TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolą grąžins ne visiems pensininkams

2014 12 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sunkmečiu valdžia pensininkams, vienai pažeidžiamiausių socialinių grupių, beveik 15 proc. nurėžė dažnu atveju vienintelį pragyvenimo šaltinį. Atsigavus ekonomikai valstybė skolą dabar grąžins ne visiems, o tik tiems, kurie išgyveno iki 2014 metų gegužės 22 dienos - tądien įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas.

Krizė Lietuvoje pagaliau baigėsi pensininkams - praėjusią savaitę jiems pradėtos kompensuoti 2010–2011 metais sumažintos senatvės, išankstinės senatvės, netekto nedarbingumo bei invalidumo pensijos.

„Sodros“ duomenimis, pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų, kuriems išmokos 2010–2011 metais buvo sumažintos. Valstybė dėl to sutaupė apie 135 mln. litų - tiek jų nebeprireiks kompensacijoms mokėti. Mat mirusių pensininkų artimiesiems, turintiems teisę paveldėti mirusiojo turtą, teisininkų išaiškinimu, kompensacija nepriklauso.

Tačiau jeigu pensininkas mirė (ar mirs) po 2014 metų gegužės 22 dienos, artimieji paveldės valdžios nusavintą jo pensijos dalį - kompensacija turi būti išmokėta.

Pensija – ne kėdė?

„Jeigu skolintojas mirė, jam skolos grąžinti nebereikia“, - sarkastiškai valdžios logiką apibūdino Seimo narys Povilas Urbšys. Jis ir dar 7 parlamentarai siūlė įteisinti galimybę gauti neišmokėtą visų pensininkų pensiją asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą, tačiau Seimas rugsėjo mėnesį projektą atmetė.

Vis dėlto J. Urbšys džiaugėsi, jog išjudinta diskusija paskatino valdžios atstovus pripažinti, kad skolą reikėtų grąžinti artimiesiems bent tų pensininkų, kurie mirė ar mirs po tos dienos, kai įsigaliojo jų lauktas įstatymas - šių metų gegužės 22 dienos.

Šį klausimą svarstant parlamento posėdyje Seimo narys Algirdas Sysas pareiškė, kad pensija nėra nei kėdė, nei stalas, todėl jos paveldėti esą negalima. Buvo prisiminta ir premjero Algirdo Butkevičiaus balandžio mėnesį išsakyta tvirta nuostata. Socialdemokratas ministras pirmininkas tuomet tikino, kad pensija nepaveldima.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas premjerui atkirto, kad už skolas atsiskaityti reikia ne tik su gyvaisiais, bet ir su mirusiaisiais. Kitaip grasino rengti referendumą.

Valdžios nenoru grąžinti mirusių pensininkų valstybei "paskolintus" pinigus piktinosi visuomeninės organizacijos, kilo tam tikras ažiotažas, tad netikėtai valdžia persigalvojo.

Prieš keletą savaičių socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ir “Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius prabilo, kad pensininkų, kurie mirė jau po šių metų gegužės 22 dienos, artimieji kompensacijas galės paveldėti.

Politikams apsispręsti padėjo Teisingumo ministerijos išaiškinimas ir profesionalių teisininkų nuomonė. „Vadovaujantis Konstitucinio teismo praktika, Civilinio kodekso nuostatomis dėl paveldėjimo, Teisingumo ministerijos paaiškinimu ir pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais manytina, kad jeigu asmuo mirė iki kompensavimo įstatymo įsigaliojimo 2014 metų gegužės 22 dienos, kompensuojama suma mirusio asmens turto paveldėtojams nemokama. Bet jei gyventojas mirė po šios įstatymo įsigaliojimo, jo paveldėtojams turėtų būti išmokama kompensuojama suma“, - naują požiūrį LŽ apibendrino „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis.

Jis taip pat pažymėjo, kad įstatyme, pagal kurį apskaičiuojamos ir išmokamos kompensuojamos sumos, nėra nustatyta šių sumų paveldėjimo tvarka.

Seimo narys P. Urbšys tebemano, kad turėtų būti grąžinti visų pensininkų, nesvarbu, kada jie mirė, valstybės nusavinti pinigai. „Valstybė sunkmečiu iš pensininkų pasiskolino pinigų savo reikmėms. Kai ekonominė situacija pagerėjo, skolą reikia grąžinti. O dabar aiškinama, kad jeigu skolininkas neišgyveno, skolos grąžinti nepriklauso. Ciniškiau turbūt sugalvoti neįmanoma. Juk įstatymo įsigaliojimo nesulaukė 167 tūkst. pensininkų, kuriems nuo 2010 metų buvo nurėžtos pensijos. Socialinis teisingumas turi būti atkurtas visiems, o ne kuriai nors vienai visuomenės grupei. Beje, pensininkams reikėtų žinoti: kuo mažiau jų bus, kuo daugiau mirs, tuo didesnės bus likusiųjų pensijos“, - aiškino parlamentaras.

Pradėjo grąžinti kompensacijas

Praėjusią savaitę, lapkričio pabaigoje, pradėtos mokėti 2010–2011 metais sumažintos senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensacijos. Pirmiausia lėšos pervedamos tiems gyventojams, kurie pensijas gauna į sąskaitas bankuose, tai yra maždaug dviem trečdaliams visų kompensacijų gavėjų.

Gyventojams, kurie pensijas gauna į namus arba atsiima mokėjimo įstaigų skyriuose, kompensacijos bus pristatytos su artimiausia pensija, bet ne vėliau nei gruodžio 20 dieną.

Kompensuojamos sumos apskaičiuotos ir išmokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu, kuris įsigaliojo šių metų gegužės 22 dieną.

Šiemet bus išmokėta 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos. Po 40 proc. sumos lygiomis dalimis bus išmokėta 2015-2016 metų kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.

Pavyzdžiui, jeigu apskaičiuota kompensuojamoji suma yra 1000 litų, tai šiemet bus išmokėta 200 litų, o 2015-2016 metų kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais – po 100 litų.

Iš viso kompensacijos apskaičiuotos apie 500 tūkst. asmenų. Bendra kompensacijoms numatytų lėšų suma – 450 mln. litų. 2014 metais bus išmokėta 90 mln. litų iš „Sodros“ biudžeto, o 2015 - 2016 metais po 180 mln. litų - iš valstybės biudžeto. Vidutinė kompensuojama suma yra beveik 1000 litų.

Dirbusieji nukentėjo du kartus

Tačiau 2010-2011 metais dirbusiems senatvės pensijų gavėjams perskaičiuota senatvės pensija buvo sumažinta du kartus ir didesne dalimi. 2014 metų kovo 7 dieną Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ekonomikos sunkmečiu dirbusiems pensininkams jų pensijos buvo neteisėtai sumažintos gerokai daugiau nei tuo metu nebedirbusiems pensininkams. Tad pinigai, paimti iš dirbusių pensininkų, turi būti sugrąžinti.

„Sodros“ duomenimis, tokių asmenų Lietuvoje yra 90 tūkstančių ir jiems priklausytų apie 360 mln. litų kompensacijų. Tačiau šie dirbę pensininkai kompensacijos galėtų tikėtis nebent po 2017 metų, kai bus visiškai atsiskaityta su pirmąja pensininkų grupe, ir tik tuomet, jeigu tai leis šalies ekonominės ir finansinės galimybės. Bent jau taip aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas pareikalautų dar apie 45 mln. litų iš valstybės biudžeto. „Kompensuoti visiems pensijų gavėjams jų patirtus praradimus visa apimtimi nėra finansinių galimybių, nes tai reikštų apie 855,7 mln. litų papildomų lėšų poreikį“, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"