TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skola ar prasiskolinimas?

2008 01 21 0:00
SEB VB šeimos finansų patarėja Julita Varanauskienė
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Įsiskolinimo koeficientas yra vienas iš rodiklių, kurį galima pritaikyti asmeninių finansų valdymui. Įsiskolinimo koeficientas parodo, kiek žmogus turi skolų, palyginti su jo pajamomis arba turimu turtu. Ar jis yra tik įsiskolinęs, ar jau gresia ir prasiskolinimo pavojus.

Vienas bene paprasčiausias būdas, kaip galime skaičiuoti įsiskolinimo koeficientą - palyginti skolos dydį su turto dydžiu. Tarkime, pasiėmėme 200 tūkst. litų paskolą, pridėjome dar savų, ir už 250 tūkst. litų nusipirkome būstą. Išeina, kad mūsų įsiskolinimo rodiklis arba paskolos ir turto santykis - 80 procentų. Vadinasi, pardavę būstą galėtume apmokėti savo įsipareigojimus. Jei paskolos dar nepradėjome grąžinti, bet mūsų būsto rinkos kaina padidėjo iki 300 tūkst. litų, mūsų įsiskolinimo rodiklis sumažėjo (200 : 300 = 67 proc.). Vadinasi, pardavus būstą ir padengus skolą liktų jau daugiau. Tiesa, nereikia pamiršti, kad gali būti ir kitaip, t. y. turto rinkos kaina gali sumažėti arba sumažėti daugiau negu grąžinome paskolos. Kadangi būstas, kuriame gyvename, neretai yra vienintelis mūsų turtas, esame labai jautrūs turto rinkos kainų pokyčiams, ir tai nelabai gerai, jei būstą turime parduoti (ir negalime pasirinkti, kada tai padaryti). Apie prasiskolinimo grėsmę galime pradėti kalbėti, jei šis rodiklis būtų daugiau kaip 100 procentų. Jei staiga nutrūktų arba smarkiai sumažėtų pajamos, grėstų pavojus negrąžinti paskolos.

Galimas dar ir kitas įskolos rodiklio skaičiavimas - kai visas skolas lyginame tik su finansiniu turtu. Taip skaičiuoti yra prasmės dėl to, kad, tarkim, pardavus būstą ir padengus skolą, atsiranda naujų išlaidų: arba perkamas naujas būstas, arba gyvenamoji vieta nuomojama. Tiesa, šitaip apskaičiuotas įsiskolinimo koeficientas bus gerokai didesnis. Jei, mūsų minėtu atveju, šalia 200 tūkst. litų paskolos ir būsto dar turime 5 tūkst. litų santaupų, įsiskolinimo rodiklis sieks net 4000 procentų. Tokia situacija būdinga jaunoms šeimoms, kurios turi paėmusios dideles paskolas ir dar nespėjo sukaupti santaupų. Vis dėlto ir tai dar nereiškia, kad šeimai gresia prasiskolinimas. Tiesiog ilgainiui reikėtų šį rodiklį stengtis mažinti: arba mažinant skolos dydį (skaitiklį), arba didinant finansinį turtą (vardiklį), arba derinant ir viena, ir kita.

Įsiskolinimas gali būti matuojamas ir lyginant skolą bei pajamas. Vienas būdas - lyginti paskolų įmokas su šeimos mėnesio pajamomis. Rekomenduojama, kad taip apskaičiuotas rodiklis neturėtų viršyti 30 procentų. Yra vienas būdas nustatyti, ar šeimai užteks 70 proc. pajamų: kol paskola dar nepaimta - pabandyti pragyventi iš tos sumos, kuri liktų grąžinus paskolą, o atsiradusį likutį skirti santaupoms. Remiantis prieš porą metų atliktos apklausos duomenimis, didesnė paskolų gavėjų dalis paskolai grąžinti skiria iki 25 proc. pajamų. Šiandien situacija gali būti pasikeitusi, nes padidėjo ir vidutinė paskolos suma, ir palūkanos. Jei šis rodiklis didelis - iškyla pavojus, kad skolos našta taps nepakeliama ir teks parduoti turtą.

Dar vienas būdas palyginti skolą ir pajamas - lyginti skolos sumą ir metines pajamas. Šis rodiklis parodo, kiek metų tenka dirbti, norint grąžinti paskolą. Daroma prielaida, kad visos pajamos bus skirtos paskolai grąžinti. Viename asmeninių finansų valdymo vadovėlyje teko matyti rekomendaciją, kad skola neturėtų būti didesnė kaip penkerių metų pajamos. Kad ir kaip atrodytų neįtikėtina, jei palygintume vidutinę Lietuvos bankuose išduodamą būsto paskolą su vidutinėmis šeimų, imančių tokias paskolas, pajamomis, gautume panašų rodiklį.

Neretai skaičiuojamas ir visų šalies gyventojų įsiskolinimo ir pajamų (BVP) santykis. Jis parodo, koks šalies gyventojų skolos ir visų gyventojų (net tų, kurie jokių skolų neturi) metinių pajamų santykis. Remiantis "Eurostat" duomenimis, 2006 metais Lietuvoje šis rodiklis siekė 21 proc., o, pavyzdžiui, Danijoje ir Olandijoje - po 120 procentų. Tai nebūtinai reiškia, kad mūsų šalies gyventojai skolinasi mažesnes sumas. Greičiausiai - tiesiog mažiau gyventojų skolinasi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"