TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolų nebereikia ir jų supirkėjams

2013 07 30 6:00
Perdavusios savo partnerių skolas į svetimas rankas ir tiesiogiai nedalyvaudamos tų skolų išieškojimo procese, įmonės tikisi išlaikyti gerus santykius su savo skolininkais.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors norinčiųjų parduoti ilgą laiką neatgaunamas skolas netrūksta, jas perkančių įmonių šalies rinkoje tėra vienetai. Šių įmonių atstovai pažymi, kad pastaruoju metu pirkti skolas pernelyg rizikinga, o ir jas parduodančiųjų lūkesčiai - nepamatuoti.

Įmonės ar asmenys, negalintys savo jėgomis išieškoti skolų arba įvertinę, kad išieškojimo terminas yra pernelyg ilgas ir ekonomiškai nenaudingas, gali šias skolas parduoti už tam tikrą procentinę skolos dalį. Taip skolų pardavimo-pirkimo procesą paaiškino bendrovės Klaipėdos administratorių biuro direktorius Tomas Malinauskas.

Anot jo, šiuo metu skolų pardavimo praktika yra gana populiari, kai įmonei, kuriai skolingi kiti subjektai, labai svarbios apyvartinės lėšos - jai verčiau atgauti bent dalį skolos sumos šiandien negu visą sumą po metų ar dvejų.

Bendrovės „Lindorff Oy“ filialo Lietuvoje generalinės direktorės Sigutės Seemann skaičiavimais, Lietuvoje skolų pirkimu užsiimančių įmonių skaičius neviršija dešimties. Tačiau net patys rinkos žaidėjai menkai tepažįsta savo konkurentus. „Dažniausiai didelės įmonės skelbia konkursus išpirkti jų partnerių skolas ir dėl konkurencijos kviečia keletą potencialių pirkėjų. Tai nėra daroma viešųjų pirkimų tvarka, todėl dažniausiai galime tik nuspėti savo konkurentus", - pasakojo ji.

Susidomėjimas nuslūgęs

Įmonės „CreditFirm“ atstovas Linas Kliukas patvirtino, kad susikaupusias skolas parduoti siekiančių fizinių ir juridinių asmenų nemažėja, tačiau mažai šias skolas perkančiųjų. Anot jo, per dvejus metus bendrovė įsitikino, kad tokios veiklos rizika per didelė. Mat skolos pardavėjas tikisi gauti 70 proc., kartais net 90 proc. skolos vertės, o garantijų, kad skolą pavyks išieškoti, nėra.

„Įsivaizduokite, kokia tikimybė atgauti skolą, kuri jau dvejus metus negrąžinama. Dabar toks metas, kai pirkti skolas yra per daug rizikinga. Nebent susikaupusi skola yra aiškus faktas, o skolininkė - stipri įmonė“, - sakė jis.

S.Seemann pažymėjo, kad šiuo metu rinkoje maža ne tik pasiūla, bet ir paklausa. Esą Lietuvoje skolos aktyviausiai pardavinėtos 2008-2010 metais. „Dabar įmonės labai retai siūlo parduoti didelius skolų portfelius, kurie būtų įdomūs stambioms kompanijoms kaip mes“, - teigė pašnekovė.

S.Seemann atkreipė dėmesį, kad bendrovė perka tik juridinių asmenų skolų portfelius, o ne pavienes skolas. Mat skolų paketai, ypač dideli, leidžia geriau paskirstyti riziką. Bendrovė perka iš mažiausiai 100 skolų sudarytus skolų portfelius, taip apribodama ir potencialių klientų ratą. "Parduoti savo skolų portfelį labiausiai suinteresuotos didelius srautus turinčios įmonės: finansų institucijos, telekomunikacijų kompanijos. Potencialūs klientai yra ir komunalinių paslaugų kompanijos, tačiau jų gretose pardavinėti skolas nėra labai populiaru", - aiškino ji.

Pasak L.Kliuko, dažniausiai dėl galimybės parduoti skolas kreipiasi prekybos įmonės. Jos, kaip sakė pašnekovas, daugiausia susiduria su skolomis, mat dėl veiklos pobūdžio yra užmezgusios santykius ir su paslaugų įmonėmis, ir su gamybininkais.

Įmonės griebiasi šiaudo

T.Malinausko teigimu, skolos kaina nustatoma individualiai, todėl kiekvienu atveju ji skiriasi. Kaina priklauso nuo skolos atgavimo garantijų, sumos dydžio, terminų, per kuriuos skolą galima atgauti, priemonių išieškoti skolą ir pan.

"Lietuvoje pirminiai kreditoriai, parduodami skolas, vis dar tikisi labai didelių kainų. O Europoje skolų kainų lygis yra gana žemas. Štai paskutiniai didelių bankinių skolų portfeliai nupirkti už vos 10 proc. visos skolos dydžio kainas. Beje, jos anksčiau buvo dar mažesnės ir šiek tiek pakilo tik todėl, kad greta specializuotų skolas administruojančių įmonių susidomėjimą pradėjo rodyti ir investiciniai fondai“, - sakė S.Seemann.

Ji taip pat pridūrė, kad Lietuvoje bandančios susigrąžinti skolą įmonės vis dar siekia visus įmanomus veiksmus atlikti pačios. Parduoti skolą jos ryžtasi tik nebematydamos kito pasirinkimo. „Tačiau kuo skola senesnė, kuo daugiau atlikta veiksmų, tuo naiviau tikėtis parduoti ją už didesnę kainą“, - pabrėžė pašnekovė.

Tiesa, rinkoje skolas žadama supirkti ir už 70-80 proc. skolos vertės dydžio kainas, kaip pažymėjo L.Kliukas. Tačiau tai, anot jo, veikiau reklaminis triukas nei realybė. Pašnekovas teigė nemanąs, kad kas nors galėtų imtis tokių rizikingų pasiūlymų.

Nestinga "gudruolių"

L.Kliukas neslėpė, kad rinkoje esama žaidėjų, bandančių skolą nupirkti už simbolinę kainą, pavyzdžiui, vieną litą, ją išieškoti ir pirminiam kreditoriui sumokėti tik dalį skolos, likusią - pasilikti sau. Pašnekovas pažymėjo, kad įmonės susigundo ir menka kaina, nes nedalyvaudamos skolos išieškojimo procese tikisi nesugadinti santykių su prasiskolinusiais partneriais. „Įmonė gali atsiprašyti, pranešti skolininkui, kad jai trūksta pinigų, todėl yra priversta skolą parduoti. Skolos išieškojimą perleisdama naujiems kreditoriams įmonė tarsi lieka nuošalyje. Tokiu būdu išlaikomi geri santykiai“, - paaiškino jis.

Tiesa, ne visuomet parduota skola išieškoma gražiais metodais. L.Kliuko teigimu, esama kontorų, kurios nupirkusios skolą iš karto siekia skolininkui paskelbti bankrotą. „Tačiau tai yra veikiau terorizavimas – tokios kontoros paskelbia įmonei bankrotą ir gauna dar daugiau pinigų, nei įmonė skolinga“, - nurodė jis.

Nori skolą pamiršti

Skolos pardavimo-pirkimo sandorio sąlygos priklauso nuo individualaus susitarimo, kokią skolos dalį pardavėjas atgaus. Taip pat sutartyje nutariama, ar ją skolos pirkėjas sumokės iš karto, ar dalimis, ar tik išieškojęs skolą.

„Skolos dažniausiai parduodamos dėl to, kad įmonei reikia piniginių srautų. Todėl, aišku, įmonę labiausiai domina galimybė gauti sutartą skolos kainą iš karto. Ir nors toks atsiskaitymo būdas yra populiariausias, tačiau ne vienintelis: mokėjimas gali būti susietas ne tik su pelno, bet ir su rizikos pasidalijimu“, - paaiškino S.Seemann.

Vertinant riziką, kaip teigė L.Kliukas, svarbu išanalizuoti, kuo įmonė užsiima ir ar turi turto. Kuo įmonė smulkesnė, tuo sudėtingiau apie ją surinkti informacijos. "Įsivaizduokite kokią nors architekto įmonę, kuri nėra nei kotiruojama, nei Registrų centrui paskelbusi apie savo finansus. Neaišku, kokį turtą ji valdo, kokių įsipareigojimų turi. Tokiu atveju skolą perki kaip katę maiše“, - sakė jis.

Anot pašnekovo, dar daugiau neapibrėžtumų esama dirbant su fizinių asmenų skolomis - skolos rašteliais ar vekseliais. Fiziniai asmenys nepateikia jokios viešos informacijos apie save. Be to, dažnas skolininkas išvyksta uždarbiauti į užsienį, taip apsunkindamas išieškojimo procesą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"