TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skęstančiųjų „Snore“ gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas

Nors banko „Snoras“ žlugimas neturėjo būti toks skausmingas, kaip, tarkim, prieš keliolika metų žlugusiųjų, tačiau tie klientai, kurie nepateko į valstybės apdraustų indėlininkų sąrašą, liko apvilti. Nežinia, ar kada  jiems pavyks atgauti savo indėlius, didesnius nei 100 tūkstančių eurų, arba atsiimti lėšas, už kurias įsigijo vertybinių popierių, pavyzdžiui, tarp gyventojų itin populiarių obligacijų.

Kreditoriams nepasisekė

Priminsime, kad banko, kuriam paskelbtas bankrotas, turtas įvertintas apie 8 mlrd. litų, bet jo pasigesta už maždaug 3,4 mlrd. litų. Nepaisant šio skirtumo ir kilusios sumaišties, „Snoro“ indėlininkams dar pasisekė, nes indėliai, neviršijantys 100 tūkst. eurų,  buvo apdrausti valstybės, skirtingai nei prieš keliolika metų bankrutavus kitiems bankams. Tad iki gruodžio pabaigos gyventojams per SEB banką buvo išmokėta net 3 mlrd. litų valstybės skirtų draudimo išmokų iš visos 4,1 mlrd. litų apdraustos indėlių sumos. Savo likusius pinigėlius be ypatingo vargo atgaus ir tie, kurie neskubėjo, nenorėjo stumdytis eilėse.

Tačiau daug prastesnė, miglota ateitis laukia kitų nukentėjusių „Snoro“ klientų, vadinamų kreditoriais - stambiųjų indėlininkų, dažniausiai juridinių asmenų, turėjusių banke neapdraustų indėlių; smulkiųjų akcininkų, indėlių sertifikatų (tokių anksčiau negirdėtų banko produktų!), obligacijų ir kitų neapdraustų banko produktų savininkų.

Obligacijos - saugus dalykas?

Grįžti prie šios temos ir į ją pasigilinti paskatino vienos jonavietės, tarkime, ponios Nijolės, vargai dėl obligacijų. Jie tikriausiai tik prasideda (savo vardo ir pavardės viešinti moteris nenorėjo - kaip pasirodysi, kad buvai, jos manymu, kvaila ir pakliuvai kaip muselė į išrūgas). 

Pasak garbaus amžiaus buvusios „Snoro“ klientės, ji gyvenime niekada nepirko jokių obligacijų. Banke laikė terminuotąjį indėlį - viso gyvenimo santaupas. Spalio pabaigoje baigėsi indėlio terminas. Moteris kreipėsi į banko darbuotoją, norėdama pratęsti indėlio terminą. Ši lyg tarp kitko pasiūlė geriau pirkti obligacijų, nes pastarųjų palūkanos didesnės. Nijolė pasiteiravo, koks skirtumas tarp jų ir indėlių, vadybininkė paaiškino, kad indėliai yra apdrausti, o obligacijų garantas - banko turtas. Klientei suabejojus, darbuotoja pridūrė, kad obligacijos - irgi saugus dalykas, nes juk jas „palaimino“ Vertybinių popierių komisija, jų šiaip užsimanęs neišleisi. Taip ir įtikino. Lyg ir nelaikanti savęs lengvatike jonavietė pasirašė sutartį, lapkričio pradžioje ji įsigaliojo. Moteris dar pagalvojo, kad bankus prižiūri Lietuvos bankas, tikrina auditoriai, taip kad nėra ko nerimauti. Tačiau vietoj obligacijų sulaukė... banko nacionalizacijos ir bankroto. O pinigėlių jau nebėra. Liko tik viltis jei ne visus, tai nors dalį jų ateityje atgauti. 

Prašom palaukti. Palaukti?

„Ką dabar daryti, kur kreiptis?“ - nervinosi moteriškė, nes iš pradžių informacijos nei spaudoje, nei per televiziją - prieinamiausias pagyvenusiems žmonėms informavimo priemones - nebuvo. Gerai, kad turėjo pažįstamų žmonių, mokančių naudotis internetu. Iš jų sužinojo, kad gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas pagaliau priėmė nutartį iškelti bankui „Snoras“ bankroto bylą, tačiau nutartis įsigaliojo tik gruodžio 20 d. Ir tik nuo tos dienos kreditoriai įgijo teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. (O bankas nacionalizuotas lapkričio 16 d.) Tai jie turi padaryti iki š.m. sausio 20 d., kitaip pinigų neatgaus. Bankroto administratoriaus pranešime internete pabrėžiama, kad reikalavimai turi būti siunčiami paštu  bankrutuojančiam AB bankui SNORAS adresu: A.Vivulskio g. 7, Vilnius, ar pateikiami asmeniškai bet kuriame veikiančiame banko filiale. Kadangi Jonavoje veikiančio padalinio nėra, beliko variantas raštu.

Bet kaip, kokia forma pareikšti tuos kreditorinius reikalavimus? Interneto šaltiniai ir Nijolę, ir kitus kreditorius guodė: „Palaukite, yra ruošiama kreditorių reikalavimų forma. Atsiųsime arba susirasit mūsų svetainėje.“ Taip belaukiant, atėjo ir gruodžio 29-oji - tada forma pasirodė ką tik internete susikūrusioje svetainėje www.snoras.com. Geri žmonės ją išspausdino moteriškei, reikėjo tik užpildyti ir išsiųsti. Tačiau pildant iškilo neaiškumų. Net ir Nijolė žinojo, kad, padariusi klaidų, irgi gali prarasti pinigus. Teko skambinti numeriais, kuriuos sužinojo: nemokama „Snoro“ linija tel. 8-800 27272, į Vį „Indėlių ir investicijų draudimas“ tel. 8-5 2135657 bei į „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją tel. 8-52135264.

Visi specialistai užimti

Pirmiausia, aišku, pradėjo nuo nemokamos linijos. Tačiau čia telefono atsakiklis net trimis kalbomis nuolat kartojo, kad „šiuo metu visi konsultantai užimti, prašome skambinti vėliau“. Arba kad visos linijos užimtos. Taip nė karto ir neprisiskambino, nors tai kasdien darė dešimtis kartų. Kitu, jau mokamu, numeriu prisiskambinti irgi nepavyko. Atsakiklis kiekvieną kartą aiškino, koks įstaigos darbo laikas ir kad visi specialistai užimti. Tik sausio 6 d., tikra sėkmė, Nijolė telefono ragelyje išgirdo gyvo žmogaus balsą. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos (visuomeninės organizacijos) atstovas atsakė į visus klausimus, kaip pildyti „nelaimingąją“ kreditorių formą. Moteris tai padarė ir išsiuntė registruotu laišku. Tą pačią dieną paštu gavo formos pavyzdį iš banko, bet jis buvo nebereikalingas. 

Savaitgalį, užsukusi pas pažįstamus, pasiteiravo, ką naujo internete rašo apie „Snoro“ banką. Pasirodo, neseniai išspausdinti klausimai-atsakymai dėl kreditorių reikalavimų formos pildymo. Susidomėjusi viską, kas rūpėjo, išklausė. Ir suabejojo, kad vienoj vietoj tikriausiai negerai užpildė. Jei obligacijų nespėta įregistruoti ir kreditorius jų negavo (toks yra Nijolės atvejis), reikėjo pildyti kitaip. Turės išsiaiškinti ir kuo skubiau siųsti kitą, papildomą laišką. Bet prieš tai tikriausiai teks daugybę kartų skambinti ir išgirsti: „Visi konsultantai užimti“. Nebent vėl pavyktų ir padėtų minėtos asociacijos atstovas.

Asociacija kviečia burtis

Pasigilinus į šią ir panašias istorijas, į viešai prieinamą informaciją apie „Snoro“ bankrotą, galima pasidaryti tam tikras išvadas, kurios galbūt bus naudingos ir kitiems nukentėjusiesiems. Pirmiausia, niekam jie nerūpi - nei banko administratoriui, nei valstybei, nebent to paties likimo žmonėms. Aktyviausieji iš jų ir susibūrė į „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociaciją bei kviečia prisijungti kitus. Sausio 2 d. paskelbtame kreipimesi, be kita ko, sakoma: “Iškėlusi žalos atlyginimo klausimą, asociacija sieks asmeninės stambiųjų „Snoro“ akcininkų ir vadovų atsakomybės bei Lietuvos banko ir atsakingų priežiūros institucijų atsakomybės.“ Dėl to artimiausiu metu galvojama kreiptis į teisėsaugos institucijas. 

Galima pritarti ir kreipimosi teiginiams, kad pagrindinis asociacijos svertas yra masiškumas, o bendro darbo sėkmė priklauso nuo kiekvieno kreditoriaus aktyvumo. Be jokio asmeninio suinteresuotumo ir mums norėtųsi paraginti kreditorius vienytis, nenusileisti ir įrodyti, kad taip įmanoma apginti savo teises.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"