TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolos verslui stringa popieriuose

2010 06 02 0:00
Valstybės lėšos, skirtos kreditinėms skoloms dengti kol kas nepasiekė verslo - tenka įveikti nemažai biurokratinių kliūčių.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžios skirti 224 mln. litų savivaldybių kreditinėms skoloms dengti vis dar užstrigę biurokratiniuose labirintuose. Savivaldybių atstovai nesiryžta prognozuoti, kada jos galės pradėti grąžinti verslui beveik 0,5 mlrd. litų skolų.

Finansų ministerijos duomenimis, kovo pabaigoje savivaldybių kreditinės įskolos sudarė 454 mln. litų. Teigiama, kad jos dažniausiai lieka skolingos už pavaldžioms įstaigoms suteiktas komunalines paslaugas, šildymą, vandenį, elektrą.

Vyriausybė, siekdama sumažinti savivaldybių įskolas, kovo 31 dieną jų biudžetų pernai negautų pajamų daliai kompensuoti paskirstė savivaldybėms 224 mln. litų.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas LŽ teigė, kad savivaldybės su kai kuriomis įmonėmis jau atsiskaitė, tačiau auga naujos jų skolos. Anot pašnekovo, sveikintina, kad valdžia padidino avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumą bei taiko įmonėms kitas nuolaidas, tačiau verslui reikalingos apyvartinės lėšos - tiek atsiskaityti su subrangovais, tiek mokėti atlyginimus.

"Antai viena savivaldybė beveik metus bendrovei "Skirnuva" negrąžina 1 mln. litų už įrengtus inžinerinius tinklus. Tiksliau, neatsiskaitė už PVM, mat mokama Europos parama nepadengia šio mokesčio - jį turėjo padengti savivaldybė, bet ši smarkiai vėluoja tai daryti. Su atsiskaitymais įtampa didelė", - konstatavo A.Šeštakauskas.

Pinigus stabdo popieriai

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas savivaldybių finansų bei ekonomikos klausimais Rimantas Čapas LŽ teigė, kad savivaldybių tarybos dar tik priėmė sprendimus grąžinti dalį susikaupusių įskolų. Pasak jo, šiandien savivaldybių pradelstos kreditinės įskolos ir toliau didėja.

"Kada savivaldybės atsiskaitys su verslu, sunku pasakyti. Tik kovo paskutinę dieną Vyriausybė priėmė sprendimą dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitos. Manau, kad per šiuos metus savivalda tikrai grąžins pradelstas įskolas", - sakė jis.

Anot R.Čapo, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl 224 mln. litų skyrimo, bet savivaldybės dar turi nuspręsti dėl jų paskirstymo, ir tik tuomet bus galima atlikti konkrečius veiksmus. Jis pažymėjo, kad valstybės skirtos lėšos dengti savivaldybių įskolas bus naudojamos ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimams.

"Kai kurios savivaldybės jau svarstė šių lėšų paskirstymą, tačiau neaišku, kiek iš šių pinigų atiteks verslui. Aišku, ne visi ūkio subjektai gali tikėtis, kad su jais bus iš karto atsiskaityta. Savivaldybės gali pradėti grąžinti skolas ir dalimis, taip pat atsižvelgti į skolos terminą", - teigė jis.

Vienas padengė, kitos - priešaky

Alytaus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Antanas Butkevičius LŽ patikslino, kad savivaldybių pajamas prognozuoja valstybė, o pernai numatytos pajamos nebuvo gautos, tad trūko lėšų ir liko neatsiskaityta su verslu. Pasak jo, pirmojo ketvirčio pabaigoje visas lėšas Alytaus savivaldybė skyrė pirmiausia padengti skolas, kurios susidarė būtent dėl negautų biudžeto pajamų.

"Skolos siekia apie 9 mln. litų, iš jų apie 65 tūkst. litų dar esame neatsiskaitę už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Yra patvirtinta tvarka, kad gavus pajamų, pirmiausia atsiskaitoma su darbuotojais, po to - sumokami socialinio draudimo mokesčiai, dalis pinigų skiriama socialiniams reikalams. Iš to, kas lieka, atsiskaitoma už komunalines paslaugas ir atliktus darbus, - dėstė Alytaus savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas. - Tad nesant pinigų ir laikantis eiliškumo dažniausiai neatsiskaitoma su komunalines bei kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis."

A.Butkevičius pripažino, jog anksčiau savivaldybė ėmė paskolą iš valstybės biudžeto, kad galėtų atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Toliau augantis nedarbas didins socialinių pašalpų mokėjimo išlaidas. "Tas lėšas, kurias valstybė skyrė metų pradžioje socialinėms pašalpoms, jau per pirmą ketvirtį savivaldybė yra išleidusi. Tad bręsta problema - neturėsime iš ko mokėti socialinių pašalpų antrą pusmetį", - sakė jis.

Lėšos šviežiai paskirstytos

Kaip LŽ pabrėžė finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja Giedrė Balčytytė, skolų verslui turi tik savivaldybės, o valstybės biudžetas visas pateiktas mokėjimo paraiškas apmoka laiku ir įskolų nėra. Ji pabrėžė, kad sprendimus dėl pinigų skyrimo kreditoriniams įskoloms dengti turi priimti savivaldybių tarybos. Dalis jų tokius sprendimus dėl gautų lėšų paskirstymo kreditinėms įskoloms dengti jau priėmė balandžio pabaigoje, o kita dalis - gegužės mėnesį.

Anot G.Balčytytės, siekiant sumažinti neigiamas įskolų pasekmes verslui, kai įmonėms skolinga valstybė ar savivaldybės, buvo supaprastintos mokestinės nepriemokos atidėjimo procedūros. Kai mokesčių mokėtojai pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų atsiradusi valdytojų skola, jiems esą suteikiama tokio paties dydžio mokestinė paskola. Be to, kai savivaldybės neatsiskaito už atliktas paslaugas ar darbus su verslininkais, mokesčių administratoriui yra pagrindas atleisti įmonę nuo šios nepriemokos delspinigių - ir mokesčių administratorius taiko tokią praktiką. Taip pat nepriemokos išieškojimas stabdomas dėl valdžios sektoriaus nevykdomų finansinių įsipareigojimų. Ji priminė, kad nuo gegužės Vyriausybė padidino ribą nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinius PVM mokėjimus: ji pasislinko nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų.

Faktai

Vyriausybė, siekdama kompensuoti šalies savivaldybių negautas pajamas, daugiausiai lėšų - 38,943 mln. litų - skyrė Kauno miesto savivaldybei. Skolose skęstančio Vilniaus savivaldybės biudžetas pasipildys 7,582 mln. litų, Klaipėdos - 3,191 mln. litų.

Tarp daugiausiai lėšų gavusių savivaldybių - Vilniaus, Mažeikių rajonų savivaldybės ir Alytaus savivaldybė - joms skirta atitinkamai 14,4 mln. litų, 8,145 mln. litų ir 8,073 mln. litų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos tinklalapyje teigiama, kad 57 savivaldybės 2009 metais negavo apie 396 mln. litų prognozuotų mokestinių pajamų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"