TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skola didesnė, bet našta lengvesnė

2010 04 06 0:00
Bankų klientai jau pastebi, kad gyventojų kreditavimas tapo aktyvesnis nei anksčiau, kai visiškai buvo užrišti pinigų maišai.
LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojai vėl mina bankų slenksčius - prieš krizę drąsiai klimpę į skolas, dabar jie bando jas pertvarkyti, bankams vėl atveriant seifus.

Išgyvenusiems atšiaurią kredito rinkų žiemą skolininkams šiandien atrodo neįtikima, kai bankas pasiūlo vartojimo paskolos palūkanas nuo 8 proc., o ne nuo 10 proc. ir daugiau. Įvairių šalyje veikiančių komercinių bankų klientai jau pastebi, kad gyventojų kreditavimo politika tapo aktyvesnė nei anksčiau, kai visiškai buvo užrišti pinigų maišai.

Vienus gyventojus skolintis vėl vilioja aktyvi reklama, kiti gauna palankių kreditinių kortelių naudojimo pasiūlymų. Norintieji refinansuoti anksčiau paimtas ir dabar jiems per sunkias tapusias paskolas turi pasididinti skolą, t. y. bankas suteikia naujas sąlygas ir prideda dar kelis tūkstančius litų skolos.

Dabar vartojimo kreditus siūlančių bankų marža siekia 7-8 procentus. Šiuo metu skolinantis arba refinansuojant turimą paskolą litais, prie bankų maržos tektų pridėti tarpbankinių palūkanų litais VILIBOR 2,25 proc. dydį, o skolinantis eurais - 0,94 proc. EURIBOR dydį (kovo 31 dienos dydis, LŽ skaičiavimais). Bankininkai sako, kad į bankų maržą yra įskaičiuota klientų rizika, o jai mažėjant neva ateityje mažės ir ši dalis. Tačiau neaišku, ar vėliau ji bus peržiūrima ir mažinama tiems, kurie šiuo metu skolinasi.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų vasario mėnesį vartojimo ir kitų paskolų (ne būsto), Lietuvoje veikiančių komercinių bankų išduotų namų ūkiams, likutis siekė 3,8 mlrd. litų, jų vidutinės palūkanos - 10,51 procento. Pastebima, kad vartojimo paskolų likutis kas mėnesį mažėja vidutiniškai po 100 mln. litų.

Kas ieško, tas randa

Bankininkai teigia, kad krintant palūkanų normoms aktyvesni tampa paskolas turintys jų klientai. Žmonės teiraujasi, kaip pagerinti savo turimų kreditų sąlygas, patys bando įžvelgti refinansavimo galimybes - sutinka, kad paskolos terminas būtų pratęstas, prašo pakeisti jos valiutą arba pasiskolinę naujomis sąlygomis dengia turimą paskolos likutį.

"Esate mokus klientas, todėl bankas sutarties sąlygų neperžiūrės, o jeigu norėtumėte ką nors keisti - sąlygos pablogės", - dar neseniai bankų darbuotojai atkirsdavo ieškantiems geresnių paskolų sąlygų klientams. Tačiau pastaruoju metu susitarti su bankais jiems sekasi geriau.

Tai pastebėjo LŽ skaitytojas Albinas B. Jis pagaliau rado bendrą kalbą su banku. Po pusmečio atkaklių derybų šis sutiko žmogui pratęsti turimos paskolos terminą. Nors Albinas suvokia, kad per ilgesnį laiką jis bankui sumokės daugiau palūkanų, tačiau jo mėnesio įmoka sumažės beveik 200 litų. "Dar prieš pusmetį banke man sakė, kad jokių galimybių keisti sąlygas nėra, be to, palūkanos didės. O dabar jau kalbama kitaip - net palūkanos nedidėja, nors keičiasi jų struktūra - didesnę jų dalį sudaro ne tarpbankinės palūkanų normos, o banko marža. Tiesa, norint pratęsti paskolos terminą, viena banko sąlygų - pasididinti kredito sumą. Nors man visai nereikia dar daugiau skolintų pinigų, tačiau teko sutikti dėl mažesnių mėnesio įmokų", - pasakojo vyriškis.

Kita LŽ skaitytoja Lina M. pasakojo, kad nuėjusi į banką pasiteirauti dėl refinansavimo galimybių taip pat buvo nustebinta - bankas pasiūlė turimą vartojimo paskolą pertvarkyti į kredito liniją, o palūkanos sumažėjo keliais procentais ir tapo lankstesnis kredito grąžinimas.

"Iki šiol kas mėnesį mokėdavau beveik 700 litų, dabar privalėsiu sumokėti tik palūkanas - ne daugiau kaip 100 litų. Kreditą galėsiu atidavinėti tokiomis dalimis, kiek tą mėnesį turėsiu laisvų pinigų, o jeigu staiga atsirastų kitų išlaidų - privalėsiu sumokėti tik palūkanas. Žinoma, viena banko sąlygų buvo pasididinti kreditą, todėl teko papildomai pasiskolinti", - pasakojo moteris. Kaip sako Lina M., po šio susitarimo ji išėjo iš banko patenkinta, o to jau seniai nėra buvę.

Pirmosios kreditavimo kregždės

Iki šiol konservatyviai gyventojus kreditavę šalies bankai pastebi, kad situacija rinkoje stabilizuojasi. "Žmonių poreikiai niekur neišnyko. Vartojimo paskolos reikalingos. Matydami šį poreikį ir paneigdami įsitikinimą, kad bankai neskolina, garsiai skelbiame, kad skoliname, ir, mūsų manymu, geromis palūkanomis", - LŽ sakė AB banko SNORAS atstovas Tomas Vaišvila. Pasak jo, nuo kovo bankas pasiūlė visą kreditavimo sąlygų pagerinimo paketą, t. y. padidino teikiamą vartojimo paskolų sumą, atnaujino vartojimo paskolų su užstatu teikimą, liberalizavo paskolų išdavimo kriterijus dėl minimalių pajamų bei jų likučio jau įvykdžius esamus įsipareigojimus ir kt. Klientai taip pat tapo aktyvesni. "Šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų spaliu, kai dar kreditavimo sąlygos buvo konservatyvios, prašymų išduoti vartojamąsias paskolas esame sulaukę 2 kartus daugiau, o paskolų išdavėme beveik tris kartus daugiau", - sakė T.Vaišvila.

Pasak jo, jeigu klientas susiduria su sunkumais grąžinti turimą kreditą, jam siūloma pratęsti sutarties terminą. Taip sumažinamos mėnesio įmokos, kartais atidedamas palūkanų mokėjimas ar paskolos grąžinimas. Paklaustas, ar ateityje gali mažėti bankų maržos dydis, T.Vaišvila pabrėžia, kad vartojimo paskolų sutarčių sąlygos klientams negali būti keičiamos, o naujų paskolų palūkanas visada daugiau ar mažiau lemia to meto situacija paskolų rinkoje.

Gelbėja tik skęstančiuosius

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas LŽ sakė, kad vartojimo kreditų rinkoje didelių pokyčių kol kas nėra, nors taip pat pastebima, jog pastaruoju metu gyventojai aktyviau domisi vartojimo paskolomis. "Su klientais, kurie patiria laikinų finansinių sunkumų, visuomet ieškome abiem pusėms geriausios išeities iš susidariusios situacijos. Į banką pasitarti užsuka ir tie klientai, kurie vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Jeigu vienas galimų efektyvių sprendimų yra suteiktos vartojamosios paskolos refinansavimas, būtinai jį apsvarstome, pasitariame su klientu. Bet paskolos refinansavimas - tai papildomos kliento išlaidos ir laiko sąnaudos. Visuomet rekomenduojame gerai įvertinti, ar šis sprendimas bus žmogui naudingas. Nors vartojimo kredito sąlygos dabar yra šiek tiek patrauklesnės, refinansuodamas paskolą bankas atlieka įprastas procedūras kaip ir išduodamas naują paskolą, taigi taiko naujus administravimo mokesčius", - atkreipia dėmesį J.Murauskas.

Ką bankas galėtų pasiūlyti klientui, turinčiam vartojimo paskolą, kuriai taikomos 10 proc. palūkanos, o likusi per 2 metus grąžintina suma - 15 tūkst. litų? Pašnekovas sako, kad su finansiniais sunkumais susiduriančiam klientui būtų galima pasiūlyti pratęsti kredito grąžinimo laikotarpį iki 5 metų. "Jeigu klientas turi ir būsto kreditą, viena galimų išeičių - pridėti vartojimo paskolą prie būsto paskolos. Tada kredito grąžinimo laikotarpis galėtų būti pratęstas ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui - iki 40 metų, o paskolai su užstatu būtų pritaikytos mažesnės nei vartojimo kredito palūkanos", - sako pašnekovas. Bet jis dar kartą pabrėžia, kad bet kokius sprendimus keisti turimų paskolų sąlygas būtina atidžiai apsvarstyti, nes jie reikalauja papildomų kliento išlaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"