TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skęsdami skolose tiesia rankas skolintis

2011 02 22 0:00
Šiuo metu pradelstų skolų turi 212 tūkst. gyventojų, o vidutinė skolos suma viršija 4,9 tūkst. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Kreditų rinkoje vyksta klientų perskirstymas: dažnas Lietuvos gyventojas, nebepajėgiantis laiku grąžinti greitojo kredito ar komercinio banko išduotos vartojamosios paskolos, atsigręžia į kredito unijas.

Lietuvos kredito unijų asociacijos administracijos vadovas Ramūnas Stonkus "Lietuvos žinioms" teigė, jog prasiskolinusių gyventojų srautas, plūstantis į kredito unijas, itin padidėjęs. "Ateina daug žmonių, įklimpusiųjų vadinamuosiuose greitukuose", - sakė jis.

R.Stonkus, pats vadovaujantis vienai kredito unijai, pateikė tipišką šių dienų pavyzdį. Į kredito uniją neseniai kreipėsi beviltiškai prasiskolinusi moteris, dirbanti viename Akmenės prekybos centre pardavėja. Praėjusiais metais ji, norėdama vaikus išleisti į mokyklą rugsėjo pirmąją, iš greitųjų kreditų bendrovės pasiskolino kelis šimtus litų, vėliau - dar kelis šimtus vaistams. Pamažu skola didėjo, o pavėlavus grąžinti - dar labiau. Vieną dieną moteris susigriebė, kad yra skolinga apie 10 tūkst. litų, kas mėnesį grąžintina suma jau viršija jos mėnesio atlyginimą. Pardavėja atėjo į kredito uniją ir paprašė: "Gelbėkit!"

Neapskaičiuoja savo galimybių

Tačiau kredito unijos nenori prisipažinti tampančios greitąja pagalba visiems "blogiems" skolininkams. "Tokiais atvejais žiūrime, ar žmogus turi nuolatinį darbą, kokie kiti jo skoliniai įsipareigojimai ir galimybės grąžinti paskolą per kelerius metus. Šiuo atveju moteriai padėjome - perėmėme skolą ir išdėliojome ją ketveriems metams. Bet toli gražu negalime ištiesti gelbėjimosi rato kiekvienam prasiskolinusiam gyventojui. Būna, kai jau nebegalime padėti, nes matome, kad žmogus nebeturi šansų išsikapstyti. Juk mes irgi atsakome už savo indėlininkų pinigus", - aiškino R.Stonkus.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Vilniaus kredito unija (VKU) net pasiskelbė pradėjusi skolininkų gelbėjimo akciją. Nuo to laiko VKU kasdien sulaukia 3-4 klientų, prašančių perfinansuoti jų paimtas ir laiku negrąžintas paskolas greitųjų kreditų bendrovėms. VKU administracijos vadovas Vaidas Gailys LŽ tvirtino, kad teikti tokią paslaugą kredito uniją paskatino didėjantis besikreipiančiųjų srautas. "Į mus kreipiasi nemažai žmonių, nebegalinčių grąžinti pasiskolintų pinigų greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms. Ne paslaptis, kad dažnai iš jų skolinasi finansiškai neišprusę asmenys, nesugebantys įvertinti galimybių laiku grąžinti pasiimtas paskolas. Juk kartais pakanka išsiųsti trumpąją žinutę mobiliuoju telefonu ir pinigai tiesiog "įkris" į sąskaitą. Kai kurie žmonės pasirašo sutartis net neperskaitę jų. Nusprendėme imtis perkreditavimo paslaugos siekdami pagelbėti į bėdą pakliuvusiems gyventojams", - LŽ pasakojo V.Gailys.

Jis irgi užsiminė, kad kredito unija gali padėti ne kiekvienam besikreipiančiajam, nes dalis žmonių yra praradę darbą, o kreditus paėmę iš kelių bendrovių, kai kurie rekordininkai - net iš šešių. "Tokiam prasiskolinusiam asmeniui sudėtinga pagelbėti", - pridūrė V.Gailys.

Narių daugėja, paskolos mažėja

Lietuvos banko duomenimis, 2011 metų sausio 1-ąją Lietuvoje veikė 68 kredito unijos, vienijusios per 114 tūkst. narių. Per metus jų skaičius padidėjo daugiau kaip 12 tūkstančių.

Nors kredito unijų narių gausėja, jie skolinasi mažiau nei prieš krizę. "Žmonės tapo gerokai atsargesni, dauguma bijo skolintis, nes nėra užtikrinti dėl ateities, nežino, ar turės darbą, pajamų. Kiti jau yra paėmę paskolas ir stengiasi pirmiausia jas grąžinti, tad tiesiog nebegali daugiau skolintis. Daugelis sako: "Baigiam su tais bankais..." Lietuviai pagaliau suprato, kad skolinasi svetimus pinigus, o grąžina savus. Krizė privertė žmones suvokti elementarias ekonomikos tiesas", - kalbėjo R.Stonkus.

Lietuvos kredito unijų asociacijos duomenimis, dabar kredito unijose daugiausia skolinamasi 1-4 tūkst. litų. 10 tūkst. litų ir didesnės

vartojamosios paskolos veikiau yra išimtis. R.Stonkus pažymi, kad kaimo vietovėse, mažuose provincijos miesteliuose kredito unijos vaidina ypatingą vaidmenį. "Tai bendruomeniniai bankai, dažnai tiesiantys pagalbos ranką į bėdą patekusiems žmonėms, - sakė R.Stonkus. - Mes irgi reikalaujame grąžinti paskolintus pinigus, tačiau esame lankstesni. Mūsų tarpusavio santykiai žmogiškesni, nes visi, kurie skolinasi, tampa unijos pajininkais - veikiame kaip kooperatyvas." Be to, unijos nariai vieni kitus dažniausiai pažįsta asmeniškai. "Miestelyje niekur nepasislėpsi. Visi apie visus viską žino: kur dirba, ką dirba ir dar daug daugiau..." - šypsojosi R.Stonkus.

Komerciniai bankai pavojaus neįžvelgia

Kaip LŽ informavo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, iš visų Lietuvos komercinių bankų gyventojams išduotų vartojamųjų paskolų pradelstos paskolos - tokios, kurias vėluojama grąžinti daugiau kaip 60 dienų - sudaro apie 9 procentus.

LBA prezidentas teigė nė nepastebėjęs tendencijos, kad iš Lietuvos komercinių bankų gyventojų pradelstas paskolas perima šalies kredito unijos. "Ne, tokios tendencijos nematome. Skolinimasis iš kredito unijų yra brangesnis. Kai kurie klientai, negalintys gauti paskolų bankuose dėl tam tikrų reikalavimų nevykdymo, matyt, kreipiasi į kredito unijas ir greitųjų paskolų bendroves", - svarstė S.Kropas.

LBA prezidentas atmetė prielaidą, kad vartojamąsias paskolas "geresnėmis" sąlygomis vieni komerciniai bankai perima iš kitų komercinių bankų. "Dėl gerų paskolų bankai labai konkuruoja, tačiau perimti blogų paskolų nėra jokios prasmės", - pabrėžė S.Kropas.

Blogos naujienos skolintojoms

Tuo metu greituosius kreditus teikiančios bendrovės neslepia, kad su dideliu nerimu laukia balandžio 1-osios, kai Lietuvoje įsigalios praėjusių metų pabaigoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas, kuris, manoma, geriau reglamentuos greitųjų kreditų sektorių, neleis klaidinti žmonių, įgalios kreditų įmones suteikti visą informaciją apie paskolos sąlygas ir geriau gins vartotojų interesus. Naujasis įstatymas taip pat draus kreditų teikėjams nevaržomiems kelti palūkanas.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė prognozuoja, kad maži trumpalaikiai kreditai po balandžio 1-osios išnyks: "Žmonės bus priversti skolintis didesnes sumas ilgesniam laikotarpiui, kad "tilptų" į naujuoju įstatymu nustatytą ne didesnę kaip 250 proc. maksimalią metinę vartojimo kredito kainą."

K.Nemaniūtės nuomone, Lietuvoje gali nebelikti kreditorių, skolinančių iki 1000 litų ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. "Žmonės skolinasi ir savaitei, ir dešimčiai dienų. Mūsų asociacijai priklausančių įmonių vidurkis - 450 litų paskolos 24 dienoms", - kalbėjo K.Nemaniūtė.

Kai kurios įmonės ketina iš viso trauktis iš Lietuvos rinkos. Greituosius kreditus teikiančios bendrovės "HST komunikacijos" direktorė Lineta Palionytė LŽ sakė, kad jos vadovaujama įmonė įsigaliojus įstatymui planuoja susikoncentruoti į plėtrą Europos Sąjungos (ES) šalyse, o ne į paslaugų teikimą Lietuvoje. "Įstatymų bazė Lietuvoje neprognozuojama, nuolat kintanti ir nepalanki verslui. Daugelis ES valstybių, perkeldamos į nacionalinę teisę ES direktyvą dėl vartojimo kreditų, pragmatiškiau ir lanksčiau įvertino tai, kaip direktyvos perkėlimas paveiks verslo aplinką, ir pasirinko galimybę segmentuoti rinkoje veikiančias bendroves, sukurdamos patrauklesnę vartojimo kreditų teisės bazę, geresnę verslo aplinką ir didesnes pasirinkimo galimybes vartotojams. Kadangi esame pelno siekianti įmonė, manome, jog esant tokioms aplinkybėms turimas lėšas verčiau investuoti kitose ES valstybėse", - dėstė L.Palionytė. Jos teigimu, "HST komunikacijų" teikiama vidutinė paskola siekia 400 litų ir paprastai išduodama 21 dienai. Tokio kredito kaina - apie 60 litų. L.Palionytės duomenimis, pernai bendrovėje pradelstos paskolos sudarė vidutiniškai 4,7 proc. visų išduotų paskolų.

Skaičiai

Kreditų biuro "Creditinfo" skaičiavimais, šių metų sausį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos padidėjo beveik 210 mln. litų ir siekė 2,08 mlrd. litų, tai yra 643 litai vienam šalies gyventojui. Per sausį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, pagausėjo 8 tūkstančiais.

Šiuo metu pradelstų skolų turi 212 tūkst. gyventojų, o vidutinė skolos suma viršija 4,9 tūkst. litų. Per sausio mėnesį buvo padengta 84 mln. litų pradelstų skolų.

Sausį pagal pradelstų skolų sumą sparčiausias augimas fiksuotas bankuose ir kredito unijose. Tačiau gyventojų skolos šioms finansų įstaigoms didėjo jas jau turinčiųjų sąskaita.

Pagal santykinę išraišką taip pat pastebimas ryškesnis pradelstų skolų augimas ir didžiausias, palyginti su kitais sektoriais, skolininkų skaičiaus didėjimas greitųjų kreditų įmonėse. Lėtesnis uždelstų skolų augimas fiksuojamas telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditų bendrovėse.

Sausį didžiausios pradelstų skolų sumos vienam gyventojui teko Palangoje (1489 litai), Klaipėdoje (1051 litas), Vilniuje (998 litai), Kaune (933 litai) ir Marijampolėje (787 litai), mažiausios - Švenčionyse (31 litas), Šalčininkuose (90 litų), Birštone (91 litas), Kaišiadoryse (97 litai) ir Lazdijuose (102 litai).

Faktai

Praėjusiais metais kredito unijos plėtė savo veiklą. Per 2010-uosius jų turtas, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, padidėjo 36,9 proc. ir 2011 metų sausio 1-ąją sudarė 1,56 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Suteiktos paskolos padidėjo 25,6 proc. ir siekė 59 proc. viso turto. 2011 metų sausio 1 dieną specialiuosius paskolų atidėjimus (13,1 mln. litų) buvo sudariusios 64 kredito unijos.

Kredito unijų investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 81,8 proc. Priimti indėliai padidėjo 40 procentų. Didžiausią jų dalį (99 proc.) sudarė narių indėliai.

Kredito unijų pajinis kapitalas pernai padidėjo 25,7 procento. 2010-aisiais 38 kredito unijos dirbo pelningai, 30 turėjo nuostolių. Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, 2010 metais kredito unijos patyrė 4,5 mln. litų nuostolį.

Pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis, kaip ir ankstesniais metais, buvo palūkanų pajamos. Jos siekė 90 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos - atitinkamai 51,3 proc. ir 24,3 proc. visų išlaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"