TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolina neturintiesiems blogų prisiminimų

2010 09 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Bankai vėl aktyviai siūlo kreditines korteles, tiesa, pirmiausia seniems klientams, kurie sugebėjo per krizę išlaikyti pajamas ir tvarkingai atsiskaityti už kreditus. Kitų finansinės galimybės vertinamos atidžiau - jau atėjo bankų žadėtas laikas, kai norintiems paskolos klientams trukdo blogi prisiminimai apie jų kredito istorijas.

Pastaruoju metu šalies gyventojai vėl sulaukė išskirtinio bankininkų dėmesio - šie vėl pradėjo aktyviai siūlyti kreditines korteles. Esą ekonomikos nuosmukiui pasiekus dugną, stipriai sumažėjo ir finansinio nestabilumo grėsmė. Tad dabar bankų taikinys - gyventojai, sugebėję išsaugoti darbus ir neturėję skolų dėl finansinio nestabilumo. Žmonės irgi, rodos, pamiršta, kad neseniai atsižegnojo bet kokių skolų - daugelis vėl siekia pasiskolinti.

Tačiau ar tikrai blogiausia liko praeityje? Antai Lenkijoje balandį iškilo pasakiški skaičiai apie kreditinių kortelių savininkų skolas bankams: bendra šių skolų suma siekė 1,8 mlrd. zlotų (1,58 mlrd. litų), o įsipareigojimų bankams nevykdė 12 proc. kreditinių kortelių turėtojų.

Tačiau mūsų šalies bankų atstovai teigia, kad kol kas nemokių klientų, turinčių kreditines korteles, yra labai mažai ir nerimo jiems nekelia. LŽ primena, kad kredito kortelės savininkas, laiku negrąžinęs panaudoto kredito limito būtinosios dalies, turi susimokėti delspinigius, mokestį už vėlavimą ir padengti panaudoto kredito būtinąją dalį. Jei kreditinės kortelės turėtojas to nepadaro per nustatytą laiką, kortelė blokuojama, dažnas bankas "įjungia" 30-36 proc. metines palūkanas ir pradeda skolos išieškojimo procesą, dažniausiai per antstolius.

5 tūkst. kreditinių kortelių kas mėnesį

Lietuvos banko duomenimis, 2010 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo išduotos 585 826 kreditinės kortelės.

Šiuo metu "Swedbank" kreditinių kortelių portfelyje vyksta pokyčiai, kurie lemia, kad išduotų šių kortelių limitų portfelis po truputį auga, taip pat didėja ir kreditinių kortelių naudojimas, nors pačių kortelių skaičius mažėja. Pasak "Swedbank" atstovės spaudai Jorūnės Juodžbalytės, naujų kreditinių kortelių išduodama iki 5 tūkst. per mėnesį.

"Kiekvienam klientui kredito limitas gali būti nustatytas apskaičiavus realias kliento gaunamas pajamas ir įvertinus jo vykdomus įsipareigojimus. Klasikinei kortelei gali būti suteikiamas kredito limitas, ne didesnis nei du darbo užmokesčiai į rankas ir t. t. Mažiausias kredito limitas - 800 litų", - dėstė ji bendras taisykles.

J.Juodžbalytė tikino, kad išduodant bet kokį kreditą atidžiai įvertinami kliento poreikiai ir jo galimybės dengti įsipareigojimus. Jeigu pasitaiko atvejų, kad klientas pageidauja turėti didelį kredito limitą, tada banko atsakymą ir vėl lemia prašančiojo finansinės galimybės.

Pašnekovė patikino, kad nemokių kreditinių kortelių turėtojų nedaugėja. Su kiekvienu skolingu klientu esą dirbama individualiai ir pirmiausia ieškoma būdų, kaip taikiai susitarti dėl kredito grąžinimo ar įskolos padengimo. Vėluojant dengti kreditą ar kredito palūkanas, klientams yra nustatyti 0,1 proc. per dieną delspinigiai.

Sumažėjo rizikingumas

Tačiau bankai prisipažįsta, kad dabar skaistyklą pereiti skiria tiems klientams, kurie krizės metu turėjo bėdų dėl kreditų dengimo, nors jas ir įveikė, tai vis tiek atsispindi žmogaus kredito istorijoje.

"Danske banko" Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskas LŽ teigė, kad bankai mato, jog situacija stabilizavosi, pagal dabartinę kliento padėtį. "Jeigu šiandien jis dirba ir uždirba, ypač per krizę, mes jį vertiname kaip įveikusį duobę ir tikėtina, kad jis gaus didesnes garantijas nei prieš metus", - dėstė jis. D.Jasinskas patvirtino, kad bankas aktyviau siūlo kreditines korteles jau esamiems, pažįstamiems, o ne naujiems klientams.

Krizės metu kilusių sunkumų šešėlis driekiasi paskui visus skolininkus - bankininkai ilgai nepamirš tų, kurių mokumas strigo per krizę. "Rizika dabar sumažėjusi, tačiau bankas stebi kiekvieno kliento istoriją. Klientams, kuriems prasčiau sekėsi per krizę, dar rizikinga skolinti, juolab turintiesiems pradelstų skolų. Skola dengti kitą skolą yra dar didesnė blogybė", - aiškino jis.

Pasak pašnekovo, bankai jaučia, kad klientai, kurie iki šiol nebuvo įsigiję kreditinių kortelių, dabar domisi tokia galimybe, kai kurie jų pasiima tik tam, kad turėtų, bet realiai jomis nesinaudoja. Ypač klientus gundo tai, kad siūloma kreditines korteles įsigyti nemokamai. D.Jasinsko žiniomis, vidutinė kreditų suma yra apie 4 tūkst. litų.

Jis aiškina, kad dažniausiai klientui siūlomas atlyginimo dydžio kredito limitas, "kad nebūtų per daug", nes kortelė esą neskirta ilgalaikio skolinimosi tikslams - tam skirti kiti produktai.

"Yra tokių kredito kortelių savininkų, kurie nesugebėjo laiku padengti panaudotos kredito sumos, bet tai nėra didelė ir skausminga žaizda, nes limitai paprastai yra nedideli ir klientai, turintys laikinų problemų, dažniausiai vėluoja juos grąžinti iki 30 dienų, itin retai negrąžinama per 90 dienų, - dėstė jis. - Dažnai žmonės turi pastovaus dydžio mokėjimo kortelę, kai nedideli mokėjimai išdėstomi iki 90 dienų laikotarpiui, ir tikrai retai kuris pradelsia. Per 30-60 dienų vyksta aktyvus darbas su vėluojančiuoju dengti skolą, tariamasi, ką daryti toliau. 90 dienų jau laikoma pradelsimu, tad ir dirbama kaip su nemokiu klientu - pradedamas skolos išieškojimas."

Anot D.Jasinsko, kreditinės kortelės dažniau naudojamos užsienyje, nes daugelyje šalių ne visur priimamos užsienietiškos debetinės kortelės.

Skolininkų mažėja

Audronė Narkauskienė, SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė, LŽ teigė, kad vidutiniškai banke per mėnesį išduodama apie tūkstantis naujų kreditinių kortelių. Ji tikino, kad vienas svarbiausių kliento rizikos vertinimo aspektų - jo gaunamos pajamos. Atsižvelgus į tai siūlomas galimas kredito limitas. "Pernai SEB banke buvo juntama, kad padaugėjo vėluojančiųjų mokėti kredito limito įmokas. Tai lėmė sunkmečiu suprastėjusi gyventojų finansinė padėtis. O šiemet vėluojančių vykdyti įsipareigojimus klientų skaičius stabilizavosi ir net ryškėja mažėjimo tendencija", - dėstė ji.

Jau galima prognozuoti, kad prieš keletą metų sparčiai didėjęs kreditinių kortelių populiarumas per šiuos ir ateinančius metus pamažu vėl atsigaus ir įsibėgės. "Tai lems ne tik galimybė patogiai pasiskolinti trūkstamą sumą pinigų pirkiniams ar subalansuoti šeimos biudžetą, bet ir tokia papildoma nauda kaip nemokamas kortelės turėtojo kelionės draudimas, galimybė patogiai atsiskaityti keliaujant, susimokėti už viešbutį ir automobilį ar tiesiog nepritrūkti pinigų", - pažymėjo A.Narkauskienė.

Jos teigimu, dažniausiai kreditines korteles gyventojai naudoja norėdami įsigyti brangesnių daiktų ar paslaugų, taip pat kelionėse, norėdami apsipirkti internetu. Kasdieniam naudojimui klientai dažniau renkasi debetines korteles.

Faktai

"Creditinfo" duomenimis, šalies gyventojų pradelstos skolos per rugpjūčio mėnesį išaugo daugiau nei 56 mln. litų ir siekė 1,7 mlrd. litų.

Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 30 mln. litų pradelstų skolų.

Sparčiausiai gyventojų skolos didėjo finansų įstaigoms - bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų įmonėms ir išperkamosios nuomos bei vartojimo kreditų bendrovėms.

Lėčiausiai pradelstos skolos augo telekomunikacijų kompanijoms ir komunalinių paslaugų įmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"