TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolon perkama tik ketvirtadalis būstų

2013 01 28 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka/E.Narbuntovičius pataria nepasiduoti emocijoms ir pirkimo karštligei, kuri paprastai užplūsta, kai draugai arba pažįstami įsigyja nuosavą butą ar namą.

Šiuo metu labiau apsimoka būstą pirkti nei nuomoti, tačiau tokia padėtis ilgai netruks.

Lietuvoje tik maža dalis, apie 12 proc., miestų gyventojų būstą nuomojasi. Tačiau ir jų dauguma svajoja ar planuoja įsigyti nuosavą butą arba namą. Tuo metu Vokietijoje, Šveicarijoje būstą nuomojasi 70-85 proc. gyventojų. Vakaruose tai daryti įprasta, nes ten žmonės dažniau keičia ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą, o ir nuomojamo būsto pasiūla geroka didesnė negu mūsų krašte.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tvirtina, kad Lietuvoje būstų nuomos ir mėnesinių įmokų bankams už paskolas, paimtas butui įsigyti, dydis iš esmės nesiskiria - finansinė nauda abiem atvejais tapati. Todėl sprendimas, ar pirkti, ar nuomoti būstą, labiausiai priklauso nuo asmeninio ir profesinio gyvenimo aplinkybių.

Registrų centro duomenimis, pernai tik apie 24 proc. butų Lietuvoje buvo įsigyti už paskolą, įkeičiant pirkinį bankui. Prieš krizę šis rodiklis siekė 80 procentų.

Išsinuomoti sunkoka

Šiuo metu finansiškai naudingiau būstą pirkti, o ne nuomotis. Tai matyti vertinant tik NT pardavimo ir nuomos kainas. Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, jog žmogus, 25 metus mokėdamas nuomos mokestį, išleistų didesnę sumą, nei būstas kainavo pirkimo dieną. "Vis dėlto kiekvieną nekilnojamojo turto objektą reikia vertinti individualiai, nes finansinė nauda priklauso nuo atskiro buto kokybės, vietos ir kitų niuansų", - nesiryžo vienareikšmiškai atsakyti ekspertas.

Pasak jo, vidutinė Domoplius.lt parduodamo buto kaina Vilniuje siekia 280 tūkst. litų, o vidutinė nuomos mėnesio kaina - 1,2 tūkst. litų. Kaune - atitinkamai 146 tūkst. ir 580 litų, Klaipėdoje - 176 tūkst. ir 840 litų.

"Jeigu pirktumėte butą už 140 tūkst. litų (tokia yra vidutinė 2 kambarių buto kaina Vilniaus Fabijoniškių rajone) ir, sumokėję 15 proc. įnašą (21 tūkst. litų), imtumėte paskolą 25 metams, mėnesio įmoka bankui siektų maždaug 560 litų. Tokio būsto mėnesio nuomos kaina dabar yra apie 650 litų. Jei pirktumėte butą, kurio vertė 270 tūkst. litų, sumokėję pradinį įnašą kas mėnesį bankui atseikėtumėte 1,1 tūkst. litų. Taigi lyg ir galėtume teigti, jog šiuo metu pirkti butą finansiškai naudingiau negu nuomotis. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad EURIBOR palūkanų norma, turinti įtakos įmokoms už eurais paimtą kreditą, dabar yra labai maža, bet per ateinančius 1-3 metus, tikėtina, kils, todėl ir įmoka bankui didės", - dėstė E.Narbuntovičius.

Svarstantiesiems, ar būstą pirkti, ar nuomotis, Domoplius.lt projekto vadovas pataria nepasiduoti emocijoms ir pirkimo karštligei, kuri paprastai užplūsta, kai draugai arba pažįstami įsigyja nuosavą butą ar namą. "Prieš perkant nekilnojamąjį turtą būtina objektyviai įvertinti ir būsto kokybę, ir šeimos pajamas, ir nuolat besikeičiančią ekonominę situaciją", - pabrėžė jis.

Jauniems žmonėms, anot E.Narbuntovičiaus, išvis nėra kur skubėti, jiems geriau butą nuomotis ir pinigus taupyti, o sutaupius - bandyti investuoti. "Sėkmingai investavus gal net nereikės ir banko paskolos. Be to, dalis jaunų žmonių neturi stabilių pajamų, tad rizikinga skubėti imti kreditą", - įspėjo E.Narbuntovičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išsinuomoti būstą gana sunku. Pasiūla maža, kai kurių siūlomų objektų kainos išpūstos ir neatitinka kokybės. Rinkoje atsiradęs geras butas išnuomojamas greitai, per dvi ar tris dienas. "Parduodamų objektų pasiūla kur kas didesnė. Tiesa, dažnai pardavėjų lūkesčiai būna gerokai didesni nei rinkos kaina", - sakė pašnekovas.

Priklauso nuo poreikių

Tuo metu Saulius Vagonis, UAB "Ober-Haus" Vertinimo ir Rinkotyros skyriaus vadovas, mano, kad būsto nuomos ir pirkimo į skolą finansinė nauda beveik nesiskiria. "Mėnesio įmoka bankui už kreditą ir nuomos mokestis buto šeimininkui dažniausiai yra panašaus dydžio. Finansiniu požiūru skirtumo beveik nėra. Sprendimas priklauso nuo žmogaus poreikių. Jeigu jis nežino, ką veiks po dvejų metų - keis darbą ar kurs šeimą, galbūt geriau būstą nuomotis. Įsigytas turtas ne visada yra likvidus. Staiga pasikeitus aplinkybėms gali būti sudėtinga greitai parduoti turtą. Bet jeigu žmogaus gyvenimas stabilus, jis prisirišęs prie vietos, darbo, jo vaikai pripratę prie darželio ar mokyklos, gal iš tikrųjų geriau įsigyti butą ar namą, kad nereikėtų sukti galvos, jei būsto savininkas po kokių metų nuspręstų nebepratęsti nuomos sutarties", - svarstė NT rinkos specialistas.

S.Vagonis tvirtino, kad būsto nuomos ir įmokų už kreditą proporcijos beveik visada išlieka panašios, nesvarbu, kokie būtų rinkos svyravimai. "Žmonės yra racionalūs, jie visą laiką stebi, kas palankiau: pirkti ar nuomotis butą. Todėl jeigu kyla paskolų palūkanos ir įmokos bankams, automatiškai didėja ir būsto nuomos kainos, ir priešingai", - dėstė jis. Nuomos kainos tik krizės pradžioje santūriau reagavo į įmokų bankams padidinimą, kai dėl lito devalvavimo grėsmės palūkanos už litais paimtas paskolas buvo šoktelėjusios į rekordines aukštumas. Tada jos keliais šimtais litų skyrėsi nuo mėnesio įmokų už eurais paimtus kreditus.

Įmokos sumažėjo trečdaliu

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika LŽ teigė, jog pernai bankas išdavė maždaug 600 paskolų daugiau nei 2011 metais, o suteiktų kreditų suma padidėjo 13 procentų. 2012-aisiais vidutinė būsto paskola SEB banke siekė 146 tūkst. litų. "Paskolų vidutinė suma mažėjo, tačiau jų buvo išduodama daugiau nei 2011 metais", - sakė jis.

Dėl kelis kartus sumažintų palūkanų mėnesio įmokos už būsto paskolas šiuo metu gerokai mažesnės nei pirmais krizės metais. Antai SEB banke už 146 tūkst. litų būsto paskolą, išduotą 25 metams ir klientui pasirinkus mokėjimą lygiomis dalimis, 2008-aisiais reikėjo kas mėnesį atseikėti 1039,2 lito, o 2012 metais - 685,4 lito. Jeigu tokia paskola buvo paimta 30 metų, mėnesio įmoka siekė atitinkamai 979,1 ir 608,3 lito.

Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Finansavimo departamento direktorė, teigė, jog 2012-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, būsto paskolų išduota apie 30 proc., arba beveik 90 mln. litų, daugiau. Pernai vidutinė "Swedbank" suteiktų būsto kreditų suma siekė 156 tūkst. litų.

2012 metais vidutinio dydžio (156 tūkst. litų) būsto paskolos 25 metams mėnesio įmoka sudarė apie 730 litų. Palyginti su 2011-aisiais, ji buvo 5 proc., o palyginti su 2008 metais, - 40 proc. mažesnė.

FAKTAI

Pernai tik apie 24 proc. butų Lietuvoje buvo įsigyti už paskolas, įkeičiant pirkinį bankui.

Turto įkeitimas įformintas ir 16 proc. pernai nupirktų individualių gyvenamųjų namų bei 14 proc. sodo namelių.

2011 metais kredito įstaigoms įkeičiamų nupirktų būstų dalis sudarė atitinkamai sudarė 27, 19 ir 18 procentų.

Šaltinis: Registrų centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"