TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolos neria kaimui bankroto kilpą

2008 12 22 0:00
Kai kurie pieno perdirbėjai ūkininkams vietoj pinigų už supirktą pieną siūlo sūrio.
LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas prognozuoja, kad kitais metais gali bankrutuoti apie dešimtadalį Lietuvos ūkininkų. Mažos pieno, kitos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, ūkininkų skolos bankams trąšų, augalų apsaugos priemonių ir technikos pardavėjams rodo aiškius krizės ženklus žemės ūkyje.

Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėjas Romaldas Abugelis LŽ sakė, kad kone kasdien sulaukia skambučių, kurie rodo didžiulį ūkininkaujančių žmonių nerimą dėl ateities. "Ūkininkas iš Raseinių pasakojo, jog valdo 100 hektarų žemės, laiko 150 karvių. Šiuo metu Pasvalio pieninė jam moka po 35 centus už parduotą kilogramą pieno, o bankui žmogus skolingas 800 tūkst. litų", - kalbėjo R.Abugelis.

Siūlo sumokėti sūriu.

Ką daryti? Tokiu klausimu darbo dieną pradeda dažnas ūkininkas.

Perdirbėjų pradelsto termino skolos ūkininkams šių metų lapkričio 1-ąją siekė daugiau kaip 10 mln. litų. Vien per spalį jos padidėjo beveik 7 mln. litų. Daugiausia skolų turi mėsos ir grūdų perdirbimo įmonės. Kai kurie pieno perdirbėjai ūkininkams vietoj pinigų už pieną siūlo net sūrio.

"Tiek pieno perdirbėjai, tiek prekybininkai nesuvokia svarbiausio dalyko - jei bankrutuos ūkininkai, bankrutuos ir jie", - tvirtino Vytautas Kundrotas, ūkininkas iš Luokės. Anot jo, iki šiol ūkininkai buvo per daug nuolankūs.

"Užburtas ratas: prekybininkai neatsiskaito su perdirbėjais, šie neatsiskaito su ūkininkais, pastarieji - su trąšų ir technikos pardavėjais", - vardijo žemės ūkio viceministras Aušrys

Macijauskas. Atsiskaitymus reguliuojantys įstatymai veikia ir yra gana griežti, bet, kaip teigia viceministras, jų nesilaikoma. Tačiau ūkininkai, A.Macijausko nuomone, išgyvens, nes gauna tiesiogines išmokas.

Bijo lenkų konkurencijos

"Kiti metai ūkininkams bus labai sunkūs. Jau dabar aišku, kad dalis jų neįpirks trąšų, augalų apsaugos priemonių, todėl ir derlius bus mažesnis. Pieno sektorius atsidurs ties bankroto slenksčiu, nes kitais metais prognozuojama vidutinė pieno supirkimo kaina sieks tik 55 centus už litrą", - aiškino B.Markauskas.

Daržovių augintojai taip pat susiėmę už galvų. Valdžia naikina lengvatinį PVM tarifą, o tai reiškia, kad Lietuvą užplūs pigios lenkiškos maisto prekės, taip pat daržovės, tad mūsų daržininkai bankrutuos.

Nerimauja ir gyvulių augintojai. Jau dabar 50 proc. kiaulienos įsivežama iš Lenkijos, todėl panaikinus lengvatinį PVM, taikomą šviežiai mėsai, šios produkcijos mastai iš svetimų šalių dar labiau padidės.

Bankai neturi pinigų?

Gargždiškis verslininkas Vaclovas Macijauskas, auginantis žirgus, LŽ sakė, kad niekas iš valdžios atstovų nedrįsta pasakyti, jog Lietuvos bankuose nėra pinigų. Nefinansuojami net geriausi projektai. Anot jo, padėtis pagerėtų, jei valstybė suteiktų bankams tam tikrų garantijų.

V.Macijauskui pritaria ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Ūkininkai pastaruoju metu esą labai mažai teikia paraiškų dėl ES fondų paramos įvairiems projektams. Gretimų valstybių verslininkai atvirai diskutuoja, kad galbūt reikėtų visiškai atsisakyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, nes jų neįmanoma panaudoti. Verslininkai pinigų neturi, o bankai plėšia nežmoniškas palūkanas.

Ūkininkas V.Kundrotas LŽ teigė, jog ir anksčiau su bankais būdavo daug nesusikalbėjimo. Jie kaip užstatą esą mieliau paimdavo sulūžusį traktorių, o ne derlingą žemę. Didelių problemų buvo kilę dėl kreditų, suteiktų ūkininkams su valstybės garantija. Kai kurie jų šių paskolų negrąžino, tad visa našta buvo perkelta ant gerai ūkininkaujančių žmonių pečių.

Briuselio politika geresnė

Luokiškio V.Kundroto nuomone, Vilniaus biurokratai Lietuvos ūkininką skriaudžia labiau negu svetimtaučiai. "Teko skambinti į Hanoverį banko savininkams, kad atidėtų palūkanų ir kreditų grąžinimą. Jie mane išgirdo", - tvirtino ūkininkas.

Jo galva, Briuselis vykdo geresnę žemės ūkio politiką nei Vilnius. Žemės ūkio ministerija visada gynė perdirbėjų, o ne paprastų kaimo ūkininkų interesus.

V.Kundrotas turi specializuotą avininkystės ūkį Telšių rajone ir 300 hektarų žemės. Jį slegia ir pusės milijono litų paskola. "Krizė - baisus dalykas, bet su žemės ūkiu žaisti negalima. Lietuviai jau įsitikino, ką reiškia neapgalvotos, nepagrįstos reformos", - įspėjo ūkininkas.

Pasak jo, žemės ūkis, žemdirbiai privalo turėti savo banką, taip pat turi stiprinti kredito unijas. "Valgyti visiems reikės, vadinasi, ir žemės ūkis visiems reikalingas. Tik nedarykime kvailysčių. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Lietuva turėjo keturis cukraus fabrikus, o cukrus buvo kelis kartus brangesnis negu dabar", - priminė V.Kundrotas.

Bankroto įstatymas vis dar nepriimtas

Praėjusios kadencijos Seimas taip ir neįstengė priimti ūkininkų bankroto įstatymo. Siūlyta keisti dabar galiojantį įmonių įstatymą, kuriame ūkininkas būtų prilygintas juridiniam asmeniui. Šiandien ūkininkas yra fizinis asmuo, todėl bankroto atveju iš jo praktiškai gali būti atimtas visas asmeninis turtas, neatskirtas nuo verslo, kaip yra įmonėje.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad rinkos ekonomikos sąlygomis išgyvena tie, kurie sugeba ne tik išsilaikyti, bet ir plėtoti gamybą, taiko intensyvias technologijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"