TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skersvėjai piniginėse verčia skubėti

Vilniaus apygardos teismas antradienio vakarą nusprendė priimti nagrinėti Lietuvos banko (LB) pateiktą ieškinį iškelti bankroto bylą nacionalizuotam bankui "Snoras", tačiau nutartį teismas gali paskelbti tik po poros savaičių. To nekantriai laukia ir buvę banko klientai, ir ekonomikos analitikai.

Laukti sprendimo dėl "Snoro" bankroto iki gruodžio vidurio gal ir nereikės - tuo teigė tikį LB valdybos narys Audrius Misevičius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tačiau pati bankroto procedūra, kaip svarsto analitikai, ko gero, bus ilgiausia ligšiolinių Lietuvos komercinių bankų bankrotų istorijoje - užtruksianti bent dešimtmetį. Iki šiol ilgiausiai, po 7 metus, vyko bankų "Lietuvos verslas", "Tauro bankas", "Litimpeks" bankroto procedūros.

Pasirengimas visu tempu

Kol teismas varto bylos puslapius, Seimas, Vyriausybė, LB priima nutarimą po nutarimo. Antai jau nuspręsta, kad indėlių iki 100 tūkst. eurų gyventojams kompensavimo imsis SEB. Per šį banką bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms. Nors kol kas SEB iš valstybės fondo nėra gavęs lėšų išmokoms mokėti, indėlininkai jau gali teikti jam prašymus, kaip pageidauja gauti pinigus. Be to, SEB pradėjo kurti mobiliąsias komandas - jos vyks į 40 miestelių, kuriuose nėra šio banko padalinių. Nuo gruodžio 1 dienos prašymą išmokėti indėlį jau galima užpildyti internetu - prisijungus prie SEB paslaugų internetu sistemos. Neturintieji tokios galimybės nuo šios dienos prašymą gali pateikti užsukę į artimiausią SEB padalinį.

Kaip jau skelbta, įmonių lėšas kompensuos kiti 8 bankai, suskirstyti pagal aptarnaujamus regionus. Gyventojams ir įmonėms pinigų reikia čia ir dabar, tačiau 4,1 mlrd. litų, reikalingų kompensacijoms, dar nėra: Indėlių ir investicijų draudimo fonde sukaupta tik 1,717 mlrd. litų, dar 1,668 mlrd. litų investuota į įvairių šalių vyriausybių vertybinius popierius (VVP). Šie popieriai skubiai parduodamai. O likusią dalį būtinos sumos - apie 2,5 mlrd. litų - fondas skolinsis gavęs Vyriausybės garantiją.

Paprastai skubiai ką nors parduodant esama mažai vilties gerai uždirbti. Tačiau Vytauto Plunksnio, investicinių portfelių valdytojo, nuomone, šiuo atveju didelės bėdos negresia. "500 mln. eurų nėra didelė suma, palyginti su tomis, kuriomis prekiaujama rinkose. Kai kurie VVP šiandien kainuoja brangiau negu tada, kai buvo išleisti, o kai kurie - pigiau, - svarstė jis. - Pasakyti, kad visos obligacijos nuvertėjo, būtų neteisinga, nes fondo portfelis turėjo būti formuojamas iš likvidžių VVP, o jų apyvarta rinkoje yra didelė." Pasak V.Plunksnio, dėl Indėlių ir investicijų draudimo fondo turimų stipriųjų šalių (Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos) VVP problemų neturėtų kilti, juos galima lengvai parduoti per dieną. Pigiau galbūt kainuos pastaruoju metu problemiškesnių šalių - Italijos, Vengrijos - obligacijos, ypač jei tie VVP ilgesnio laikotarpio.

Labiau abejoti verčia Lietuvos VVP, sudarantys didesnę pusę fondo investicijų į obligacijas, - į jas investuota 767 mln. litų ir 127 mln. eurų. "Lietuvos obligacijų išpirkimas gali užtrukti ilgėliau, o ir nuostoliai gali būti didesni, nes paprastai, kai reikia ką nors gelbėti, savaime atpinga ir tos šalies vyriausybės (šiuo atveju - Lietuvos Vyriausybės, gelbėjančios "Snoro" indėlininkus) obligacijos", - aiškino V.Plunksnis.

Nespėjo išsiplėsti

Lietuvoje veikianti VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" turės skirti lėšų "Snoro" filialui Estijoje - per pustrečių jo veiklos metų čia sukaupta beveik 8 mln. eurų (apie 26 mln. litų) indėlių. Vakar iki vakaro įmonė posėdžiavo ir dar nebuvo apsisprendusi, kokia tvarka bus atsiskaitoma su estų indėlininkais.

Tiesa, "Snoras" galėjo, tik nespėjo, prikrėsti daugiau bėdų. Mat pačiose veiklos sustabdymo ir nacionalizavimo išvakarėse, lapkričio 14-ąją, bankas plačiai paskelbė pradedąs Latvijoje ir Estijoje teikti būsto paskolas.

Užsienyje "Snoras" turėjo ambicingų investicinių planų - buvo įkūręs savo atstovybes Baltarusijoje, Ukrainoje, Lietuvos darbo emigrantų mėgstamose Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, perspektyviose Čekijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge. Be to, 2008 metų gegužę LB buvo išdavęs "Snorui" leidimą įkurti filialą arba pirkti banką lengvatiniais mokesčiais garsėjančiame Kipre. "Snoras" taip pat bandė pirkti banką Austrijoje.

Vertins vėliau

Analitikai teigia, jog vieno iš didžiųjų šalies bankų bankrotas neabejotinai turės pasekmių viso krašto ekonomikai, tačiau išsamesnių komentarų neteikia, kol nežino daugiau "Snoro" griūties detalių ir bent šiek tiek realiau apčiuopiamo masto.

Vakar Finansų ministerija pranešė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2012-aisiais prognozę sumažino beveik perpus - nuo anksčiau minėtų 4,7 proc. iki 2,5 procento. Žinoma, ministerija neatskleidžia, kokia šio "nuopelno" dalis priklauso banko bankrotui, nors tai, kad "Snoras" jau veikia ir biudžetą, ir BVP ne kartą garsiai patvirtino premjeras Andrius Kubilius.

"Nekyla abejonių, jog prastesnės bus ir Lietuvos BVP, ir daugelio kitų pagrindinių ekonomikos parametrų prognozės", - LŽ sakė SEB vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Pasak jos, SEB analitikai jau rugsėjį sumažino BVP augimo 2012 ir 2013 metais prognozes, palyginti su išsakytomis birželį pateiktoje apžvalgoje, atitinkamai nuo 4,5-5,5 proc. iki 2,5 proc. ir nuo 5 proc. iki 3,5 procento. Tačiau V.Tauraitė pažymėjo, kad šios korekcijos padarytos atsižvelgiant į euro zonos problemas, sumažėjusias eksporto rinkas, pablogėjusius lūkesčių rodiklius ir ryškesnį gyventojų poreikį taupyti. "Dėl "Snoro" griūties prognozes teks dar pabloginti", - neslėpė ji.

Didesnės įtakos infliacijai "Snoro" įvykiai, V.Tauraitės manymu, veikiausiai nepadarys, bent jau tikrai jos neskatins, nes šiame banke buvo daugiau laikoma terminuotųjų indėlių, o ne mokėjimo sąskaitų. Tie pinigai nebūtinai turėjo būti skubiai išleisti. "Žinoma, gyventojų ir įmonių neatgauta suma vartojimo nepadidins, tačiau pastaraisiais metais infliacijos augimą daugiau lėmė pasiūlos veiksniai - pirmiausia žaliavų ir energijos išteklių (naftos, gamtinių dujų) kainos, o vadinamoji paklausos infliacija pokriziniu laikotarpiu dar nė nebuvo atsigavusi", - dėstė V.Tauraitė.

LŽ paklausta, gal "Snoro" istorija verčia analitikus suklusti ir bankų pateikiamą informaciją vertinti įtariau arba bent atidžiau, ji atsakė, kad pasitikėti kitų bankų pateikiama statistine informacija apie veiklos rezultatus būtina. "Snoro" melas, mūsų įsitikinimu, atsirado vykdant nusikalstamą veiklą. Tai buvo vienetinis atvejis ir kiti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai neturėtų būti minimi šiame kontekste", - pridūrė analitikė.

Mat dar lapkričio 4 dieną, likus vos pustrečios savaitės iki veiklos sustabdymo, buvo išplatintas pranešimas: "Bankas "Snoras" per tris šių metų ketvirčius uždirbo 7,079 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 18,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo gauta 5,968 mln. litų pelno. Pelningai dirbo ir banko "Snoras" grupė - uždirbta 5,60 mln. litų neaudituoto grynojo pelno."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"