TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolininko portretas: 43 metų, skolingas 660 eurų

2016 05 31 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Statistinis skolininkas Lietuvoje yra 43 metų gyventojas, vidutiniškai turintis daugiau nei vieną (1,4) įsiskolinimą, kurių bendra suma siekia 660 eurų.

Tokį lietuvio skolininko portretą atskleidė kreditų vadybos paslaugų bendrovės „Lindorff“ atliktas tyrimas. Vidutinis vienos Lietuvos gyventojo turimos skolos dydis, priskaičiavus nuobaudas ir delspinigius už vėluojančius mokėjimus, siekia 460 eurų. Latvijoje šis rodiklis siekia 800 eurų, o Estijoje – 550 eurų, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Vidutinis lietuvio turimos skolos dydis, atlikto tyrimo duomenimis, gana ženkliai skiriasi priklausomai nuo miesto ir apskrities. Didžiausius įsiskolinimus Lietuvoje turi Vilniaus apskrities gyventojai. Čia vidutinis skolos dydis vienam gyventojui – 774 eurai. Tuo metu Panevėžio apskrityje šis rodiklis yra 240 eurų mažesnis ir siekia 534 eurus.

Daugiausiai skolininkų Lietuvoje gyvena Kauno apskrityje, kur vidutinis skolos dydis vienam gyventojui siekia 594 eurus. Šiai apskričiai tenka ketvirtadalis visų įsiskolinusių asmenų šalyje, tačiau reikia nepamiršti, kad Kauno apskritis yra viena gausiausiai apgyvendintų visoje Lietuvoje.

„Pagrindinės ir dažniausios priežastys, dėl kurių gyventojai Lietuvoje įklimpsta į skolas, yra darbo netekimas, staigus ir ženklus gyventojo pajamų sumažėjimas bei ligos. Vis tik neretai įsiskolinimus lemia ir gyventojų nerūpestingumas – dažnai pasikeitus gyvenamajai vietai ar telefono numeriui žmonės pamiršta apie tai pranešti kreditoriams ar paslaugų teikėjams, nustoja gauti sąskaitas ir jų nebeapmoka. Tokiais atvejais kaupiasi skolos ir delspinigiai, apie kuriuos sužinoję gyventojai paprastai būna nemaloniai nustebę“, – sako „Lindorff Oy“ filialo Lietuvoje Ikiteisminio išieškojimo skyriaus vadovas Justinas Šutas.

Ekspertas pabrėžia, kad keičiant gyvenamąją vietą ar kontaktus visuomet reikia pagalvoti, ar apie tai neturėtų būti informuoti kokių nors paslaugų tiekėjai ar kreditoriai. Nors daugeliu atvejų dėl nesusipratimų susidariusių skolų klausimai yra išsprendžiami gražiuoju, tačiau dėl susikaupusių delspinigių ar skolos administravimo mokesčių gyventojas vis tiek gali patirti finansinių nuostolių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai sudaro 57 proc. Lietuvos skolininkų, o moterys – 43 proc. Įsiskolinimų turinčio vyro amžiaus vidurkis siekia 42 metus, o moters – 44 metus.

Jaunimas iki 25 metų sudaro 4 proc. visų skolininkų Lietuvoje. Palyginimui, Latvijoje jaunimas sudaro beveik dešimtadalį (8 proc.) visų skolininkų, tačiau Estijoje – tik 1 proc.

J. Šuto teigimu, norint mažinti jaunų skolininkų skaičių, reikėtų nuo mažens mokyti jaunus žmones finansinės atsakomybės, gebėjimo planuoti savo pajamas ir išlaidas, šviesti apie skolinimosi ir vartojimo ne pagal galimybes keliamas problemas.

Didžiausią kiekį įsiskolinimų Lietuvoje gyventojai turi telekomunikacijų sektoriaus įmonėms. Toliau pagal turimų skolininkų skaičių rikiuojasi katalogu užsakomų prekių platintojai, draudimo bendrovės, komunalinių paslaugų įmonės ir vartojimo kreditus teikiančios įstaigos.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"