TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sklaidosi žvejų uostelių miražas

2012 06 25 8:35

Klaipėdos rajono valdininkams kelerius metus sprendžiant, kaip  senoviniam Karklės kaimui suteikti autentiškumo ir įkvėpti ekonominės energijos, žadėti europiniai pinigai žvejų prieplaukai statyti  išsibarstė jūros nepasiekę.

Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą žuvininkystės nacionalinį planą ir su Europos Komisija suderintą veiksmų programą Baltijos jūros priekrantėje, Karklės kaime, numatyta pastatyti iš 2007-2013 metų laikotarpio paramos lėšų žvejų prieplauką su molais.

Buvo numatyta ir daugiau žuvų iškrovimo punktų, tačiau prioritetas suteiktas netoli Klaipėdos esančiai vietai, kad čia galėtų švartuotis iš Danės upės pramoginių katerių genami žvejų laivai.

Kelerius metus institucijoms parenkant tinkamiausią vietą ir rengiant Baltijos jūros priekrantės detalųjį planą, o šį darbą savivaldybė dėl ilgų derinimo procedūrų baigė tik prieš mėnesį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuolat mažino paramos dydį. Iš žadėtų 25 mln. litų dabartiniam paraiškų teikimui likę 13 mln., vienam projektui numatant skirti ne daugiau kaip 5 mln. litų. Tad pradedama abejoti, ar įmanoma už tiek jūroje ką nors pastatyti.

Žvejus nustūmė

Klaipėdos rajono taryba šią savaitę planuoja apsispręsti, ar teiks paraišką, kaip patys politikai su apmaudu kalba, siekdama surinkti paliktus Europos Sąjungos (ES) paramos trupinius. Paraiškų priėmimo terminas baigsis rugpjūčio 6 dieną, o iki tol dar reikia suspėti įregistruoti žemę, valstybės institucijoms nustačius žemės naudojimo būdą - nuosavybė  ar panauda. Jau vien ši aplinkybė kelia nerimą, ar pavyks dokumentus sutvarkyti laiku.

Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko sudaryta darbo grupė kartu su žvejų ir Karklės bendruomenės atstovais išklausė Žuvininkystės departamento (ŽD) specialistų paaiškinimų, kas sudaro "bendro intereso priemonę". Į politikų priekaištus, kad valdininkai rūpinasi tik vidaus vandenų, o ne jūriniais reikalais, šie atkirto, kad jų pareiga - skatinti teikti paraiškas visus, nė vieno projekto neproteguoti.

Net menkiausiai veiklai pajūryje pradėti būtinas privažiuojamasis kelias, kuris anksčiau Karklėje yra buvęs, bet jau žole užžėlęs. Jam atnaujinti, pasak ŽD direktoriaus Dariaus Nieniaus, teoriškai įmanoma naudoti paramos lėšas, nors pagal ES paramos priemonę "Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos" pirmiausia reikia kurti žvejybos infrastruktūrą.

Darbo grupė nusprendė, kad savivaldybė pati turėtų būti pareiškėja ir imtis statybų, nes vėliau galėtų tapti vienvalde objekto savininke.

Bet partnerystė su žvejais, apie kurią anksčiau taryboje kalbėta, pasirodė įtartina. Išsakyta perspėjimų, kad po 5 metų bendro naudojimo žvejų uostelis (visi kalbėjusieji matė tik tokią šios vietos viziją), gali tapti privatus, neprieinamas atplaukiantiems kitiems laivams.

Tačiau žvejai aiškina, kad baimintis nereikėtų, uostelio naudojimosi tvarką visuomet reguliuos savivaldybė, jos valdoma žemė esanti svertas ir saugiklis. Galop jie sutiko, kad nesvarbu, kas bus pareiškėjas ir kas statys, nes pirmiausia reikia "pasirūpinti civilizacija" - kad nuleidžiantys į jūrą valtis žvejai ir poilsiautojai nevažinėtų kur pakliuvus per kopas.

Priimtinesnės savivaldybės

Dabartinė Klaipėdos rajono valdžios pozicija priešinga tai, kuri čia vyravo pastaruosius keletą metų. Iki šiol teikti paraišką gauti ES paramą buvo patikėta Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai (LŽPGA), vienijančiai per 80 proc. visų žvejybos įmonių ir daugiau kaip pusę - žvejojančiųjų Baltijos jūroje. Savivaldybėje tuomet kurtos vizijos, kaip sutvarkyti paplūdimį prie gausiai lankomos Olando kepurės skardžio.

Žvejai su Gargždų politikais kartą jau buvo analizavę bendros paraiškos teikimo galimybes ir net parengę partnerystės sutarties projektą. Bet po pastarųjų savivaldos rinkimų naujos sudėties rajono taryba vėl panoro viską svarstyti iš naujo.

LŽPGA vadovas Alfonsas Bargaila jaučia apmaudą, kad per trejus metus išleisti pinigai uosto statybos galimybių studijai bei mokslininkų parengtai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai nuėjo perniek. Tačiau ir pats garsiai suabejojo, ar asociacija ryžtųsi ką nors pradėti gavusi penkiskart mažiau nei anksčiau ekspertų vertinta  tokio uostelio molų ir prieplaukos kaina.

Klaipėdos rajono meras pripažįsta, kad be žvejų patarimų valdininkai neišsivers, ragina asociaciją būti visuomenine konsultante. Nors kai kiti politikai akivaizdžiai rodo nepasitenkinimą žvejų dalyvavimu projekte, vargu ar konstruktyvus bendradarbiavimas įmanomas.

ŽŪM neslepia, kad yra labiau linkusi bendrauti su savivaldybėmis, o ne su žvejais. Pernai vasarą ministras Kazys Starkevičius netikėtai pinigų pasiūlė Klaipėdos savivaldybei, kad ši prisidėtų prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomos mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos Kuršių mariose arba įrengtų valčių nuleidimo taką Melnragėje, už uosto vartų. Tačiau pirmojo projekto statyba dėl lėšų stygiaus įšaldyta, o apie antrąją, naują ir "žalią", viziją po ministro vizito baigiama pamiršti.

Dabar gargždiškiams pavyzdžiu nurodomos Palangos ir Neringos savivaldybės, kurios parengė paraiškas finansuoti žuvų iškrovimo vietas.

Uostelis - ateities planai

Klaipėdos rajono savivaldybė prieš penkmetį už europinius pinigus jau yra pastačiusi prieplauką Drevernoje, tačiau Kuršių marių žvejai ir buriuotojai ja negali naudotis. Įplauka nebuvo pagilinta nei iškart, nei vėliau, nes rajono savivaldybė gynėsi neturinti tam lėšų - rodė į Vidaus vandenų kelių direkciją, kuri esą turėtų rūpintis marių akvatorija.

Bet nesiliaujantys klaipėdiečių priekaištai, kad 16 mln. litų buvo paleisti vėjais, o jūroje neįkalta nė kuolo valtims pririšti, rajono valdžią paveikė. Meras V.Dačkauskas LŽ patikino, kad šiuo metu jau užsakytas įplaukos gilinimo projektas, ieškoma pinigų darbams, todėl kitą vasarą įplauka bus pagilinta iki metro. Į Drevernos uostelį galės įplaukti plokščiadugnės valtys ir jachtos.

Smėliu užnešamo uostelio jūroje priežiūra - taip pat ne savivaldybės kišenei. Paklaustas, kaip įsivaizduoja infrastruktūrą už 5 mln. litų, meras sutiko, kad už tiek įrengti uostelį nepavyks. Paraiškoje gali būti įvardyta tik valčių nuleidimo vieta, jeigu, aišku, taryba tam pritars. Darbo grupės diskusijose išryškėję, jog politikai viliasi išplėsti objektą iš tolesnio paramos laikotarpio lėšų, o šiuo metu reikėtų numatyti tik pradinį statybos etapą.

Karklės uostelio reikalingumu neabejoja nei Vyriausybė, nei prezidentūra, vis dar manančios, kad ją statys žvejų organizacija ir kad tam bus skirta 25 mln. litų. Neva tai yra valstybės jūrinės politikos prioritetas, uostelis esą užtikrins žvejybos verslo konkurencingumą, gerą paslaugų kokybę ir jūros ekosistemos apsaugą.

Paklaustas, kaip nutiko, kad jūrinei statybai liko tiek mažai ES lėšų, D.Nienius aiškino, kad žvejai buvo užsimoję per daug - norėję sukurti trečią Lietuvos uostą, kuriame tilptų iki 200 valčių, kai priekrantėje žvejoja tik apie 30. Be to, dėl rajono valdžios neapsisprendimo ir ilgų planavimo procedūrų ŽŪM neturėjusi garantijų, kad uostelis bus pradėtas statyti iš dabartinio laikotarpio paramos, negalėjo laikyti tiek pinigų iki biudžetinio termino pabaigos. Lėšas  perskirstė tiems, kurie buvo greitesni, apsidrausdama, kad nereikėtų grąžinti į Briuselį.

Tačiau ŽD direktorius nepaneigė galimybės Karklės prieplaukos projektui kitąmet skirti ir daugiau, jeigu Klaipėdos savivaldybė neteiktų paraiškos, o Šventosios uostelyje žvejų infrastruktūrai būtų skirta iki 5 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"