TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skrydžių planus keičia taupūs klientai

2010 09 13 0:00
Beprasmiška vilioti turistus skraidyti į Lietuvą, tarkime, iš Berlyno, kai netrukus paaiškėja, kad susisiekimo su Berlynu nebėra.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Skrydžių iš Lietuvos geografija vėl keičiasi - kai kurios oro bendrovės atsisako dalies siūlytų maršrutų, kitos žiemos sezonui žada siūlyti naujas kryptis. Oro vežėjai tvirtina, kad skrydžių planus tenka keisti dėl paaštrėjusios konkurencijos ir keleivių polinkio skraidyti kuo pigiau.

Latvijos oro bendrovė "airBaltic" šiemet Lietuvos keleiviams negaili nemalonių staigmenų - pavasarį atsisakiusi tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Oslą, Miuncheną ir Hamburgą, o vasaros pradžioje - į Amsterdamą ir Berlyną, ji neseniai pranešė iš Lietuvos sostinės nebeskraidinsianti ir populiariomis Londono bei Dublino kryptimis.

"Skrydžių į Londoną ir Dubliną nutarta atsisakyti dėl šiuo metu susidariusios per didelės pasiūlos šiomis kryptimis", - LŽ paaiškino Rosita Sakalauskaitė, "airBaltic" korporatyvinės komunikacijos koordinatorė. Jos teigimu, šių krypčių atsisakoma iki žiemos sezono pabaigos, bet jie ateityje galėtų būti atnaujinti, jeigu bendrovė matytų augančią paklausą.

Iš Vilniaus į Londoną ir toliau skraidina lietuvių bendrovė "Star1 Airlines", į Dubliną - airių "Aer Lingus", iš Kauno kasdien Didžiosios Britanijos sostinę galima pasiekti pigių skrydžių kompanijos "Ryanair" lėktuvais.

Nuo rugsėjo vidurio nebelieka dar vienos "britiškos" krypties - lietuviško kapitalo oro bendrovė "Star1 Airlines" atsisako skrydžių Vilnius-Edinburgas.

Ieško pigiausių bilietų

Dėl gausaus emigrantų srauto Dublino ir Londono kryptys Lietuvoje yra itin paklausios, tačiau, kaip pažymi specialistai, keleiviai yra linkę rinktis tik pigiausius bilietus, todėl oro bendrovėms jos nėra pelningos. "Padaugėjus skrydžių lėktuvų salonai buvo užpildomi gerai, bet oro bendrovių pajamos neretai nepadengdavo skrydžio išlaidų. Bent kiek kilstelėjus kainą, keleiviai neidavo pas konkurentus, jie tiesiog niekur neskrisdavo, jeigu kurią dieną bilietai jiems pasirodydavo per brangūs", - savo tinklaraštyje susidariusią situaciją aiškina Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus.

Londono ir Dublino kryptis išlaikiusios bendrovės "Star1 Airlines" vadovas Martynas Laivys jam antrina - norint užtikrinti gausų keleivių srautą šiomis kryptimis, gera kaina yra būtina. "Manome, kad mums pavyko tokią pasiūlyti, nes vasaros mėnesiais keliaujančiųjų šiomis kryptimis tikrai nestigo. Net buvo laikotarpis, kai laisvų vietų visai nebelikdavo", - LŽ informuoja jis. Pasak M.Laivio, vasaros mėnesiais vidutinis reisų į Londoną užpildymas siekė 97 proc., į Dubliną - 86 proc., į šiuos reisus bilietai ir parduodami greičiausiai.

Kaip keisis skrydžių geografija ir kaip dažnai jie vyks šių metų žiemos sezoną, kol kas dar nėra iki galo aišku. Lietuvos oro uostuose dirbančios skrydžių bendrovės tebedėlioja būsimus grafikus ir žada juos paskelbti artimiausiu metu.

Skrydžių kaita atbaido turistus

Pastarojo meto skrydžių į Lietuvą nepastovumas ir oro bendrovių orientacija į vietos klientus kiša koją atvykstamojo turizmo verslui ir niekais paverčia jų rinkodaros iniciatyvas, kuriomis į Lietuvą viliojami užsienio turistai.

"Matome desperatiškus judesius - skrydžiai staiga atsiranda, nepasiteisina ir vėl dingsta. Planingai atvykstamojo turizmo rinkodarai tai labai nepalanku - beprasmiška vilioti turistus skraidyti į Lietuvą, tarkime, iš Berlyno, kai netrukus paaiškėja, kad tiesioginio susisiekimo su Berlynu nebėra", - tvirtina Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas.

Lietuvos turizmo informacijos centras Londone pradėjo Lietuvos reklaminę kampaniją viename populiariausių kelionių ir laisvalaikio žurnalų "Lonely Planet". Nepigi kampanija turėtų įsibėgėti rugsėjo viduryje, ja siekiama supažindinti britus su Lietuvos turizmo galimybėmis ir paskatinti juos aplankyti Lietuvą. Tačiau "airBaltic" netikėtai atsisakius skrydžių į Londoną, kelionių organizatoriams ir susidomėjusiems Lietuva turistams gali tekti keisti planus arba jų atsisakyti.

J.Raguckas įsitikinęs, kad norint efektyviai reklamuoti Lietuvą, būtina užtikrinti nuolatinius skrydžius į svarbiausias atvykstamojo turizmo rinkas. "Svarbiausia yra Londono kryptis, taip pat - Vokietijos miestai, Paryžius, Roma, Amsterdamas. Tai prioritetinės rinkos, vykdome ten rinkodarą, jau nemažai yra nuveikta. O skrydžių atsiradimas pats savaime nieko gera neduoda, nes skrydžiai turi būti nuolatiniai ir atvykstantiesiems patogūs", - tvirtina valdininkas.

Anot jo, praradus nacionalinę oro bendrovę, tenka taikytis prie Lietuvos oro uostuose dirbančios kompanijų, kurios labiausiai taikosi prie į svečias šalis keliaujančių lietuvių bei emigrantų, bet pamiršta į Lietuvą atvykstančius turistus, o tai kerta atvykstamojo turizmo verslui.

Sumenko užsakomųjų skrydžių

Keliautojams žadama ir gerų naujienų: kol kitos oro bendrovės dėlioja žiemos grafikus, "Star1 Airlines" paskelbė, kad iš Vilniaus vykdomų reguliariųjų skrydžių turėtų pagausėti daugiau nei dvigubai, palyginti su praėjusių metų žiema.

Estijos skrydžių bendrovė "Estonian Air" sėkmingai įžengė į Lietuvos rinką šių metų pradžioje, tad dabar nusprendė plėsti savo veiklą mūsų krašte - spalio pabaigoje ji atidarys naują maršrutą Vilnius-Stokholmas ir šešis kartus per savaitę skraidins šia kryptimi. Iki šiol "Estonian Air" lėktuvai skraidindavo maršrutu Vilnius-Amsterdamas.

Kaip informuoja "Star1 Airlines" vadovas, pridedamas papildomas, jau septintas, savaitinis reisas į Londoną, trys reisai į Dubliną, kurių pernai žiemą iš viso nebuvo, bei trys savaitiniai skrydžiai į Milaną, skirti daugiausia slidinėti mėgstantiems lietuviams. "Nuo lapkričio vidurio pristatome ir naują kryptį Vilnius-Miunchenas", - atkreipia dėmesį M.Laivys.

Šalies oro uostų šių metų rezultatai taip pat teikia vilčių, kad didžioji 2009-ųjų krizė, kai Lietuva buvo praktiškai atkirsta nuo didžiųjų Europos miestų, nepasikartos. Kauno oro uostas, kuriame įsitvirtino airių pigių skrydžių milžinė "Ryanair", per šių metų pirmus aštuonis metų mėnesius aptarnavo beveik pusę milijono keleivių, o tai 8,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Palangos oro uoste šių metų sausio-liepos mėnesiais keleivių padaugėjo beveik 100 proc. - iki 59 tūkstančių.

S.Bartkaus duomenimis, TVOU šiemet labai daugėjo reguliariųjų skrydžių, o jais skrido gerokai daugiau keleivių nei prieš metus. Tiesa, keleivių skaičiaus augimo tempas pastaruoju metu buvo mažesnis nei pavasarį. "2010 metų vasarą labai susitraukė užsakomųjų skrydžių rinka. Du piko mėnesius - liepą ir rugpjūtį, "atostoginiais" reisais pervežtų keleivių skaičius krito net 27 procentais", - nurodo S.Bartkus. Jo manymu, užsakomųjų skrydžių mažėjimą lėmė dėl ekonomikos sunkmečio pasikeitę vartojimo įpročiai: pernai žmonės dar keliavo iš inercijos, o šiemet leidžia pinigus atsargiau, atostogaudami labiau taupo. Prisidėjo ir tai, kad dėl gausesnių reguliariųjų skrydžių Vilniaus ir Kauno oro uostuose keleiviai turėjo daugiau galimybių organizuotis atostogas savarankiškai. Dar viena priežastis - pavasarį skrydžių grafikus sujaukusi vadinamoji vulkano krizė, juk ji vyko užsakymų piko metu ir nulėmė dalies žmonių pasirinkimą keliauti ne oro keliu. Galiausiai ir dėl itin šiltos šių metų vasaros dalis potencialių keliautojų, atidėjusių kelionės pirkimą iki "paskutinės minutės", liko mėgautis vasaros malonumais Lietuvoje.

Faktai

Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais aptarnavo 495 tūkst. keleivių - 1,7 karto daugiau negu tuo pat metu pernai, kai jų buvo 291 tūkst. Vien rugpjūtį oro uoste sulaukta 89,2 tūkst. keleivių - 1,9 karto daugiau nei 2009-ųjų rugpjūtį, skrydžių per metus padaugėjo 43 proc., iki 852, o krovinių - 2,4 karto, iki 238 tonų.

Oro uostas šiemet tikisi sulaukti apie 700 tūkst. keleivių, o kitąmet - beveik 1 milijono. Šiuo metu iš Kauno oro uosto skrendama į Barseloną, Birmingamą, Bristolį, Edinburgą, Liverpulį, Milaną, Oslą, Bremeną, Briuselį, Diuseldorfą, Londono Lutono, Stanstedo ir Getviko oro uostus, Paryžių, Berlyną, Frankfurtą, Tamperę, Dubliną.

Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Vilniaus oro uostas sausį-rugpjūtį aptarnavo 962,7 tūkst. keleivių - 10 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai aptarnauta 877,8 tūkst. keleivių. Vien rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2009-ųjų rugpjūčiu, keleivių pagausėjo 7 proc., iki 148,3 tūkst.

Šįmet sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pat metu pernai, skrydžių Vilniaus oro uoste padaugėjo penktadaliu - iki 18 tūkst., krovinių srautas išaugo ketvirtadaliu, iki 3,3 tūkst tonų, o vien rugpjūtį - atitinkamai 12 proc. ir 26 procentais.

Pagal 8 mėnesių rezultatus tarp Baltijos šalių oro uostų Vilniaus oro uostas laikosi antroje vietoje po Rygos (3,134 mln. keleivių). Talinas (908,8 tūkst. keleivių) išliko trečioje vietoje.

Tarp populiariausių krypčių iš Vilniaus pirmoje pozicijoje toliau laikosi Kopenhaga. Kitos populiariausios kryptys - į Rygą, Londoną, Frankfurtą, Dubliną, Prahą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"