TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolininkams sunkmetis užsitęs

2011 04 22 0:00
Dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti.
Corbis nuotrauka

Nors politikai trimituoja, kad Lietuvoje ekonomikos krizė baigėsi, paskolas paėmę gyventojai palengvėjimo dar nepajus - jau artimiausioje ateityje jiems teks mokėti didesnes mėnesines įmokas bankams.

Namų ūkių padėtis nepalengvės ne tik dėl sumažintų ir užšaldytų atlyginimų, kylančių degalų ir maisto kainų - būsto paskolas paėmę gyventojai turėtų ruoštis netrukus mokėti didesnes mėnesines įmokas bankams. Prognozuojama, kad metų pabaigoje palūkanų normos eurais bus jau dvigubai didesnės nei 2010 metais.

Brangiau - pasiskolinusiems eurais

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas pakelti bazinę palūkanų normą iki 1.25 proc. nuo buvusio rekordiškai žemo 1,0 proc. lygio turi tiesioginį poveikį ir šalies gyventojams, ir įmonėms, kurie yra pasiskolinę eurais ir nėra fiksavę savo palūkanų normų. Kaip LŽ aiškino "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, dažniausiai tai būsto paskolos, o maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų Lietuvoje yra paimtos eurais ir daugumos jų palūkanos yra kintamos bei priklausomos nuo tarpbankinių palūkanų normų eurais (EURIBOR).

"Kadangi EURIBOR palūkanų normos pakėlimo buvo tikimasi, tarpbankinės palūkanų normos eurais jau kurį laiką didėjo. Metų pradžioje trijų mėnesių EURIBOR siekė 1 proc., o šiuo metu yra padidėjęs iki 1,35 proc. ir toliau auga", - teigė ekonomistas.

N.Mačiulio nuomone, pasiskolinusieji litais kol kas jokio poveikio nepajus - šiuo metu trijų ir šešių mėnesių tarpbankinės palūkanos litais, su kuriomis dažniausiai siejamos būsto paskolų kintamosios palūkanos, tebėra to paties lygio, koks buvo metų pradžioje. Tačiau "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad ateityje didėjant palūkanoms eurais brangs ir paskolos litais. "Gali atsitikti taip, kad dėl didelio litų likvidumo rinkoje EURIBOR bus didesnis už VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų norma litais - red.). Turintiesiems fiksuotas palūkanų normas, šis ir kiti Europos centrinio banko sprendimai poveikio neturės", - mano jis.

Tuo metu SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika LŽ teigė, kad šio mėnesio pradžioje padidėjusios bazinės palūkanų normos jau anksčiau buvo akumuliuotos į bendrą palūkanų normą ir tai pirmiausia pajuto kintamąsias palūkanas ne tik eurais, bet ir litais pasirinkę gyventojai, nes litas yra susietas su euru, tad VILIBOR taip pat pamažu didėja.

ECB nusiteikęs dar didinti

Balandžio 7 dieną ECB palūkanų normą 0,25 proc. pakėlė pirmą kartą nuo 2008 metų birželio. ECB prezidentas Jeanas-Claude`as Trichet sprendimą aiškino didėjančia infliacija euro zonoje, kuri seniai persirito per banko sergėjamą 2 proc. ribą ir kovo mėnesį jau pasiekė 2,6 proc. - daugiausia dėl brangstančių energijos išteklių.

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos toliau bus palengva didinamos. "Visi centriniai bankai puikiai supranta, kad jų pagrindinis tikslas - kovoti su infliacija, kad ji grįžtų į suvokiamą 2 proc. lygį. Tačiau kartu niekas nenori nužudyti ekonomikos, nes augančios palūkanos paplonina kiekvieno verslininko ir gyventojo piniginę", - LŽ sakė V.Plunksnis.

N.Mačiulio nuomone, metų pabaigoje bazinė palūkanų norma sieks 1,75-2,00 proc., todėl nėra prielaidų manyti, kad tai galėtų destabilizuoti ekonomiką ar slopinti jos augimą. Be to, ECB bazinė palūkanų norma ir šių metų pabaigoje, ir kitais metais vis dar bus gerokai žemesnė už 2008 metų pradžios lygį, kai buvo pasiekusi 4 procentus.

Blogas ir blogesnis scenarijus

Nors ECB nustatyta bazinė palūkanų norma išlieka labai žema, infliacija euro zonoje nenumaldomai didėja. Tikėtina, kad dėl to ir dėl neišnykusios kai kurių ES šalių bankroto rizikos, šiais ir ateinančiais metais gyventojams teks dar didesnę pajamų dalį skirti paskoloms grąžinti. Pasak N.Mačiulio, trijų mėnesių EURIBOR šių metų pabaigoje turėtų siekti apie 2 proc., o šešių mėnesių - padidėti iki maždaug 2,5 procento. "Tai yra maždaug dvigubai didesnės palūkanos nei 2010 metų vidurkis, todėl eurais pasiskolinę šalies gyventojai turėtų įvertinti, kiek pasikeis jų mėnesio įmoka, ir atitinkamai planuoti kitas savo išlaidas", - patarė ekonomistas.

Galimas ir juodesnis scenarijus: skolinimasis pabrangtų dar labiau, jeigu pagilėtų euro zonos valstybių skolos krizė ir, pavyzdžiui, Graikija paskelbtų esanti nemoki. Tokiu atveju pasitikėjimas tarptautinėse finansų rinkose kristų, dėl to išaugtų tarpbankinės palūkanų normos eurais.

"Šalies gyventojai visada turėtų suvokti tokio palūkanų normų šoko galimybę ir būti pasiruošę mokėti didesnes mėnesio įmokas. Tiems, kuriems toks neapibrėžtumas ir rizika yra netoleruotini, skolinantis reikėtų rinktis fiksuotas palūkanų normas. Tikėtina, kad artimiausiu metu palūkanos eurais didės labiau nei litais, todėl skolinimasis nacionaline valiuta gyventojams turėtų būti patrauklesnis dar ir dėl to, kad pajamos gaunamos būtent šia valiuta", - teigė N.Mačiulis.

Juodojo scenarijaus tikimybės neatmeta ir V.Plunksnis. "Euro zonos valstybės daro viską, kad neatsitiktų blogiausia. Tačiau matant, kad Graikijos vyriausybės obligacijų net trumpojo laikotarpio palūkanos jau viršija 20 proc., visko galima laukti. Todėl kiekvienam gyventojui ar verslininkui reikėtų išlaikyti protingą skolos dydį ir pasitikrinti, kas būtų, jeigu EURIBOR didėtų ne šiek tiek, o gerokai daugiau: ar verslas išliktų gyvybingas, ar žmogus pajėgtų mokėti įmokas", - sakė V.Plunksnis.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė skaičiuoja, kad būsto paskolas paėmę gyventojai ateityje turėtų būti pasirengę mokėti daugiau: "Paskolos palūkanų padidėjimas 1 procentiniu punktu už dvidešimčiai metų pasiskolintą 100 tūkst. litų sumą mėnesio įmoką padidina maždaug 50 litų."

Vėlavo trečdalis skolininkų

Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 proc. namų ūkių, o vidutinis paskolų terminas yra 23 metai. Vidutinė būsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro beveik 49 tūkst. eurų arba 168 tūkst. litų. Eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo EURIBOR, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

Lietuvos banko užsakymu 2011 metų vasarį-kovą bendrovės "Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių beveik 33 proc. būsto paskolas paėmusių namų ūkių nors kartą vėlavo sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius. 2011 metais apie 17 proc. namų ūkių ketina kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygų pakeitimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"