TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolų pardavėjai gaudo nekantriuosius

2008 10 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Jau gerą pusmetį kalbama, kad gyvenimas skolon nėra geriausia išeitis siekiant materialinės gerovės, tačiau augantys vartojimo paskolų portfeliai bankuose ir kitose kredito įstaigose rodo, jog Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto ir jie nekantrauja viską gauti tuoj pat. O skolintojai neriasi iš kailio siūlydami jiems vartojimo kreditus.

"Atnaujinti ir šiuolaikiški namai, kelionė į egzotišką šalį, svajonių automobilis, modernūs baldai, visi kiti įmanomi Jūsų troškimai dabar pasiekiami ranka. Pasinaudoję vartojamąja paskola jau šiandien galite visa tai turėti", - tokiu užliūliuojančiu tonu bankai Lietuvoje gyventojams bruka paskolas finansų krizės akivaizdoje. Greitus kreditus brangiai dalijančios įstaigos naivuolius skolintis vilioja net dovanomis.

Mieliau skolinasi iš bankų.

Daugiau nei pusė europiečių naudojasi vartojimo paskolomis. Du iš trijų europiečių už vartojimo paskolas perka baldus, skalbykles ar automobilius. Lietuvoje skolų finansinėms institucijoms jau turi kone kiekviena šeima.

Lietuvos dauguma gyventojų mieliau skolinasi iš bankų - čia pigiau nei kredito unijose ar greituosius kreditus teikiančiose įmonėse. Vasarą atliktas tyrimas parodė, kad tokių, kurie labiausiai pasitiki bankais, kaip vartojamosios paskolos davėjais, yra beveik du trečdaliai apklaustųjų. Greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis pasitikėtų vos 2,5 proc., kredito unijomis - kiek daugiau nei 6 proc. gyventojų. Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kur jie imtų vartojamąją paskolą, jei reikėtų pasiskolinti iki 10 tūkst. litų. 60 proc. apklaustųjų teigė, jog skolintųsi iš banko. Iš greitojo kreditavimo įstaigų būtų linkę skolintis 4 proc. tyrimo dalyvių, iš kredito unijų - 5,7 proc. apklaustųjų.

Jeigu bankai suteiktų paskolas greičiau ir taip pat lengvai, kaip kredito unijos ar greitojo kreditavimo įstaigos, dar didesnė dalis

gyventojų paskolų kreiptųsi į juos.

Iš bankų linkę skolintis aukštesnį išsilavinimą, didesnes pajamas gaunantys žmonės, greitojo kreditavimo įmonėse - nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai, mažesnes pajamas gaunantys respondentai, kredito unijų paslaugomis labiau linkę naudotis smulkūs verslininkai ir ūkininkai, miestelių ir kaimo vietovių gyventojai.

Skirtingai nuo ankstesnių metų, pernai daugiausiai paskolų buvo suteikta gyventojams - 8,8 mlrd. litų, ir kiek mažiau - privačioms įmonėms - 8,5 mlrd. litų. 2008 metų sausio 1 dienos duomenimis, paskolos fiziniams asmenims sudarė 41,5 proc., iš jų būsto paskolos - 29,4 proc. bankų paskolų portfelio, o paskolos privačioms įmonėms sudarė 54,3 proc. bankų klientams suteiktų paskolų portfelio.

Vėluoja grąžinti

"Creditinfo Lietuva" pranešė, kad nuo 2007 metų rugsėjo Lietuvos gyventojų uždelstų grąžinti skolų portfelis išaugo beveik dvigubai - nuo 146,5 mln. litų iki 273 mln. litų. Daugiausia fiziniai asmenys įsiskolino finansinėms įstaigoms - bankams, lizingo bendrovėms ir kitoms.

Bendrovės duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, gyventojai įsiskolino 10 kartų daugiau - 43,5 mln. litų (pernai - 4 mln. litų). Skolos finansinėms įstaigoms didėjo sparčiausiai ir siekia 115,4 mln. litų.

"Swedbanko" klientų aptarnavimo departamento direktorius Vitalijus Rancev LŽ teigė, kad 2008 metų pirmą pusmetį "Swedbanke" daugiau kaip 60 dienų vėlavusių atsiskaityti klientų paskolų suma sudarė 1,17 proc. nuo banko vartojamojo finansavimo portfelio.

Lyginant vėluojančių mokėti klientų skaičių su paskolas turinčių klientų skaičiumi, šiais ir praėjusiais metais vėluojančiųjų santykis išliko labai panašus tiek būsto finansavimo, tiek vartojamojo finansavimo srityse.

Didžioji dalis paskolų yra grąžinama laiku. 2008 metų birželio 30 dieną "Swedbanko" vartojamojo finansavimo portfelis sudarė 1,119 mlrd. litų.

Dalija kaip gerais laikais

Nepaisant to, kad vėluojamų grąžinti paskolų apimtys plečiasi, o ekonominė situacija prastėja, bankai vis dar siūlo vartojimui paskolas imti tokiomis pat sąlygomis kaip gerais laikais.

"Maksimali galima vartojamosios paskolos suma yra 90 tūkst. litų. Ji nesikeitė jau keletą metų", - pripažino Loreta Lapinskaitė, "Swedbanko" Lietuvoje Vartojamojo finansavimo departamento direktorė.

Apie planus branginti naujai teikiamas paskolas, bankams kalbėti nepatinka.

"Bankas nuolat stebi ekonominę situaciją šalyje ir nuolat peržiūri kreditavimo sąlygas. Finansavimo pakeitimus sąlygoja besikeičiančios gyvenimo ir pragyvenimo sąlygos Lietuvoje, įvertinama didėjanti infliacija, prognozuojamas atlyginimų didėjimas bei numatomas nedarbo lygis, galimas būtiniausių prekių ir produktų kainų šoktelėjimas", - paklausta, ar neketinama griežtinti vartojimo paskolų išdavimo, sakė "Swedbanko", apie kurį dabar ir Lietuvoje, ir Skandinavijoje sklinda patys nemaloniausi gandai, atstovė.

Šiame banke šiandien vartojamųjų paskolų palūkanos yra nuo 9,4 proc. imant paskolą litais ir nuo 7,9 proc. - eurais.

"Galutinė palūkanų norma yra nustatoma individualiai kiekvienam klientui ir priklauso pirmiausia nuo kliento rizikos įvertinimo ir imamos paskolos sumos. Palūkanų normos "Swedbank" Lietuvoje didėjo, per metus mūsų banko palūkanų kitimo tendencija iš esmės atitinka situaciją visoje Lietuvos rinkoje", - kalbėjo ji.

Planuose - palūkanų didinimas

"Danske" bankas tikina, kad vartojimo paskolų išdavimo sąlygos priklausys nuo bendros ekonominės situacijos. "Jei ekonomikos tendencijos reikalaus sąlygų griežtinimo - tai ir bus daroma. Jei sąlygas bus galima švelninti - be abejo, toks sprendimas taip pat bus priimtas", - vengė sukonkretinti Darius Jasinskis, "Danske" banko Produktų valdymo departamento direktorius.

Šiame banke vartojamųjų paskolų palūkanos litais šiuo metu yra apie 9-12 proc. ir, palyginti su panašiu laikotarpiu pernai, padidėjo maždaug vienu procentu. Prieš dvejus metus šios palūkanos čia buvo

tokios pat kaip ir pernai - 8-11 procentų.

"Šiuo metu kaip tik svarstome palūkanų padidinimą. Jei tam bus pritarta, palūkanos - tiek paskoloms eurais, tiek litais - bus padidintos 2-4 procentais", - sakė D.Jasinskis.

"Greiti" nesuka galvos

LŽ kalbintų greitas paskolas teikiančių įstaigų atstovai vienbalsiu tvirtino, kad priežasčių griežtinti greitų kreditų išdavimo sąlygas ir branginti kreditus jie nematantys. Atvirkščiai - atsiranda vis naujų ir išradingesnių skatinimų pasiskolinti.

"Moment Credit" kiekvienas naujas vartotojas, užpildęs registracijos formą ir pasinaudojęs "Moment Credit" paslaugomis, gali laimėti vieną iš trijų jam patinkančių prizų. Procedūra paprasta: išsirenki tau patinkantį prizą, užpildai registracijos formą, imi kreditą, laimi prizą - nešiojamąjį kompiuterį, navigaciją ar išmanųjį telefoną. Čia 100 litų kreditas savaitei kainuoja 9 litus, 28 dienoms - 24 litus. 600 litų kreditas atitinkamai 44 ir 134 litus.

Gauti greitą paskolą vis dar galima paprasčiau nei kepalą duonos parduotuvėje - nuo 8 iki 19 val. internetu ar sms žinute.

Paslaugos "Kreditas 123" kaina priklauso nuo finansuojamos sumos dydžio: nuo 10 ar 500 litų iki kelių, keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių litų kreditui taikoma metinė palūkanų norma gali siekti nuo 12 iki 25 procentų. Tačiau papildomai tenka mokėti už sandorio sudarymą ir už kliento duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"