TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolų išieškojimu verčiasi kaip išmano

2015 05 29 6:00
Dauguma skolų išieškojimo įmonių "užsiima raudonų laiškų siuntinėjimu ir gąsdinimais". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Skolų išieškojimo įmonės ir jų veikla nėra reglamentuojama specialiu įstatymu, nors tai padėtų išsijoti neprofesionaliai ir nevisiškai teisėtai veikiančius rinkos dalyvius.

Skolų išieškojimo įmonių rinka atsigauna – šiuo metu, VšĮ „Finansinių problemų sprendimai“ direktoriaus Artūro Aniulio skaičiavimais, aktyviai veikia apie 50 tokia veikla besiverčiančių įmonių.

Pagyvėjimą lemia atsigaunanti ekonomika - mat padidėjo skolininkų galimybės grąžinti skolas. „Situacija paprasta: jei skolininkas, nesvarbu, fizinis ar juridinis asmuo, neturi pinigų, daryk ką nori: tampyk per teismus, antstolius ar skolų išieškojimo bendroves - jis vis tiek nesumokės. Tik tuomet, kai skolininkas turi pinigų, išieškojimas duoda rezultatų“, - paaiškino pašnekovas.

Tiesa, šiandien, palyginti su 2008 metais, skolų išieškojimo paslaugų paklausa, anot teisinių paslaugų biuro „Factum Vilnius“ vadovo Simo Pauliko, yra mažesnė, tačiau gana stabili. Nusistovėjimą, pašnekovo manymu, pirmiausia lemia nebe toks problemiškas atsiskaitymas, taip pat atsiradęs žmonių polinkis vengti investuoti į išieškojimą ir dar labiau padidinti nuostolius. Pašnekovas teigė, kad nors poreikis išieškoti skolas nedingo, tačiau žmonės mieliau išieškotojams sumoka tik sėkmingai atgavę skolą.

„Gal dėl šių priežasčių mūsų įmonėje pastebimas šioks toks paklausos sumažėjimas – tikriname skolininkus ir iškart pasakome, ar išieškoti skolą naudinga, ar ne. Kitos bendrovės galbūt imasi kiekvieno kliento ir todėl paklausos sumažėjimo nepajuto“, - svarstė S. Paulikas.

Veikla nereglamentuota

Šiuo metu, anot S. Pauliko, net 90 proc. rinkos dirba ikiteisminio skolų išieškojimo srityje, kurioje „užsiiminėja raudonų laiškų siuntinėjimu ir gąsdinimais“. Taigi tik maža dalis veikia teisminio išieškojimo srityje, kuri yra aiškiai reglamentuota, reikalauja teisinės kompetencijos ir duoda ryškių rezultatų.

„Mes patys dažniausiai – 80 proc. atvejų - iš karto rekomenduojame ir pradedame teisminį išieškojimą, nes ikiteisminį išieškojimą gali sėkmingai įvykdyti tik tada, kai skolininkas pamiršo sumokėti. Jeigu išsireikalauti skolos nepavyksta pačiam, tai sunkiai tikėtina, kad trečio asmens raginimas padės. Vadinasi, yra kažkokių problemų: arba skolininkas neturi pinigų, arba yra kilęs ginčas“, - aiškino pašnekovas.

Užsienyje esama gerosios praktikos: skolų išieškojimo įmonių veikla yra aiškiai reglamentuota bei turi jas prižiūrinčias institucijas. Jos, beje, fiksuoja daugybę skundų dėl šių įmonių veiklos.

Lietuvoje, kaip skaičiuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), skundų tėra vienetai. 2014 metais į tarnybą kreipėsi vos 4 vartotojai dėl vienos įmonės – UAB „Gelvora“ – veiksmų. VVTAT nustatė, kad skundai buvo pagrįsti – bendrovės veiksmai atitiko draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymius - ir skyrė jai 12 tūkst. litų baudą. Vartotojai nurodė, kad pranešimuose apie susidariusią skolą bendrovė esą pateikė tik bendrą mokėtiną sumą, tačiau jos nedetalizavo, taip pat nenurodė skolos apskaičiavimo būdo, be to, siunčiamuose raštuose skolas neva nepagrįstai didino.

Dirba pagal savas taisykles

Nesant reglamento, skolų išieškojimo įmonės kartais piktnaudžiauja ir pasirenka nevisiškai teisėtus pasipelnymo būdus. Tai pastebi tiek įsiskolinusių ir finansinių sunkumų turinčių įmonių bei asmenų atstovai, tiek patys skolų išieškojimo rinkos dalyviai.

A. Aniulis pabrėžė, kad kiekvieno verslo pagrindinis tikslas yra gauti pelno, todėl sugrąžinti klientui pinigus tėra antras skolų išieškotojų tikslas. Kartais skolų išieškotojams palankiau procesą ištęsti.

Skolų išieškotojas su klientu pasirašo skolos išieškojimo sutartį, kurioje numatyta, kiek klientas sumokės už paslaugą išieškojimo įmonei. Ši suma svyruoja nuo 3 iki 50 proc. visos skolos, nelygu, kaip greitai klientas nori atgauti pinigus, kiek įmonė patyrė sąnaudų, kokios galimybės išieškoti skolą.

Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad grąžinant skolą pirmiausia padengiamos skolos išieškojimo išlaidos, o pati skola grąžinama paskiausiai. „Jeigu kliento skolininkas to nežino ir per skolų išieškojimo įmonę skolą grąžina dalimis, jis labai nemaloniai nustemba, kai sužino, jog visus metus mokėtos įmokos buvo skirtos tik skolos išieškojimui ir delspinigiams padengti, o skolos suma nesumažėjo“, - sakė A. Aniulis.

Nėra įstatymo, reglamentuojančio, kokia įmokos dalis skiriama išieškojimo išlaidoms padengti. Praktika rodo, kad skolų išieškotojas gali pasiimti nuo 10 iki 50 proc. skolininko mokamos įmokos. Kai kurios išieškojimo įmonės išlaidas priskaičiuoja prie paslaugos kainos kreditoriui, tačiau dažniausiai jos pačios išsiieško šias išlaidas.

„Jeigu skolų išieškojimo įmonės perima reikalavimo teisę iš kreditorių, kitaip tariant, nusiperka skolą, kreditoriui sumokama nuo 10 iki 70 proc. skolos vertės, priklausomai nuo parduodamos skolos sumos, skolininko padėties ir pan. Tokiu atveju skolos išieškojimo įmonė turi visas sąlygas piktnaudžiauti: ilginti skolos išieškojimo terminą, didinti skolos išieškojimo sąnaudas ir gauti papildomų pajamų prie išieškomos skolos sumos. Sąžininga būtų pastebėti, kad skolos išieškojimo įmonės taip pat rizikuoja - gali ir nieko neišsiieškoti, jei skolininkas neturi turto ar pajamų arba paskelbia fizinio asmens bankrotą“, - pasakojo A. Aniulis.

S. Paulikas pabrėžė, kad skolininkas išties privalo atlyginti išlaidas, tačiau šios turi būti pagrįstos, racionalios ir įrodytos. „Skolininkas privalo padengti išlaidas kreditoriui, o ne skolų išieškojimo bendrovei, ir tik jei kreditorius pateikė įrodymą, kad tokių išlaidų tikrai patyrė“, - aiškino pašnekovas.

Sureguliuotų rinką

Dar prieš penkerius metus Teisingumo ministerija, reaguodama į siūlymą parengti įstatymą, reglamentuojantį skolų išieškojimą, aiškiai apibrėžti įmonių, užsiimančių šia veikla, licencijavimo tvarką ir pan., teigė, kad tai daryti būtų netikslinga. Pirmiausia dėl to, kad skolų išieškojimą ne teismo tvarka, kaip ir kitas teikiamas paslaugas, reglamentuoja Civilinis kodeksas, Paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Dabar Teisingumo ministerija LŽ nurodė, kad skolų išieškojimą reglamentuoja Antstolių įstatymas ir Civilinio proceso kodeksas, o skolų išieškojimo bendroves ir jų veiklą reglamentuojančio specialaus įstatymo nėra.

Paprašius pakomentuoti, ar nėra poreikio šią veiklą reglamentuoti, ar rinka pakankamai sureguliuota bei disciplinuota, ministerija atsakė, kad pagal Lietuvos įstatymus priverstinai skolą gali išieškoti tik antstoliai, kuriems valstybė yra suteikusi tokius įgaliojimus ir kurių veikla yra reglamentuota. "Antstolių veikla yra labai gerai reglamentuota, visi antstolių procesiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui, galimus antstolio etikos pažeidimus vertina Teisingumo ministerija ar antstolių savivaldos institucijos", - pažymėjo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Donata Matulevičienė.

Tačiau A. Aniulis neabejojo, kad būtų labai naudingos taisyklės, ką gali daryti skolų išieškotojai . Šių įmonių veiklą reglamentavus kaip antstolių, esą būtų galima objektyviau vertinti paslaugų kokybę. „O kol reglamento nėra, jūs galite sakyti, kad viskas atlikta gerai, kitas sakys – kad blogai, ir niekas nežinos, kaip yra iš tikrųjų. Aišku, šioje srityje dirbantiems žmonėms veikti be reguliavimo yra kur kas naudingiau“, - kalbėjo pašnekovas.

Nors jis sakė manąs, kad tokios veiklos licencijavimas gal būtų per griežtas suvaržymas, tačiau pažymėjo, jog teisinis išieškojimą vykdančių asmenys išsilavinimas būtų pozityvus reiškinys.

S. Paulikas vienareikšmiškai pasisakė už tokios veiklos licencijavimą, nes griežtesnės taisyklės sukurtų racionalią įmonių konkurenciją ir į rinką įneštų skaidrumo. Tai taip pat užtikrintų, kad šioje veikloje dirbtų tik kvalifikuoti, diplomuoti teisininkai.

Gyventojų ir įmonių, turinčių skolą, vidutinis pradelstas mokėjimas ne finansų įmonėms, eurais

Vidutinis pradelstas mokėjimas2014 m. gegužę2015 m. gegužę
Gyventojų520490
Įmonių26002000

Šaltinis: kreditų biuras „Creditinfo“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"