TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolos remiasi į uosto matematiką

2013 02 02 9:21
Bankui perleidusi žemės nuomos teisę bendrovė "Memelio miestas" nesutinka uostui mokėti didelių palūkanų už sutarties dėl krantinių nuomos netesybas. /Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uosto žemės nuomos skaičiavimo formulės jau ne kartą buvo keistos, tačiau teismuose bylų dėl sutarčių turinio nė kiek nemažėja.

Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) reikalavimą priteisti iš bendrovės "Memelio miestas" skolą. Priskaičiuoti 12 tūkst. litų palūkanų atrodo menkas lašas, palyginti su pusantro šimto tūkstančių litų siekiančia kasmetine krantinių nuomos kaina. Tačiau atsakovas neigia ne skolas (jas, sako, jau yra sumokėjęs), o palūkanų proporciją - 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną.

Ir tai jau ne pirmas atvejis, kai uosto įmonės teismuose siekia sumažinti daugiau teisių turinčio partnerio apetitą.

Vėlavo mokėti

"Memelio miesto" direktorius Darius Anužis neneigė, kad dėl laivų remonto verslo krizės praėjusiais metais vėlavo sumokėti krantinių nuomos mokestį. Rugsėjį, kai KVJUD kreipėsi į teismą, dar buvo likusi 96 tūkst. litų skola. Šiuo metu skolos nebelikę, bet vyksta ginčas dėl priskaičiuotų palūkanų, kurios sudaro 73 proc. skolos per metus. "Tai neprotingai didelis ir nelogiškas mokestis. Sutarties tekstą pasirašyti teikia uosto direkcija, privatus ūkio subjektas neturi pasirinkimo: arba pasirašai, arba nepatenkini savo poreikių", - aiškino D.Anužis.

KVJUD atstovas Arūnas Ivancius prašė teismo ieškinį tenkinti, nes "Memelio miestas" neginčija 2009 metais pasirašytos sutarties ir skolos. O dėl palūkanų, kad 0,2 proc. nėra per daug, kartą jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ir pažymėjęs, kad taip siekiama apginti ekonominius uosto interesus. Esą pasirašydamas tokią sutartį ūkio subjektas prisiėmė riziką ir už tai turi mokėti.

Iš buvusios laivų remonto įmonės "Laivitė" 2005 metais "Memelio miesto" perimta teritorija Vyriausybės buvo "iškirpta" iš uosto plano ir perduota savivaldybei, tačiau beveik 100 mln. litų vertinamos krantinės liko uosto direkcijos balanse. Prie jų švartuojasi remontuojami laivai. 2011 metais mokestis už krantines buvo padidintas dvigubai, o tai dar labiau apsunkino ir taip sudėtingą "Memelio miesto" padėtį.

Kadaise bendrovės savininkų kurtos vizijos - statyti prie šiaurinio Danės rago prestižinį namų kvartalą - sužlugo. Užsitęsusi nekilnojamojo turto rinkos krizė privertė skaičiuoti kiekvieną litą, gaunamą iš tradicinės veiklos gamybiniuose cechuose, išnuomotuose smulkiosioms laivų įmonėms.

Kad "Memelio miesto" turtas, įkeistas SEB bankui, parduodamas iš varžytinių, tapo žinoma pernai rudenį. Namas Klaipėdos Naujojoje Uosto gatvėje, kurį būtina nugriauti, įvertintas beveik 32 mln. litų. Kartu su juo bankui perleista teisė į daugiau kaip 5 ha ploto dviejų sklypų nuomą. Gali būti, kad toks skelbimas ir paskatino KVJUD kreiptis į teismą dėl sutarties netesybų ir tvirtinti, kad bendrovei jau greitai galima skelbti bankrotą.

Nuomonės skiriasi

"Memelio miestas" prašymą atmesti neprotingai skaičiuojamas palūkanas grindžia kitų įmonių ieškinių analogija ir ankstesne teismų praktika. Dar 2003 metais LAT yra konstatavęs, jog "nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai."

D.Anužis teigė, kad tik teismas gali vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio. Prieš kelerius metus teismuose jau buvo kilę panašių į "Memelio miesto" atvejį ginčų. Pavyzdžiui, KVJUD ir bendrovės "Ferteksos transportas" nesutarimai dėl netesybų buvo išnagrinėti trijose teismų instancijose, kurios įstatymus taikė skirtingai. LAT tuomet konstatavo, kad KVJUD patirtiems netesybų nuostoliams patvirtinti neturėjo įrodymų, todėl turi būti taikoma įstatymu numatyta 5 proc. metinė palūkanų norma. Tąkart teismas pareiškė, kad šalių sutartyje nurodytas 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą sutarties vykdymo dieną dydis yra gerokai per didelis. Esą šalių sutartos įskaitinės netesybos savo paskirtimi turi kompensuoti tik kreditoriaus nuostolius, jeigu jų buvo patirta, ir nieko daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"