TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolinimas verslui vis dar įšalęs

2014 11 05 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors bankai verslo skolinimosi atsigavimą prognozavo kelerius praėjusius metus, įmonių noras skolintis nedidėja, o paskolų rinkoje proveržio nematyti. Bankininkai mano, kad verslą ryžtis daugiau skolintis atgraso prasti lūkesčiai. Įmonių vadovai kreditavimo baimę aiškina griežtomis bankų sąlygomis, o kaip didžiausius kliuvinius nurodo padidėjusias gamybos sąnaudas, sumažėjusius finansavimo šaltinius ir išaugusias verslo partnerių skolas.

„Pastaruosius kelerius metus verslo paskolos stagnuoja. Toks apibūdinimas būtų geriausias“, - „Lietuvos žinioms“ teigė „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas.

Mažiau skolinasi apyvartinių lėšų

Banko specialistai kelinti metai prognozuoja, kad verslo paskolų rinka augs, bet paskolų poreikis nedidėja. „Ir šiemet daugumos rinkos dalyvių skelbiamos ketvirtinės ataskaitos rodo, kad paskolų portfelis mažėja. Tikrai negalime įvardyti, kad verslo paskolų rinka atsigauna“, - tvirtino M. Steikūnas.

Nors jau nuo 2011 metų Lietuvos ekonomika kasmet auga po kelis procentus, o bankai tikisi, kad atitinkamai didės ir verslo kreditavimo paklausa, atsigavimo viltis žlugdo prasti verslo lūkesčiai.

„Vienais metais visa ES ekonomika vertinama kaip atsigavusi, išėjusi iš recesijos, bet jau kitais metais atsiranda kokia nors problemėlė ir masiškesnės investicijos vis atidedamos. Trūksta pasitikėjimo ateitimi ir visi geriau jaučiasi elgdamiesi atsargiai, o ne agresyviai“, - aiškino M. Steikūnas.

„Swedbank“ šiemet pasirašė 30 proc. daugiau naujų verslo sutarčių nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau tai esą dar nerodo atsigavimo, nes dar ne visos paskolos išmokėtos, verslą jos pasieks per artimiausius kelis mėnesius. Šiemet pasirašyta daugiau ilgalaikių (daugiau nei metų trukmės) paskolų ir beveik susilygino paskolų apyvartiniam kapitalui ir investicijoms dalys. „Nuosaikiau pradėjo augti įmonių apyvarta, dėl to sumažėjo išorinio kapitalo ir trumpalaikių paskolų poreikis, įmonės sugebėjo savo poreikius finansuoti iš nuosavo pelno“, - naujas tendencijas dėstė M. Steikūnas.

Verslo nišą užėmė viešasis sektorius

„Swedbank“ šiuo metu jau neskirsto (kaip per krizę) verslo sektorių į rizikingus ir ne tokius rizikingus. „Nebėra tokių sektorių, kurių kreditavimą kažkaip apgalvotai ribotume dėl neaiškios rinkos ar kitų dalykų. Per krizę taip buvo – matėme, kad su didesniais sunkumais susiduria vežėjai, statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai. Dabar taip nėra. Bet galime pasidžiaugti, kad palyginti didelę ir ilgalaikio kreditavimo paklausą kuria energetikos sektorius. Energetikos rinka labai gyva, joje yra ir didesnių, ir mažesnių projektų. Taip pat atsigavo ir tolygiai augo nekilnojamojo turto rinka ir viešasis sektorius. Galima net teigti, kad viešasis sektorius užpildė tą kreditavimo nišą, kurios neužpildė verslas“, - teigė M. Steikūnas.

Išperkamosios nuomos rinka, pasak jo, taip pat rodo nežymius pagyvėjimo požymius, nors sunkaus krovininio transporto parduota mažiau ir klostėsi nepalanki geopoplitinė padėtis vežėjams. „Nors buvo ir neigiamų veiksnių, klientai atrodė gana sveikai ir transporto rinkos dydis buvo gana reikšmingas, palyginti su kitomis šakomis“, - sakė pašnekovas.

M. Steikūnas labiausiai pasigenda pramonės sektoriaus kreditavimo, gamybininkų skolinimosi paklausa esą yra mažoka. „Makroekonomistai net sako, kad mes vis arčiau savo gamybinių pajėgumų ribos“, - tvirtino jis.

Bankininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad pokrizinę paskolų rinką valdo stambusis ir vidutinis verslas. Mat paskolų didžiausioms pramonės ir kitų sektorių įmonėms dalis yra nepalyginama su pinigų kiekiu, kurį skolinasi smulkiosios įmonės. „Bankams tai nėra smagu. Visi bankai ir „Swedbank“ norėtų matyti paklausos masiškumą, kad ir ne po daug skolintųsi kuo daugiau klientų“, - sakė M. Steikūnas.

Skolintis, anot jo, dabar naudinga vien dėl to, kad paskolų palūkanos ir banko marža yra nepalyginti mažesnė nei prieš krizę. Be to, paskolą lengviau gauti, nes per krizę praūžus bankrotų bangai vėl susibalansavo turto vertė, todėl užstatyti turtą tapo gerokai lengviau. Tuo metu verslo rizikos vertinimas esą grįžęs į prieškrizinį lygį. „Stambusis ir vidutinis verslas greičiau stokojo noro skolintis nei neįveikė banko nustatytų sąlygų. Dėl rizikos atmetėme tik labai nedidelį procentą projektų“, - tikino pašnekovas.

Įmonės atideda investicijas

Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius teigė, kad iš didžiųjų įmonių šiuo metu aktyviausiai skolinimosi galimybėmis domisi energetikos, ypač atsinaujinančios, nekilnojamojo turto įmonės. Tuo tarpu tarp mažų ir vidutinių įmonių aktyvumu išsiskiria paslaugų įmonės, taip pat žemės ūkis, gamyba. O paskolų apyvartinėms lėšoms ar investicijoms yra maždaug tolygios.

„Šių metų pradžioje verslas buvo nusiteikęs gana optimistiškai – teigiamos vidaus vartojimo tendencijos, įmonių plėtros planai skatino verslininkus galvoti apie investicinius projektus. Vis dėlto, pasikeitusi geopolitinė padėtis visame Baltijos šalių regione pakoregavo daugelio įmonių planus ir privertė į ateitį žiūrėti kur kas atsargiau. Tai lėmė ir įmonių mažėjančius finansavimo poreikius. Vis dėlto, matome, kad metų pabaigoje įmonės ir vėl kiek aktyviau domisi paskolomis. Iš viso per 2014 metų devynis mėnesius SEB bankas įmonėms ir privatiems klientams suteikė 3,7 mlrd. litų naujų paskolų, tai 1 proc. daugiau negu per tą patį 2013 m. laikotarpį“, - sakė A. Čičelis.

Paska jo, finansavimo galimybės dabar palankios – palūkanos žemos, nemažai įmonių taip pat turi sukaupusios finansinę atsargą. „Kaip rodo mūsų apklausos, ir pats verslas dabartines finansavimo sąlygas, palūkanų normas vertina palankiai. Todėl, mūsų nuomone, tai gali paskatinti kai kurias bendroves nestabdyti anksčiau suplanuotų investicijų planų ir juos įgyvendinti. Kitą vertus, bent jau kol kas, kol vyrauja neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, yra tam tikrų nežinomųjų ir dėl Europos Sąjungos ekonomikos augimo, naujus investicinius projektus įmonės gali būti linkusios kuriam laikui atidėti. Tokia investicijų atidėjimo tendencija ypač gana ryški smulkaus ir vidutinio verslo segmente“, - teigė A. Čičelis.

Jis prognozavo, kad ateinančiais metais verslo finansavimo apimtis turėtų išlikti panašaus lygio arba nuosaikiai augti. Tam atspirties esą teiks euro įvedimas Lietuvoje, o dalis įmonių turėtų aktyviau investuoti dėl infrastruktūros nusidėvėjimo ar prasidėsiančių naujų Europos Sąjungos fondų programų.

Regi nežymius pokyčius

Lietuvos bankas (LB) vakar pranešė, kad pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus įmonių, ketinančių naudotis išoriniais finansavimo šaltiniais, dalis viršijo vien tik nuosavomis lėšomis planuojančių verstis įmonių skaičių.

„Nors po krizės verslas veiklą ir investicijas tebefinansuoja daugiausia nuosavomis lėšomis, daugėja įmonių, kurios planuodamos tolesnę plėtrą ketina naudotis ir išoriniais finansavimo šaltiniais“, – sakė Gintautas Garbanovas, LB Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas.

LB užsakymu atlikta įmonių apklausa rodo, kad plėtrą planuojančių įmonių dalis išaugo beveik 5 proc. punktais – iki 41,2 proc., o skolintomis lėšomis ketinama finansuoti plėtros dalis padvigubėjo iki 21,8 procento.

Pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus įmonių, verslo finansinius poreikius planuojančių tenkinti pritraukiant išorinius šaltinius, dalis (54,3 proc.) viršijo vien tik nuosavomis lėšomis besifinansuojančių įmonių dalį (45,7 proc.).

Apklausa taip pat atskleidė, kad kredito įstaigos patenkino daugumos tų įmonių, kurios kreipėsi, prašymus paskolinti ar pakeisti esamų sutarčių sąlygas: 59,6 proc. įmonių sąlygos buvo pakeistos arba paskolinta visa prašoma suma.

Skolintas lėšas įmonės numato daugiausia naudoti įrenginiams, mašinoms, transporto priemonėms remontuoti ar įsigyti (35,2 proc.), žaliavoms ar medžiagoms įsigyti (25,8 proc.) bei nekilnojamojo turto objektams statyti, rekonstruoti, išsinuomoti ar įsigyti (18,8 proc.).

Nors daugiau nei pusė įmonių mano, kad skolinimosi sąlygos kredito įstaigose nesikeitė, tačiau daugėjo manančiųjų, kad jos tapo griežtesnės. Naujausiais duomenimis, skolinimo sąlygas sugriežtėjus nurodė 37 proc., o prieš pusmetį tokių įmonių buvo 20,2 procento.

Apklausos duomenimis, įmonės šiek tiek atsargiau vertina ateities perspektyvas ir dažniau nei per ankstesnes apklausas kaip galimus sunkumus nurodė padidėjusias gamybos sąnaudas, sumažėjusius finansavimo šaltinius ir išaugusias verslo partnerių skolas.

Persilaužimo nematyti

„Swedbank“ verslo kreditavimo vadovas M. Steikūnas prognozuoja, kad verslo paskolų rinka dabartinės būklės išliks dar kelerius metus. „Nemanau, kad 2015 metais įvyks persilaužimas. Tikriausiai vėl balansuosime keliais procentais atitolę nuo esamo paskolų portfelio dydžio. Manau, reikia ilgesnio laikotarpio su pastovesniais gerais ženklais. Reikia nejausti grėsmės, kad Europa vėl puls į recesiją. Kad sumažės užsienio rinkų paklausa ir mūsiškiai galės mažiau eksportuoti. Reikia, kad galų gale sumažėtų geopolitinė įtampa“, - galimas grėsmes vardijo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"