TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolos kaina - nepasitikėjimas

2009 05 22 0:00
Kad žmogus taupytų banke litus, reikia mokėti dideles palūkanas už tokį indėlį.
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai rudenį ryškiai išsiskyrusios tarpbankinių palūkanų normų litais (VILIBOR) ir eurais (EURIBOR) ribos artimiausiu metu nežada suartėti. Nors girdėti kalbų, kad bankai neva tyčia nustato aukštas litų skolinimo vieni kitiems palūkanas, iš tiesų didžiausią riziką kelia nepasitikėjimas nacionaline valiuta.

Nacionalinių valiutų devalvavimui nepritariantys pasaulio ekspertai tvirtina, kad tai neišgelbėtų Baltijos valstybių ekonomikos, todėl pataria laukti, kol ekonomika atsigaus natūraliai.

Gegužės 20 dienos duomenimis, tarpbankinėje rinkoje pusės metų trukmės EURIBOR palūkanų norma siekė 1,44 proc., VILIBOR - 8,22 procento. Viliamasi, kad tarpbankinių palūkanų normos supanašės.

Kritimas iš skirtingo aukščio.

Kaip teigia paskolų tarpininkai, susumavus bankų maržas ir atitinkamas tarpbankines palūkanų normas matyti, kad būsto paskolų eurais palūkanos Lietuvos bankuose svyruoja nuo 5,6 iki 6 proc., tuo metu kreditų litais - nuo 11 iki 17 procentų. Dėl to šalyje jau niekas nesiskolina litais, o gyventojai, turintys paskolas nacionaline valiuta su kintama palūkanų norma, sunerimę laukia kiekvienos įmokų bankui perskaičiavimo dienos.

Siekdamas šiek tiek pažaboti VILIBOR kilimo tendencijas Lietuvos bankas sumažino privalomą komercinių bankų rezervų normą. Tikėtasi, kad jie atlaisvintas lėšas pradės skolinti. Taip pat pakoreguotas sąrašas bankų, kurių duomenimis apskaičiuojamas VILIBOR. Šios priemonės padėjo sumažinti litais teikiamų paskolų palūkanų normas keliais procentiniais punktais, tačiau nesumažino bankų nepasitikėjimo vieni kitais ir klientais, nacionaline valiuta ir valstybės vykdoma politika.

Gera žinia, kad VILIBOR svyravimas dabar ramesnis. Tuo metu tarpbankinės EURIBOR palūkanos nuosekliai mažėja ir yra paklusnios Europos centrinio banko (ECB) sprendimams. Gegužės pradžioje ECB dar kartą sumažino bazinių palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1 procento. Nuo praėjusių metų spalio bazinės palūkanų normos mažinamos jau septintą kartą.

VILIBOR laukia gerų naujienų

Lietuvos banko Rizikos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis LŽ sakė, kad šiuo metu santykį tarp VILIBOR ir EURIBOR galima vadinti gana stabiliu, o esamas VILIBOR lygis - situacijos rinkoje atspindys. "Nuo kovo pabaigos ir balandžio pradžios ilgesnės trukmės VILIBOR ir EURIBOR skirtumas išlieka gana stabilus, nes rinkoje jau kurį laiką nėra netikėtų blogų ar gerų naujienų, galinčių pakeisti tendenciją. Visos blogos naujienos jau "sugromuliuotos" ir atsispindi palūkanų normose. Vyriausybė imasi įvairių priemonių situacijai pagerinti, tad tikimasi, jog tai turėtų atnešti gerų naujienų, tačiau tam reikia laiko", - kalbėjo S.Šiaudinis.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių šalies komerciniai bankai nustato skirtingo dydžio tarpbankines palūkanų normas, iš kurių Lietuvos bankas išveda VILIBOR vidurkį, pašnekovas pabrėžė, kad tai parodo bankų skirtumus. "Teiginys apie bankų suokalbį yra klaidingas. Bankai turi skirtingą valiutinę balanso struktūrą ir litų poreikį. Negalima sakyti, kad dideles palūkanų normas nustačiusio banko padėtis blogesnė. Jeigu bankas yra daugiau išdavęs paskolų litais, nei turi indėlių litais, jis siekia papildomai pasiskolinti litų tarpbankinėje rinkoje ir subalansuoti valiutinę struktūrą", - aiškino S.Šiaudinis. Jis pridūrė, kad daugelis bankų suinteresuoti žemesniu VILIBOR lygiu, nes didelės palūkanos blogina skolininkų padėtį ir didina nuostolių tikimybę.

Pasak pašnekovo, Lietuvos bankas fiksuoto lito kurso sąlygomis negali tuo pat metu reguliuoti (mažinti) palūkanų normų ir tiesiogiai daryti įtaką VILIBOR lygiui. "Valstybės finansų stabilumas ir ūkio gaivinimo priemonės, tolesnis fiksuoto lito kurso išlaikymas ir ūkio konkurencingumą didinančios reformos bei pasaulio ekonomikos atsigavimas yra esminiai veiksniai, kurie per tam tikrą laiką sumažins VILIBOR ir EURIBOR skirtumą ir padės atsigauti Lietuvos ūkiui", - dėstė S.Šiaudinis.

Įskaičiuotas galimas nuvertėjimas

SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas LŽ sakė, kad šiuo metu didžiausią dalį tarpbankinių palūkanų eurais ir litais skirtumo sudaro valiutos devalvacijos rizika. "Šis pasitikėjimas išties nemažas. Nacionalinės valiutos devalvavimas problemų neišspręs. Lietuvos ekonomika prie pasaulio iššūkių sėkmingai prisitaiko ir kitomis priemonėmis. Kuo arčiau Lietuva bus prie galimybės įsivesti eurą, tuo labiau nepasitikėjimas sklaidysis", - tvirtino N.Udrėnas.

Kalbėdamas apie EURIBOR tendencijas analitikas neatmetė tikimybės, kad gali būti pasiektas ir visiškas dugnas, t. y. nulinė palūkanų norma. Kitaip sakant, gali išaušti diena, kai gyventojai, turintys paskolas eurais su kintamosiomis palūkanų normomis, bankams mokės tik maržas. Tačiau ekonomikai atsigaunant kils ir EURIBOR.

UAB "Vilniaus finansų patarėjai" finansų patarėja Sigita Juzėnienė LŽ teigė, jog šiemet bankai vieni kitiems neskolina litų ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui. "Kad žmogus taupytų litus ir jais padėtų indėlį, reikia mokėti išties dideles palūkanas už tokius indėlius, o tai automatiškai pakelia paskolų litais palūkanų normas. Tie, kurie prašo kreditų litais, greičiausiai tikisi devalvacijos, o kadangi nori iš to išlošti, turi mokėti didesnę palūkanų kainą", - dalijosi įžvalgomis specialistė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"