TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skolų pirkėjai auga ir sluoksniuojasi

2015 01 28 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prekyba pradelstomis ir beviltiškomis skolomis Lietuvoje auga su pagreičiu ir įgavo bet kurių prekių ir paslaugų rinkoms būdingų bruožų – skolų pirkėjai sluoksniuojasi pagal interesus, konkuruoja kainomis ir pasiūlymų patrauklumu.

Beveik prieš dešimtmetį kai kurių skolų valdymo bendrovių pasiūlymai nupirkti skolą dar skambėjo egzotiškai ir vertė tik pečiais trūkčioti. Šiandien nupirkti įsisenėjusias ir net beviltiškas skolas siūlosi per 60 skolų valdymo ir teisinių paslaugų bendrovių, nes tai ganėtinai pelninga, o Lietuva šį verslą atrado viena paskutinių Europoje.

Skolos kaina

Skolų valdymo UAB „Gelvora“, vienos iš skolų pirkėjų, skyriaus vadovas Kęstutis Baublys LŽ aiškino, kad skolas kreditoriai siekia parduoti vedami įvairių motyvų: vieni pavargę kovoti su vėluojančiais ar juolab vengiančiais paskolos sutartį vykdyti skolininkais arba tapusiais nemokiais prekių ar paslaugų pirkėjais, kiti nori rodyti geresnius finansinius rezultatus - lyg neturintys grąžintinų skolų, treti nori gauti iš karto didelę pinigų sumą apyvartai.

Ir parduodamų skolų sumos nurodomos nuo kelių šimtų iki kelių milijonų litų, o jų kainos – nuo lito iki kelių šimtų tūkstančių litų. Kartais parduodamos skolos kaina net gerokai viršija jos sumą, o kartais skirtumas tarp sumos ir kainos visiškai neadekvatus. Antai interneto tinklalapyje www.skolubirza.lt tarp kitų siūloma 4,5 mln. litų skolą pirkti už 1 litą, o štai 50 tūkst. litų fizinio asmens skolą kreditorius parduoda už 55 tūkst. litų.

Pasak K. Baublio, parduodamos skolos kaina priklauso pirmiausia nuo galimybių ją atgauti. Pavyzdžiui, mažai vilčių yra atgauti 4,5 mln. litų iš bankrutavusios bendrovės, tačiau visai tikėtina, kad mokų skolininką pavyks priversti įvykdyti įsipareigojimus.

Skolos pirkėjas, įvykus sandoriui, už sutartą kainą perima visas teises į skolos sutartį ir pats rūpinasi, kad kuo didesnė skolininko įsipareigojimų dalis būtų įvykdyta. Skirtumas tarp skolos kainos ir jos grąžinamos dalies – tai skolos pirkėjo uždarbis.

Kiekvienam savo

K. Baublys LŽ pabrėžė, kad skolų pirkimo paslauga Lietuvoje kasmet tampa vis populiaresnė, jau galima kalbėti apie rinkos susiformavimą. Skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų bendrovės skolų pirkimo rinkoje dalyvauja įvairiu lygiu pagal pasirinktą strategiją bei kryptį ir, matyt, pagal savo finansinį pajėgumą. Antai „Gelvora“ orientuojasi administruoti įsisenėjusias įmonių skolas, tačiau vengia smulkių ir bankrutuojančių įmonių skolų.

UAB „Baltijos Inkaso“, kaip pripažįsta bendrovės vadovas Albertas Grižinas, „nugraibo grietinėlę“ – perka tik mokių įmonių skolas, tačiau už jas ir sumoka kreditoriui kaip už grietinėlę, o ne kaip už liesą pieną – 85–97 proc. reikalaujamų įsipareigojimų sumos, nepriklausomai nuo skolos dydžio. „Skolininkas gali būti mokus, skolą pripažįstantis, tačiau turi laikinų finansinių problemų. Tokiu atveju parenkame abiem šalims palankų skolos grąžinimo būdą, – pasakojo bendrovės vadovas ir pridūrė: – Nedomina skolininkai, kurie savo įsipareigojimų nepripažįsta, vengia skolas grąžinti, arba kai turime žinių apie prastą skolingos įmonės finansinę padėtį.“

Pasak A. Grižino, šios bendrovės visai nedomina fizinių asmenų skolos ir rizikingos juridinių asmenų skolos: „Yra bendrovių, kurios verslą daro būtent iš rizikingų skolų, nes jos mažiau kainuoja, tačiau galima geriau uždirbti, jei pasiseka.“ Didžiausią parduodamų skolų dalį sudaro pradelsiami vykdyti fizinių asmenų įsipareigojimai. Antai jau minėtame portale skolubirza.lt pateikiama informacija apie parduodamas daugiau nei 200 fizinių asmenų skolų ir apie pusšimtį įmonių skolų.

Į fizinių asmenų skolas besiorientuojančios „Credibell“ Mažeikių biuro vadovė Raimonda Paurazaitė LŽ pripažino abejojanti, ar tęs šią verslo kryptį, nors atgauti skolas iš fizinių asmenų neretai yra paprasčiau nei iš juridinių, kad ir kas būtų jų kreditorius. „Į mus kreipiasi fiziniai asmenys, kurie dažnai būna paskolinę šimtus tūkstančių litų. Tokie kreditoriai jau ne vienus metus būna išlaukę, išvargę ir nori kuo greičiau atgauti bent dalį paskolintų pinigų. Tačiau jiems galime pažadėti atsiskaityti tik tada, kai skola bus išieškota. Tai labiausiai ir atbaido“, – pasakojo pašnekovė. Už nupirktą skolą „Credibell“ ją pardavusiam kreditoriui sumoka 10–90 proc. reikalaujamos skolinių įsipareigojimų sumos, tai priklauso nuo įsisenėjimo laikotarpio, skolos dydžio, kreditoriaus bandymų atgauti skolą, skolininko turtinės padėties ir panašių aplinkybių.

O štai užsienio kapitalo įmonė „Lindorff“ perka fizinių ir juridinių asmenų skolų portfelius. Pasak bendrovės atstovės Vaidos Eičinienės, tai įvairaus dydžio kredituojančioms įmonėms sudaro galimybę koreguoti finansinius rodiklius ne tik dėl vienetinių skolų, bet ir dėl tam tikros dalies gautinų sumų pardavimo.

Formalus atributas

„Lindorff“ grupės, kurios įmonės veikia ir daugelyje Šiaurės Europos valstybių, Ispanijoje bei Rusijoje, atstovai pripažįsta, kad Lietuvoje skolų pardavimo ir pirkimo rinka jau veikia, bet yra ir erdvės tobulėti.

Pastarąjį teiginį tarsi patvirtina LŽ aptiktas formalus susiformavusioms rinkoms būdingas atributas – birža. Nei ryte, nei dieną, nei vakare tinklalapyje skolubirza.lt nurodytu telefonu prisiskambinti nepavyko. Įdomu tai, kad dauguma kalbintų rinkos dalyvių apie tokią biržą nėra girdėję, nors tame puslapyje pristatomos esą didžiulės galimybės rasti skolos pirkėją.

Kaip LŽ teigė „Lindorff“ atstovė, išplėtotos prekybos skolomis rinkos šalyse tokio darinio kaip skolų biržos visia neaptinkama. Tiesa, V. Eičinienė pripažįsta, jog „tam tikra forma skolų – „aukcionai“ – kai kuriose šalyse egzistuoja, tačiau tai nėra paplitęs reiškinys ir labiau remiamasi skolų portfelio pardavėjo pasirinkta geriausio pasiūlymo paieškos forma“.

Faktai

* Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes kreditan 2014 metų pabaigoje sudarė 1,42 mlrd. eurų, arba 1,8 proc. daugiau nei prieš metus.

* Didžiausia pradelstų skolų portfelio dalis – 40 proc. – tenka nekilnojamojo turto įmonėms. Per metus jų skolų dalis portfelyje išaugo 3 proc. punktais. Kitų sektorių dalis bendrame portfelyje mažėjo arba nepakito.

* Statybos įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes kreditan sudaro 16 proc. bendros skolų sumos. Prekybos įmonių, kurios sudaro didžiąją dalį veikiančių įmonių Lietuvoje, skolos siekė 14 procentų.

* Mažiausiai skolingos verslo partneriams ir tiekėjams – elektrą, dujas ir vandenį tiekiančios įmonės bei finansų sektorius – jų skolų dalis portfelyje nesiekia 1 procento.

* 86 proc. verslo skolų sumos tenka finansų įstaigoms, kurios yra pagrindinis skolinto kapitalo šaltinis Lietuvoje. Vertinant skolų skaičių, įmonės daugiausia skolų turi telekomunikacijų bendrovėms – 46 proc. visų skolų.

Šalltinis: UAB „Creditinfo“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"