TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skola prisisiurbia kaip erkė

2012 10 06 7:55
LŽ archyvo nuotrauka/Apie skolą, kaip ir apie iškeltą bylą, įmonei nebuvo pranešta.

Baigėte sumokėti kreditą? Gražūs nuliukai internetinės banko sąskaitos įsipareigojimų skiltyje nebūtinai reiškia, kad bankas nepareikalaus jūsų sumokėti papildomai už kokias nors buvusias "nuodėmes". O antstolio pranešimo galite sulaukti nė nenutuokdami apie užsilikusią 20 litų skolą.

Lietuvoje sakoma: "Nežinojimas neapsaugo nuo atsakomybės."

Į LŽ redakciją kreipėsi du skaitytojai, kuriems taip ir nepavyko išsiaiškinti, kodėl privalo kreditoriams pagal jų pačių nustatytus įkainius mokėti už skolas, apie kurias nebuvo informuoti, arba už paslaugas, kurių nėra užsakę.

Brangūs laiškai

Skaitytojas Jonas Š. pasakojo kelerius metus vos dūręs galą su galu, kad galėtų iki sutarties pabaigos atsiskaityti su banku už kredito kortelę, paimtą prieš penketą metų. Per pastaruosius metus nuo 2009-ųjų jis pasakoja darbo nepraradęs, tačiau iš buvusio solidaus atlyginimo liko vos trečdalis.

Kai pečius slegia ir išperkamosios nuomos sutartis, ir ne viena paskola, nenuostabu, kad ėmė strigti atsiskaitymas. Taigi žmogus sakosi sužinojęs, kas yra palūkanos, priminimo laiškai, delspinigiai, netesybos, patekimas į skolininkų sąrašą. Gerai, kad su antstoliais dar nesusipažino.

Pagaliau - paskutinė kredito įmoka bankui, nors iki sutarties pabaigos dar pusantro mėnesio! Jonas sakė stropiai pervedęs viską - kiek internetinėje sąskaitoje buvo nurodyta, kad reikia mokėti.

Tačiau po poros dienų jo sąskaitoje vėl rodoma 50 litų skola. Jam tai jau pasirodė keistoka. Bet, pamanė Jonas, - gal kokie delspinigiai ar kokias netesybas bankas priskaičiavo. Sumokėjo ir tą skolą, nors jau nesuprato, už ką.

- Tai ar jau visiškai atsiskaičiau? - džiugiai pasiteiravo banko telefonu buvęs skolininkas.

- Jūs mums dar skolingas 171 litą, - kaip perkūnas iš giedro dangaus prakalbo žavus moteriškas "banko" balselis.

Jonui teko lėkti aiškintis į banką. Čia pokalbis maždaug toks:

- Iš kur ta 171 lito skola?

- Mes jums nuo balandžio siuntėme kelis priminimo laiškus - po 15 litų vienas, nes mūsų tokie įkainiai. Be to, priskaičiavome delspinigius ir netesybas, - banko darbuotoja mosteli kažkokia kredito ataskaita ir netrukus ją paslepia, nes "tai banko dokumentai, todėl juos turime sunaikinti".

- Kodėl ši skola nebuvo nurodyta mano internetinėje sąskaitoje?

- Jūs netvarkingai vykdėte savo įsipareigojimus.

- Bet juk sutartis baigsis tik po pusantro mėnesio.

- Jūs netvarkingai vykdėte savo įsipareigojimus.

- O kaip turėčiau apie šią skolą sužinoti, jei apie ją bankas nepraneša nei savo brangiais laiškais, nei nurodo internetinėje sąskaitoje?

- Bet jūs juk paskambinote.

- O jeigu nebūčiau paskambinęs?

- Bet jūs paskambinote.

Savi įkainiai

Jei ne ta nežinia, iš kur nukritusi 171 lito skola, Jonui bendrauti "Danske" banko klientų aptarnavimo skyriuje su operatore būtų buvę visai smagu. Ne taip, kaip vartyti banko įkainius: čia ne tik laiškai po 15 litų; antai netesybų apskaičiavimas: 1 proc. nuo išmokėtos paskolos sumos ir 0,08 proc. - nuo negrąžintos sumos dalies. Taigi jei buvo pasiskolinta 5000 litų, o liko negrąžinta 200 litų, pavėlavus teks sumokėti 50 litų (gautos paskolos dalis) ir 16 ct (negrąžintas paskolos likutis). O jeigu pasiskolinta 50 tūkst. litų kredito ir likę sumokėti paskutinius 200 litų, bet bent mėnesį uždelsta, kliento "premija" už tą likutį siektų 500 litų netesybų ir 16 ct negrąžintos paskolos likutį, po 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

Pačiam klientui, anksčiau termino su palūkanomis grąžinusiam paskolą, be abejo, premija nenumatyta. Maža to, jei žmogus nuspręs anksčiau laiko sumokėti bankui likusią skolos dalį, dar turės ir primokėti už sutarties nutraukimą - iš anksto grąžinama suma bus didesnė, teks dar sumokėti bankui mokestį, apskaičiuotą pagal specialią formulę, bet ne mažesnį kaip 500 litų.

Privalo - neprivalo

"Bankas, be abejo, privalo informuoti skolininką apie skolą, tačiau tai daroma sutartyje nustatyta tvarka ir būdu. Privaloma tvarka ar terminai teisės aktais nėra imperatyviai nustatyti, išskyrus ieškinio senaties terminus, tačiau šie dalykai daugiau aktualūs teisminiame procese", - LŽ pakomentavo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Vadinasi, bankas privalėjo informuoti klientą apie papildomai priskaičiuotą skolą.

"Be abejo, bankas turėtų bent pats informuoti apie susidariusią skolą, - nė neabejoja ir Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos prezidentas. - Kad tai suprastume, užtektų vadovautis sveiku protu. Žmogus - ne koks beteisis padaras, turi žinoti, kas vyksta su jo pinigais." Jo nuomone, jei tokie dalykai nurodyti paskolos sutartyje, reikėtų kreiptis į Vartotojų teisių gynimo tarnybą, nagrinėjančią sutartis, kuriose yra akivaizdžiai neadekvačių nuostatų vartotojo atžvilgiu.

"Tačiau su Lietuvos banku derinti paslaugų įkainių komerciniai Lietuvos bankai neprivalo, - primena D.Andriukaitis. Vargu ar pavyks paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, antstoliui raginimą paruošti kainuoja 4 litus, jį išsiųsti - 3 litus, o bankas už analogiškas paslaugas reikalauja mokėti 15 litų (su pašto išlaidomis). Tiek laiškas kainuos net tada, jeigu skola bus simboliška, pavyzdžiui, 12 litų.

"Tai akivaizdus lupikavimas. Negalima laiškų siuntinėti klientui neprašius ir už tai dar imti jo pinigus. Tokių dalykų galima tikėtis iš kokios nors organizacijos, turinčios blogą reputaciją, bet neturėtų taip elgtis bankas, kuris ją saugo", - nerenka žodžių asociacijos vadovas. Jo įsitikinimu, bankų nusistatomus pagrįstus tarifus iš tikrųjų turėtų tvirtinti Lietuvos bankas.

Nežinojimas baudžiamas

Kita istorija trumpesnė, bet nemažiau mįslinga. Uždaroji akcinė bendrovė gavo rašytinį antstolio pranešimą, jog teismo sprendimu iš įmonės vadovo turės būti išieškota beveik 30 litų skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir 72 litai išieškojimo vykdymo išlaidų - iš viso per 100 litų.

Atrodytų, nieko ypatinga, nes kai teismo sprendimo vykdymo procedūra patikima antstoliui, skolos suma neretai paauga keleriopai. Bet yra viena detalė: apie skolą, kaip ir apie iškeltą bylą, įmonei nebuvo pranešta.

Beveik vienu metu su antstolio pranešimu įmonės vadovas gavo Registrų centro Vilniaus filiale užsakytą pažymą, kad bendrovė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais yra atsiskaičiusi. Informaciją apie tai VMI pateikė rugpjūčio 31-ąją, o "Sodra" - rugpjūčio 30-ąją. Sprendimą teismas priėmė rugpjūčio 27 dieną, antstolis skolą išieškojo rugsėjo 21 dieną.

"Tie šimtas litų man nelabai ką lemia. Kur kas svarbiau, kad niekas nepaaiškina, kaip atsiranda teismo priteisiamos skolos, apie kurias nė valstybinis kreditorius nežino", - LŽ piktinosi verslininkas.

LŽ paprašius šį atvejį pakomentuoti VMI, institucijos atstovas Darius Buta atsakė raštu: "Teismų valstybės naudai priteistos sumos neadministruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Funkcijas, susijusias su teismų priteistų sumų valstybės naudai išieškojimu, Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 str. 2 dalimi. Mokestinių prievolių ir teismų priteistų sumų valstybės naudai administravimas iš esmės skiriasi. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, į paminėtas sumas, rengiant pažymą apie skolingumą valstybei, kurią mini paklausėjas (kaip galima būtų suprasti, ji buvo parengta pagal Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos FR0320 formą), neatsižvelgiama.

Paprastai kalbant, VMI vykdo ne tik pačios VMI administruojamų nesumokėtų mokesčių (pvz., GPM, PVM ir t.t.) išieškojimą, bet ir teismų priteistų sumų išieškojimą - šios yra perduodamos antstoliams. Pažymoje (Registrų centro - red.) apie skolingumą VMI ar "Sodrai" šios teismo skolos neatsispindi."

D.Buta telefonu LŽ tvirtino, kad VMI dėl kelių dešimčių litų nei į teismus, nei į antstolius nesikreipia, nes ir pati turi visas galimybes jas išsireikalauti.

Abi minėtos istorijos turi bendrą vardiklį - piliečio nežinojimą. Ir verslininkas, ir buvęs banko skolininkas LŽ teigė, kad jaučiasi esą baudžiami nepagrįstai, nes apie savo skolas nežinoję, tačiau bylinėtis jie neketina, nes kreditorių reikalaujamos sumos nėra tokios didelės, kad vertėtų eikvoti laiką ir ryžtis papildomoms išlaidoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"