TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolinasi skoloms padengti

2011 07 26 0:00
Didžioji dalis gyventojų neketina prisiimti papildomų įsipareigojimų, nes jų perkamoji galia labai menka - kainos didėja sparčiau negu atlyginimai.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiais metais dešimtadalis Lietuvos gyventojų ketina imti vartojimo paskolą - 2,5 karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Ekonomistai šios augimo tendencijos nesureikšmina, nes dauguma gyventojų stengiasi grąžinti skolas, o ne imti naujas.

Banko "Snoras" Mažmeninio verslo tarnybos direktorius Žoržas Šarafanovičius sako, kad vien per šių metų pirmą pusmetį banko gyventojams išduotų vartojimo paskolų suma, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2,6 karto - iki 23,504 mln. litų. Asmenų, norinčių gauti vartojimo paskolą, padaugėjo trečdaliu. Pasak Ž.Šarafanovičiaus, vidutinė banko "Snoras" išduotos vartojimo paskolos suma siekia 9 tūkst. litų.

Bendrovės "Sprinter tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (33 proc.) apklaustųjų šiemet ketina imti nedideles vartojimo paskolas - nuo 500 iki 5000 litų, beveik tiek pat (31 proc.) respondentų numato skolintis 5-10 tūkst. litų. Apklausos duomenimis, gyventojai savo galimybes skolintis daugiau pinigų šiuo metu vertina konservatyviai. Planuojančių imti 10-20 tūkst. litų vartojimo paskolas buvo 8 proc., o daugiau kaip 20 tūkst. litų paskolas - 6 proc. Lietuvos gyventojų (pernai - 17 proc.).

Daugiausia gyventojų (pusė visų apklaustųjų) skolinsis būsto remontui, buitinei technikai, baldams ar automobiliui įsigyti.

Vartojimo paskolą esamoms skoloms dengti ketina imti beveik kas penktas apklaustas gyventojas (18 proc.), o praėjusių metų pabaigoje tokių buvo kur kas daugiau - 28 procentai. Atostogoms numato skolintis dešimtadalis apklausos dalyvių.

Tyrimo duomenimis, poreikio skolintis dažniau nejaučia kaimo vietovių gyventojai. 13 proc. respondentų teigimu, jiems nepakanka pajamų paskolai gauti (pernai tokių būta 19 proc.). 12 proc. apklausos dalyvių išreiškė baimę netekti nuolatinių pajamų ir nesugebėti grąžinti paskolos (praėjusių metų pabaigoje tokių būta 16 proc.). Dar 8 proc. asmenų nurodė besiskolinantys tik iš giminaičių, draugų ar pažįstamų.

Nori vartoti daugiau

Odeta Bložienė, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė, sako, kad gyventojų noras vartoti buvo pastebimas ir šių metų pradžioje, nes tiek lūkesčiai, tiek prognozės dėl ateities gerėja. Tie namų ūkiai, kurie mažiau vartodami atidėdavo pinigų santaupoms, dėl teigiamų prognozių ir pajamų didėjimo šiais metais jau norėtų vartoti.

"Per recesiją gyventojai atsisakė buitinės technikos, drabužių, avalynės, o dabar geros ekonomikos prognozės skatina juos galvoti apie pirkimą. Vartotojai, kurie per recesiją taupė, šiemet pradės vartoti daugiau", - sako ji.

O.Bložienė nemano, kad žmonės, kurie per krizę naudojosi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis, pereis į bankus ir lizingo bendroves. Pastarieji vis dar griežtai vertina pajamas ir riziką. "Jeigu žmonės skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių, vadinasi, jų pajamos bankams buvo nepakankamos. Jų pajamų didėjimas šiais metais nebus toks smarkus, kad jie galėtų pereiti į bankus ar lizingo bendroves", - prognozuoja O.Bložienė.

Skolinsis konservatyviai

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, sako, kad 10 proc. planuojančių imti paskolas asmenų - labai mažas procentas.

"Tiek Lietuvos įmonės, tiek gyventojai pasimokė per krizę. Drįsčiau abejoti, ar gyventojas, kuris pajuto krizę, vis dar bus linkęs skolintis. Todėl rimtai nevertinčiau matomo vartojimo paskolų augimo, nes vartodami ir skolindamiesi gyventojų išlieka labai konservatyvūs. Dauguma jų nesiskolina, o stengiasi grąžinti skolas, kurių prisiėmė iki krizės", - sako A.Izgorodinas.

Anot jo, artimiausiu metu gyventojų norą skolintis lems keletas veiksnių. Tai indėlių palūkanos, kurios yra labai mažos ir neatsveria infliacijos. Taigi pinigai, kuriuos gyventojai laiko bankuose, nuvertėja, todėl daugiau žmonių indėlius pradeda leisti. Tokių žmonių yra mažuma, o dauguma vartotojų lieka vis dar labai atsargūs. Jei ir perka, tai tik būtiniausius produktus, akcijų prekes, nes būtiniausių produktų kainos auga labai sparčiai, o ne pirmojo būtinumo produktai vartojami itin vangiai.

"Skolinsis tie gyventojai, kurių finansinė padėtis gera. O didžioji dalis gyventojų neketina prisiimti papildomų įsipareigojimų, nes jų finansinė ir perkamoji galia labai menka - kainos didėja sparčiau negu atlyginimai", - sakė jis.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, lyginant sausio-gegužės mėnesių rezultatus, daugiausia vartojimo paskolų išduota prieš krizę 2008 metais - 2,7 mlrd. litų. Ryškus jų teikimo mažėjimas fiksuojamas 2010 metais. Tada jų buvo išduota 40 proc. mažiau - 1,6 mlrd. litų. Šiemet jų išduota dar ketvirtadaliu mažiau negu pernai - 1,2 mlrd. litų.

Skaičiai

Fiziniams asmenims išduotos vartojimo paskolos nominalia verte, mlrd. litų

2008 m. gegužė 2,7

2009 m. gegužė 2,3

2010 m. gegužė 1,6

2011 m. gegužė 1,2

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"