TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skola - savininko, o ne nuomininko žaizda

2012 08 28 7:35
LŽ archyvo nuotrauka/Ką daryti, jei žinią apie būsto savininko, išvykusio į Londoną, skolą gauna nuomininkas?

Būsto nuomininkas, sąžiningai mokantis komunalinius mokesčius, gali išsigąsti sulaukęs perspėjimo dėl nesumokėtų didžiulių jo kišenei mokesčių už paslaugas. Specialistai pataria dėl to nepulti į neviltį, bet perspėja: nepatogumų bus.

Artėjant rudeniui, daugelyje miestų aktyvėja būsto nuomos rinka: baigiasi atostogos, prasideda mokslo metai, dalis nuomotojų savo pareigą sudaryti būsto nuomos sutartis yra patikėję nekilnojamojo turto prekybos ir nuomos tarpininkams bei advokatams. Nuomininkai tiesioginio ryšio su savininku dažniausiai neturi, tačiau patenka į keblią situaciją, kai vos įsikūrę gauna grasinamuosius pranešimus iš komunalines paslaugas teikiančių bendrovių.

Staigmenos

Į LŽ kreipėsi skaitytoja ir parodė vandens tiekimo bendrovės sąskaitą. Joje be užuolankų konstatuojama, kad ši bendrovė bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrove, kuri "vykdo ikiteisminį skolų išieškojimą", ir su skolų administravimo bendrove, kuri "tvarko jungtines skolininkų duomenų bazes mokumo vertinimo ir įsiskolinimo tikslu", bei su kreditų valdymo bendrove. Šių nemalonių užuominų priežastis - mokėjimo lapelis, kuriame nurodyta skola už šalto vandens tiekimą - per 500 litų.

"Nuo šių metų gegužės, kai įsikėliau į nuomojamą butą, sąžiningai mokėjau už kiekvieną kubinį metrą sunaudoto vandens. Sunaudoju nedaug, po 2-3 kubinius metrus per mėnesį, o čia pranešama apie skolą už beveik 130 "kubų", - LŽ guodėsi ką tik iškepta studentė.

Skaitytoja baiminasi, kad jeigu ankstesni nuomininkai tiek nesumokėjo už šaltą vandenį, tai panašių perspėjimų gali sulaukti ir iš elektros skirstomųjų tinklų, šilumos tiekimo bendrovių. "Ką daryti, jei, gavus tokius pranešimus, nežinia nė kaip apie juos informuoti būsto savininkus, išvykusius į Londoną, o sutartis pasirašyta su jiems atstovaujančiu advokatu?" - LŽ klausė būsimoji pirmakursė.

Būtini žingsniai

Komunalininkai panašių situacijų nefiksuoja, todėl apie jų mastą gali pasakyti tik tiek: "Pasitaiko." Iš tikrųjų jiems ir neturėtų rūpėti tai, kokie yra būsto savininko ir nuomininko santykiai, nes jiems svarbiausia - gauti mokestį už paslaugą, o sąskaitas jie išrašo būsto savininko vardu.

"Advokatas, kuriam tarpininkaujant pasirašyta sutartis, nieko nepadės, nes jis tik parengia teisiškai teisingą sutartį, be to, matyt, gali padėti susisiekti su būstą nuomojančiais savininkais", - LŽ perspėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Vytas Zabilius, tačiau čia pat studentę jis nuramintų: jei nuomos sutartis pasirašyta ir sąžiningai mokami visi mokesčiai, atsižvelgiant į sutartyje nurodytus skaitiklių rodmenis, iš nuomojamo buto tikrai neiškels jokie antstoliai.

Tačiau nuomininkas, kuris kantriai lauks, kas bus paskui, gali likti be kai kurių patogumų: elektros, vandens. Todėl pirmiausia reikėtų   kreiptis į paslaugų teikėjus, parodyti jiems sutartį ir įrodyti, kad nuo sutarties įsigaliojimo dienos visi komunaliniai mokesčiai buvo mokami.

Būtų kebliau, jei nuomos sutarties apskritai nebūtų. Tokiu atveju ir nuomininkas gali būti paprašytas apleisti patalpas, ir savininkas, grįžęs iš užsienių, gali rasti užplombuotas buto duris.

Anot V.Zabiliaus, sulaukus perspėjimo iš paslaugų teikėjo, bene geriausia išeitis būtų, susitarus su būsto savininku, kuo skubiau sumokėti skolas atskaičiuojant iš buto nuomos sąskaitos.

Rinka be įstatymų

Rudeniop būsto nuomos rinka kresteli kaip dera. Labiausiai ją sujudina studentai, negavę vietos bendrabutyje. Nuomos kainos - nuo 50 litų (mažesniuose miesteliuose) iki 3000 litų (sostinės centre), be komunalinių mokesčių. Miegamuosiuose didesnių miestų rajonuose nuomotis vieno kambario butą Vilniuje kainuos 400-700 litų, Klaipėdoje, Kaune - iki 500 litų, Panevėžyje, Šiauliuose - iki 400 litų. Norintiesiems išsinuomoti 2 kambarių butą prie minėtų kainų teks pridėti maždaug trečdalį.

Tiesiausias nuomojamo būsto paieškų kelias - skelbimai, kurių autoriai - nekilnojamojo turto operacijų tarpininkai. Galima bandyti ir tiesiogiai, bet teks nusitekti, jog bus reikalaujama už buto nuomą sumokėti avansu, už 3-6 mėnesius "į priekį". Dirbti dar nepradėjusiam studentui sukaupti papildomą tūkstantį litų ar du - problema. Tačiau ir per tarpininką kainuoja papildomai, nes šis neretai paprašo maždaug mėnesio nuomos kainos tarpininkavimo mokesčio. Taigi jei nuoma per mėnesį kainuoja 500 litų, pradžioje teks pakloti dvigubai daugiau.

V.Zabiliaus teigimu, Vilniuje nekilnojamojo turto bendrovės tarpininkavimo mokesčio dažniausiai prašo iš buto savininko, su kuriuo sudaroma sutartis. Tai įprasta praktika, o štai Klaipėdoje maždaug pusę sutarčių apmoka nuomininkai.

"Mūsų nuomone, imti tarpininkavimo mokestį iš nuomininko nėra teisinga, nes iš tikrųjų pirmas suinteresuotas sutarties asmuo ir teisiškai labiau apgintas yra būsto savininkas, o nuomininkas - tai tik paslaugų pirkėjas", - svarstė asociacijos valdybos narys.

Jo nuomone, tarpininkas, kuris reikalauja atlygio iš nuomininko, veikiausiai yra tik asmuo, besiverčiantis atsitiktine veikla - nuomojamo turto paieška ir pasiūla.

Kita vertus, anot jo, ir nekilnojamojo turto brokeriai Lietuvoje lig šiol verčiasi kaip kas išmano, nors, asociacijos įsitikinimu, jų, kaip klientams atstovaujančių advokatų, funkcijos turėtų būti aiškiai apibrėžtos įstatymo. Tarp tokių brokerio prievolių - ne tik sutarties parengimas ir sudarymas, bet ir būsto savininko įsipareigojimų vykdymas, ir profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kad sudarius sutartį nei nuomotojui, nei nuomininkui nebūtų nemalonumų dėl LŽ aprašyto atvejo.

"Kol kas to nėra. Įstatymai nekilnojamojo turto brokerio veiklos nereglamentuoja, todėl visi savo verslą ar versliuką tvarko kaip išmano ir kaip kam patogiau", - sakė V.Zabilius.

Nekilnojamojo turto brokerių įstatymo projektas Seime netrikdomas miega pusantrų metų. Matyt, laukia kitos kadencijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"