TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skurdo gylis neišmatuojamas

2010 06 08 0:00
Itin skaudi neefektyvios paramos sistemos pasekmė - parama nepasiekia labiausiai jos stokojančių, tikrai skurstančių visuomenės narių.
LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų, gaunančių socialines pašalpas, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpių, padaugėjo nuo 73,5 iki 141,8 tūkstančio. Tačiau kiek sunkmečio aukų šiemet ant savo pietų stalo neturi nė trupinėlio duonos, kiek žmonių papildė skurstančių gretas - tokių duomenų Lietuvos valdžia neturi.

"Naujausia" valstybės statistika atspindi tik skurdo padėtį sočiais 2008 metais.

Statistika apie 2009 metais šalyje buvusį skurdo lygį bus neskubant apibendrinta ir paaiškės greičiausiai tik šių metų rudenį. Tuo labiau niekas nieko nežino apie šių dienų skurdo gylį.

Tyrėjai skurdą tapatina su minimaliu asmeninių poreikių patenkinimo lygiu. Esą jeigu žmogus už savo pajamas nebeišgali patenkinti nė minimalių poreikių, jis laikomas skurdžiumi.

Tačiau kiek žmogus turi uždirbti, kad galėtų normaliai, neskursdamas gyventi ir išlaikyti šeimą, Lietuvoje nėra apskaičiuota.

Tik niekas nesiginčija, kad didžiausia bėda yra ta, jog Lietuvoje žmonės net turėdami darbą skursta - tokios mažos yra jų gaunamos pajamos. Ir niekas nesupranta, kaip tie žmonės išgyvena.

Paremia ir sočius

Statistikos departamento duomenimis, ekonomikos pakilimo metu - 2007 metais skurdo rizikos lygis šalyje buvo 19,1 proc., o 2008-aisiais jau siekė 20 procentų. Mažiausiai skurstančių gyventojų buvo didžiuosiuose miestuose (10,1 proc.), daugiausia - kaime, net 32,9 procento.

Vertybinių popierių komisijos užsakymu pernai balandį atliktas tyrimas parodė, kad staiga sumažėjus pajamoms net 13 proc. namų ūkių išgyventų mažiau nei savaitę, 27 proc. ištemptų 1-2 mėnesius. Net 25 proc. teigė, kad pinigų užtenka tik šeimos būtinosioms išlaidoms, santaupoms jų nebelieka. Šie duomenys įrodo, kad viena svarbiausių skurdo priežasčių ir yra nepakankamos pajamos.

"Swedbank" analitikų teigimu, vidutinis darbo užmokestis pernai sumažėjo apie 10-12 proc., o šįmet jis dar trauksis apie 5-7 procentus.

Socialinių mokslų profesorius Romas Lazutka LŽ teigė, kad 2009 metais santykinis skurdo lygis dėl krizės nebūtinai statistiškai bus didesnis, palyginti su ankstesniais metais. Mat jis vertinamas atsižvelgiant į vidutines gyventojų pajamas: daugumos gyventojų pajamos pernai sumažėjo, tad ir skurdo riba tais metais nusileido, palyginti su 2008-aisiais.

"Kitas statistikos šaltinis - socialinių pašalpų gavėjai. Tačiau ir šie duomenys nėra visiškai tikslūs. Į socialinę pašalpą gali pretenduoti žmonės, kurių pajamos mažesnės nei 350 litų. Ir šis pašalpų gavėjų skaičius auga labai sparčiai, o tai iš dalies parodo ir prastėjančią gyventojų finansinę padėtį", - dėstė jis.

Pasak jo, asmenims, norintiems gauti socialines pašalpas, keliama papildomų reikalavimų, ypač darbingo amžiaus. Antai pusę metų dirbęs žmogus, staiga praradęs darbą, negali pretenduoti į socialinę pašalpą - iš pradžių jis turi užsiregistruoti darbo biržoje; gali kilti problemų dėl turimo turto, pavyzdžiui, nedirbamos žemės, iš kurios pinigų minėtas asmuo negali gauti, tačiau ji priskiriama prie jo galimų pajamų.

Anot R.Lazutkos, pasitaiko ir priešingų atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių pasiturinti šeima gauna socialinę pašalpą. "Tarkime suaugusi dukra, auginanti mažametį vaiką, gyvena kartu su pasiturinčiais tėvais, kurie daug uždirba. Pagal reikalavimus ji atitinka socialinės pašalpos gavėjo statusą, nors gyvena tikrai neskurdžiai. Tuo metu tikrai skurstantys žmonės ne visada gali pretenduoti į šią pašalpą, - samprotavo R.Lazutka. - Todėl statistika nėra labai tiksli ir duomenys ne visada sutampa."

Pasak R.Lazutkos, vargu ar krizė pakeitė skurstančiųjų santykį tarp miesto ir kaimo gyventojų. Jo nuomone, kaime žmonėms išgyventi gerokai sunkiau, nors jie ir turi vištų ar bulvių užsiaugina. "Ne visi turi iš ko nusipirkti padargų, reikalingų žemei įdirbti, o samdytis žmonių ar išsinuomoti darbo įrankius taip pat brangiai kainuoja. Tie patys kiaulių ar karvių pašarai yra brangūs. Todėl kaime žmonėms gyventi yra labai sunku. Matyt, ilgainiui nuskurdę kaimo žmonės, kurie nespės prasigerti, persikels gyventi į miestą", - dėstė socialinių mokslų profesorius.

Už porą šimtinių - viešieji darbai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistės Linos Burbaitės teigimu, 2010 metais dėl nedarbo gerokai padaugėjo socialinės paramos gavėjų.

"Socialinės pašalpos gavėjų skaičius per vieną 2009 metų mėnesį siekė 73,5 tūkstančio. Šiemet per mėnesį - net 141,8 tūkstančio. Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,4 proc., nuo 206,1 iki 221,3 lito", - dėstė L.Burbaitė.

Anot jos, siekiant mažinti socialinių pašalpų gavėjų skaičių skatinamas užimtumas per darbo biržas. Esą vien šiemet viešuosiuose darbuose jau dalyvavo beveik 12 tūkst. socialinių pašalpų prašančių žmonių.

Prašauna pro šalį

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva LŽ teigė, kad parama Lietuvoje dažnai skiriama pagal socialines grupes, neatsižvelgiant į žmogaus pajamas. Tai reiškia, kad paramos skyrimo taiklumas yra prastas, be to, įvairios paramos formos gali dubliuotis. Labai skaudi neefektyvios paramos sistemos pasekmė - parama nepasiekia labiausiai jos stokojančių visuomenės narių.

Anot ekspertės, skurdo politika yra glaudžiai susijusi su valstybės mokesčių politika, kadangi mokesčiai tiesiogiai mažina dirbančių žmonių gaunamas pajamas. Anot K.Leontjevos, bedarbiui, kurį valdininkai ragina imtis verslo, gali būti labai sunku susimokėti ne tik už verslo liudijimą, bet ir įsigyti sveikatos draudimą (72 litai per mėnesį) bei sumokėti "Sodros" įmokas (180 litų per mėnesį).

"Juk galima būtų leisti individualiai dirbančiam žmogui pačiam rinktis, ar jis nori turėti sveikatos draudimą, ar ne. Galimybė bent kiek užsidirbti leistų žmonėms bristi iš skurdo negaunant pašalpų", - teigė ji.

Faktai

Statistikos departamento duomenimis, vienam Lietuvoje gyvenančiam asmeniui skurdo rizikos riba 2007 metais buvo lygi 566 litų, o 2008 metais - 720 litų. Namų ūkiui, kurį sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų, skurdo rizikos riba buvo atitinkamai 1188 ir 1512 litų.

Skurdo rizikos atžvilgiu silpniausios socialinės grupės yra jaunimas ir vyresnio amžiaus gyventojai. 65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje skurdo rizikos lygis 2008 metas siekė 29,5 proc., jis, palyginti su 2005 metais, išaugo net 12,5 procentinio punkto.

Yra nemažai rodiklių, pagrindžiančių prielaidą, kad pagyvenusių asmenų skurdas ir ateityje didės. Prognozuojama, kad 2050-aisiais Lietuvoje vienam pensininkui teks tik vienas dirbantis žmogus, o šiuo metu dar turime vidutiniškai 1,5 dirbančiojo. Be to, 60 metų ir vyresnių gyventojų nuolat daugėja.

Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo "Skurdas ir socialinė atskirtis" (2009) duomenys atskleidė kraštiečių požiūrį į skurdą.

Lietuviai įsitikinę, kad dažniausiai ties skurdo riba atsiduria bedarbiai, pagyvenę žmonės ir turintieji įvairių priklausomybių (nuo alkoholio, narkotikų ir t.t.). Jų nuomone, skurdžiai gyvena vienas iš trijų šalies gyventojų.

Net 90 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų teigė, kad per pastaruosius keletą metų skurdo mastas išaugo, o 80 proc. nurodė, kad atsirado ir daugiau benamių.

Dažniausiai minėtos Lietuvos gyventojų skurdo priežastys - pernelyg didelis nedarbas ir nepakankamas pragyventi uždarbis.

Lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjungos ir nevyriausybinių organizacijų veiksmais mažinant skurdą, o mažiausiai pasitikėjimo kelia šalies Vyriausybė, nors tuo pat metu 73 proc. gyventojų mano, kad labiausiai už skurdo mažinimą ir turėtų būti atsakinga būtent Vyriausybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"