TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolingas verslas tiki apsivalymu

2010 06 11 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu įmonių pradelstos skolos yra 7 kartus didesnės nei prieš dvejus metus, kai bankrotų banga dar tik artėjo verslo link. Nors ekonomikoje įžvelgiama atsigavimo ženklų, tik kas dešimtas verslininkas tiki, kad per artimiausius metus sąlygos pagerės.

Lietuvoje kas antra realią veiklą vykdanti įmonė yra kiek nors kam nors skolinga.

Tokioje padėtyje atsidūrę verslininkai patys bando stabdyti pašėlusią skolų karuselę. Prisimenami vadybos vadovėliuose parašyti patarimai: bendradarbiaujant su užsienio partneriais - reikia vertinti visos šalies mokumą, dirbant su Lietuvos verslu - sektorių ir konkrečią įmonę. Įmonių kreditingumu domimasi duomenų bazėse, o smulkieji verslininkai labiau linkę pasikliauti kolegų rekomendacijomis.

Faktai

Kreditų biuras "Creditinfo" suskaičiavo, kad per gegužės mėnesį įmonės pradelsė atsiskaityti už daugiau nei 145 mln. litų, o bendra skola siekė 3,9 mlrd. litų. Lygiai prieš dvejus metus įmonės buvo skolingos 540 mln. litų. Pastebėta, kad šių metų gegužę įmonių skolos didėjo lėčiau nei balandį, kai pradelstos skolos siekė 156 mln. litų. Per gegužę verslo padengti įsiskolinimai viršijo 104 mln. litų.

Europos mokėjimo indekso tyrimas, atliktas šių metų pirmąjį ketvirtį, parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių verslo nuostoliai dėl vėluojančių atsiskaitymų padidėjo 9 procentais.

Tyrimą Lietuvoje atlikusi kreditų valdymo paslaugų įmonė "Intrum Justitia" atskleidė, kad Lietuvoje nurašytos skolos - pinigai, kurie turėjo būti sumokėti verslui, tačiau nebuvo - pasiekė rekordinį lygį ir dabar siekia 3,232 mlrd. litų.

Nors ir kalbama apie atsigavimo "daigus", Lietuvoje verslo pasitikėjimas mažas - tik 11 proc. verslininkų tikisi prekybos sąlygų pagerėjimo per kitus 12 mėnesių, o pusė Lietuvos įmonių nesitiki, kad po recesijos gaus reikiamą kiekį pinigų iš bankų.

Europos kreditų valdymo paslaugas teikiančių įmonių susivienijimo "Verband der Vereine Creditreform" duomenimis, praėjusiais metais Baltijos šalyse nemokių įmonių skaičius išaugo 62,9 procento. Latvijoje tokių įmonių padaugėjo 69,1 proc., Lietuvoje - 59,8 proc., Estijoje - 49,2 procento.

Centrinėje ir Rytų Europoje pernai nemokių įmonių skaičius išaugo 44,1 procento. Savotišku lyderiu tapo Čekija - čia 82,5 proc. įmonių yra nemokios, iškart po Čekijos sąraše - Latvija ir Lietuva. Mažiausias nemokumo augimas užfiksuotas Kroatijoje - tik 7,4 proc. įmonių yra nemokios.

Vakarų Europoje nemokių įmonių perpus mažiau nei Rytų Europoje - 21,9 procento. Didžiausias nemokių įmonių augimas užfiksuotas Ispanijoje - 93,8 proc., Airijoje - 81,1 proc., Olandijoje - 53,4 proc., Danijoje - 51 proc., Italijoje - 40 procentų. Mažiausiais pokytis užfiksuotas Austrijoje (8,5 proc.), Belgijoje (11,3 proc.), Prancūzijoje (12,2 proc.), Vokietijoje (16 proc.).

Taiso reputaciją

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika remdamasis savo ir kitų asociacijos narių patirtimi sako galintis drąsiai teigti, kad šiuo metu jau stiprėja verslo tarpusavio pasitikėjimas, nes tie, kurie norėjo pasinaudoti susidariusia padėtimi ir "nusinešti skolas", tai jau padarė.

"Kiekvienas sektorius apsivalė ir valosi skirtingu metu. Tai atspindi bankrotų statistika: pirmiausia pradėjo byrėti statybų ir transporto sektorius, kiek vėliau iš rinkos iškrito dalis pramogų verslo, maisto pramonė apsivalė dar vėliau. Todėl ir atsigavimas jaučiamas pirmiausia tose srityse, kurios vienos pirmųjų pajuto griūtį", - LŽ sakė G.Romeika. Pasak jo, metas, kai verslas sąmoningai delsė vykdyti savo įsipareigojimus jau praeityje, o dabar viena iš išlikimo sąlygų - užtikrinti patikimumą.

"Prieš kelerius metus buvo įsišaknijusi nuostata nemokėti avanso, nes tai buvo kone įžeidimas - neva įmone nepasitikima. Tad dėl konkurencijos tarsi nebuvo kitos išeities. Bet tai ir pakišo koją verslo atsiskaitymams. Ištikus krizei, kurį laiką versle tvyrojo nuostata, kad "naudingiau yra nieko neveikti, nei parduoti skolon", nes dėl neatgautų pinigų skola išaugdavo dvigubai; juk reikėjo už savo prarastus pinigus sumokėti mokesčius ir atsiskaityti su kitais partneriais. Būtent tai stabdė ir verslo prekybinius ryšius. Dabar, atsigaunant kai kurioms verslo šakoms, kurios labai jautriai reaguoja į teigiamus pasaulio ekonomikos ženklus, atsiranda ir daugiau pinigų; jais dengiamos senos skolos, sąžiningai vykdomi įsipareigojimai", - teigė pašnekovas.

Pasak verslininko, šiuo metu verslo tarpusavio atsiskaitymai dažniausiai vyksta dviem būdais - arba sumokamas avansas (dalis sumos), arba iš anksto sumokama visa suma.

"Avansiniai mokėjimo reikalavimai grindžiami ekonomine logika, o verslininkai, norėdami prie to pripratinti savo partnerius, taiko labai įvairias priemones. Pavyzdžiui, užsakymas pradedamas vykdyti tik tuomet, kai į sąskaitą pervedama sutarto dydžio avanso suma, arba netgi taikoma papildoma užsakymo nuolaida, jeigu iš karto sumokama visa suma", - verslo rizikos valdymo sprendimus vardijo pašnekovas.

Didelių pokyčių nemato

"DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis LŽ sakė, kad daugumos įmonių padėtis vis dar išlieka sunki. "Vis dar kalbama apie įmonių veiklos restruktūrizavimą bei bankrotą, nemaža dalis įmonių vis dar balansuoja ant išlikimo ribos. Verslo atsiskaitymų mechanizmas akivaizdžiai yra išsiderinęs, o paskelbti skaičiai rodo, kad padėtis gerėja iš lėto. Jokio staigaus šuolio ir nereikėtų tikėtis, nes ekonomikos būklė gerėja labai", - sakė R.Rudzkis.

Įmonių atsiskaitymų pagerėjimą, anot jo, galėjo lemti sezoniškumas - paprastai pavasarį padidėja vartojimas, tačiau didesnių pokyčių tai esą neliudija. Tuo metu VšĮ "Eurokonsultantų grupė" direktorius Mantas Zamčickas linkęs konstatuoti faktą, kad verslo skolų padėties ir atsiskaitymų gerėjimą lemia tai, jog rinka jau apsivalė nuo nepatikimų ir savo galimybes pervertinusių verslų. "Šiuo metu rinkoje jaučiamas šioks toks įmonių finansų pagerėjimas, daugiau pinigų atsiranda prasidėjus sezoniniams darbams. Tai nėra stabilus pagerėjimo ženklas, o kaip bus rudenį - parodys laikas", - LŽ sakė M.Zamčickas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje visais laikais, tiek ekonomikos pakilimų, tiek nuopolių metu, buvo įsiskolinusių įmonių. "Mūsų šalyje netgi natūralu būti kam nors skolingam, tačiau šiuo metu pats verslas šią praktiką bando naikinti. Dabar ieškant partnerių ir plėtojant prekybinius ryšius naudojamas pažinčių ir rekomendacijų metodas, vengiama kontaktų su "plaukiojančiomis" įmonėmis, t. y. tomis, kurios neįrodė, jog yra patikimos. Tokios veikiausiai neišliks", - teigė ekspertas. Jis sakė, kad tie, kurie mąstė ne apie trumpalaikį verslą, seniai jį optimizavo, o su tais, kurie to dar nepadarė, ne visi nori dirbti, nes mato galimą riziką.

Po truputį grąžina skolas

"Creditinfo" duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių Lietuvos įmonių kas antra turi pradelstų skolų ir yra skolinga vidutiniškai po 48 tūkst. litų.

Vertinant bendrą Lietuvos įmonių nemokumo rizikingumo pasiskirstymą, tendencijos ir toliau išlieka nepakitusios. Yra didelė tikimybė, kad daugiau nei trečdalis įmonių vėluos vykdyti savo įsipareigojimus per artimiausius 12 mėnesių. Rizikingiausi ir toliau išlieka statybos, transporto ir viešbučių bei restoranų sektoriai.

Aukštais kredito reitingais labiausiai išsiskiria žemės ūkio, išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės, paslaugų bei prekybos (pavyzdžiui, didmeninės prekybos bendrovės užsiimančios medienos ar durpių eksportu) sektoriai. Šių sektorių įmonių aukštą kredito reitingą labiausiai lėmė atslūgusi bankrotų banga, nepriekaištinga atsiskaitymo istorija, stiprus finansinis pajėgumas, veiklos amžius, sektoriaus specifika, verslo sąsajos bei atsigavusios eksporto rinkos.

"Nuo šių metų pradžios lėtesniu tempu didėjančios įmonių skolos bei nežymiai svyruojantis skolininkų skaičius patvirtina, kad verslo tarpusavio atsiskaitymuose vis labiau įsivyrauja stabilumas. Teigiamu ženklu reikėtų laikyti ir tai, kad įmonės šiais metais padengia vis daugiau pradelstų skolų", - teigė kreditų biuro "Creditinfo" kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Gegužę sparčiausiai didėjo lizingo, išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditų, kitų ekonomikos sektorių bei telekomunikacijų įmonių pradelstos skolos. Pastarąjį mėnesį nedidėjo tik komunalinių paslaugų bendrovių pradelstos verslo skolos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"