų plotus? Lietuvoje dauguma didesnių valstybinių bendrovių yra socialinių funkcijų turinčios įmonės, tad kažin ar galima tikėtis švediško pelningumo", - abejoja verslo konfederacijos vadovas. Jo nuomone, ir be panašių į "Visuomį" darinių įmanoma pasiekti, kad valstybės įmonės dirbtų efektyviau bei pelningiau.

"Skandinavai jau įžengė į Latvijos miškų sektorių, nenuostabu, kad norėtų įsitvirtinti ir Lietuvoje", - mano ekonomistas dr. Kęstutis Jaskelevičius. "Ikea" jau diktuoja madas baldų pramonei ir valdo vieną stambiausių Baltijos regione medžio drožlių plokščių gamintoją "Swedspan Girių bizonas", įsikūrusią Kazlų Rūdoje.

"Latviai, įsileidę privatų kapitalą, savo miškus jau baigia sunaikinti. Kasmet ten kertama po 10-11 mln. kubinių metrų medienos - dvigubai daugiau nei Lietuvoje ar Estijoje", - teigia ekonomistas.

Beje, švedų "ekspertai" parodė išskirtinį dėmesį mūsų miškams, tuoj pat po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo susirinkdami duomenis apie Lietuvos miškų rūšinę sudėtį, amžių ir augimvietes. Buvo tikinama, esą ši medžiaga renkama studijoms, kaip padėti Lietuvos girioms.

K.Čilinsko nuomone, mūsų neturėtų žavėti Skandinavijos šalių holdingai. Tose šalyse daug tvirtesni mechanizmai, saugantys nuo korupcijos, užtikrinantys skaidrumą ir viešumą. "Kol Lietuva yra oligarchinė valstybė su stipriai išsikerojusia korupcija, valstybės turto perdavimas monopolinėms bendrovėms ar holdingams gali padaryti milijardinę žalą. Tą jau parodė LEO LT aferos atvejis", - pažymėjo garsus teisininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"