TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skurdo mažinimo politika piliečių neįtikina

2007 11 24 0:00

Dauguma Lietuvos gyventojų - 78 proc. - teigia, kad skurdas yra aktuali ar net labai aktuali Lietuvos problema. Taip pat didelė visuomenės dalis mano, kad dabartinė valdžia nesugeba reikiamai šios problemos spręsti, o piliečiai neturi galimybės paveikti šalies socialinės politikos.

Pilietinės visuomenės institutas dabar įgyvendina Europos Komisijos (EK) remiamą projektą "Lietuva be atskirties ir skurdo" (LabAS). Pasak Pilietinės visuomenės instituto (PVI) programų direktorės Rūtos Žiliukaitės, projektas skirtas didinti visuomenės informatyvumą apie skurdo problemas, skatinti socialinę partnerystę. Projekto dalis - gyventojų nuomonių apklausa, kurią atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras "Vilmorus".

"Mūsų tikslas buvo sužinoti, ką Lietuvos gyventojai mano apie skurdo problemą, kaip jie vertina valdžios dabartinę socialinę politiką. Be to, siekta sužinoti jų nuomonę, ar socialiniai veikėjai, tokie kaip nevyriausybinės organizacijos ar savivaldybės institucijos, kurios tiesiogiai dirba su skurstančiais gyventojais, padėtų geriau spręsti skurdo problemą", - tyrimo tikslus vardijo PVI programų direktorė R.Žiliukaitė.

Visuomenės įspūdis tikslus

Dauguma lietuvių - 78 proc. - teigia, kad skurdas yra aktualus ar net labai aktualus klausimas. "Iš tiesų, 45 proc. iš jų nurodė, kad ši problema yra labai aktuali. Tik labai nedidelė dalis gyventojų - 1 iš dešimties - nurodė, kad ši problema nėra labai aktuali", - pasakojo specialistė. Be to, didelė visuomenės dalis mano, kad dabartinė valdžia nesugeba reikiamai šios problemos spręsti, o piliečiai neturi galimybės paveikti šalies socialinės politikos.

Paklausti, kaip dabartinei valdžiai sekasi mažinti skurdą Lietuvoje, 35 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesiseka, dar 31 proc. teigė, kad sekasi prastai. Tik 1 iš 10 lietuvių valdžios pastangas

mažinti skurdą įvertino teigiamai. Šiuo klausimu sutarė įvairaus amžiaus gyventojai, kaimų, miestų ir didmiesčių žmonės, bedarbiai ir turintys darbą, skirtingas pajamas gaunantys žmonės.

"Galbūt buvo galima tikėtis, kad skurdo rizikos grupei priklausantys žmonės skeptiškiau vertins valdžios veiklą, bet šiuo atveju jokių skirtumų nėra. Visi vienodai sutaria, kad valdžiai sekasi gana sunkiai įveikti skurdo problemas", - skirtingoms socialinėms grupėms priklausančių asmenų vienodą nuomonę pabrėžė R.Žiliukaitė.

Kaip teigia Skirma Ana Kondrotas, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė, visuomenė apie skurdo mažinimo politiką susidariusi labai tikslų įspūdį.

"Nuo 2000-ųjų pradėjus įgyvendinti įvairias strategijas, skurdo lygis nė kiek nepasikeitė. Žmonės remiasi tuo, ką mato aplinkui. Kas matyti aplinkui - rodo statistika", - visuomenės poziciją komentuoja S.A.Kondrotas. Pasak jos, rekomendacijų skurdui mažinti yra daug, bet, svarbiausia, - turėtų būti keliami realūs tikslai.

"Dabar nėra tikro tarpžinybinio darbo, susiderinimo ar tam skirtų žmonių ir finansinių išteklių, kad savivaldybės galėtų veikti", - vardija S.A.Kondrotas.

Piliečiai: "Įtakos nepadarysim"

Kaip teigia Pilietinės visuomenės instituto ekspertai, dauguma gyventojų nusivylę ne tik valdžios pastangomis mažinti skurdą, bet ir savo galimybėmis paveikti valdžios vykdomą socialinę politiką. Net 80 proc. lietuvių teigia, kad paprasti piliečiai neturi ar visiškai neturi įtakos šios srities valdžios sprendimams. Ypač pesimistiškai galimybes paveikti valdžios skurdo mažinimo politiką vertina žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą (84 proc.), dirbantys gyventojai (86 proc.) ir vyresni žmonės (85 proc.).

"Sakydami, kad neturi įtakos ir yra nepajėgūs paveikti valdžios politikos, žmonės tiesiog remiasi savo įsitikinimu, o ne realia patirtimi. Mes su kolegomis anksčiau analizavome pilietinės visuomenės būklę ir pabrėžėme, kad visuomenėje vyrauja bejėgiškumo sindromas: žmonės nesiima kolektyvinės veiklos, nes įsitikinę, kad ta veikla neduos jokių rezultatų. Susidaro uždaras ratas", - nuomonės priežastis aiškino R.Žiliukaitė. Specialistė siūlo atkreipti dėmesį, kad paveikti valdžios sprendimus nėra paprasta. "Tie, kurie imasi realių veiksmų, sako: "Mes susitelkėme, mes veikėme, bet mūsų visos pastangos nuėjo perniek." Trūksta institucinių mechanizmų, kuriuos žmonės galėtų panaudoti veikdami valdžios sprendimus", - kliūtis didesniam visuomenės aktyvumui įžvelgia R.Žiliūtė.

Kitų dalyvavimui pritaria

Apklausos anketoje kartu buvo klausiama, ar valstybei geriau sektųsi spręsti skurdo problemas, jeigu jas sprendžiant dalyvautų patys skurstantys gyventojai (bedarbiai, pensininkai, neįgalieji, daugiavaikės šeimos), socialinėje srityje veikiančios

visuomeninės organizacijos ir savivaldybių institucijos, tiesiogiai dirbančios su skurstančiais gyventojais. Dauguma gyventojų teigia, kad šių socialinių veikėjų dalyvavimas, priimant sprendimus, padėtų valstybei geriau spręsti skurdo problemas: 82 proc. apklaustųjų pasisakė už savivaldybių institucijų, 80 proc. - už nevyriausybinių organizacijų, 65 proc. - už pačių skurstančių gyventojų dalyvavimą.

Skurstančių gyventojų dalyvavimą formuojant socialinę politiką dažniau remia bedarbiai (76 proc.), pensininkai (70 proc.), mažiau išsimokslinę (67 proc.) ir mažas pajamas turintys gyventojai (73 procentai).

"Svarbu, kad paprastai šių žmonių dalyvavimo svarbą, jų galimą indėlį, formuojant socialinę politiką pabrėžia skurdo rizikos grupėms priklausantys žmonės. Būtent jie mano, kad jų balsas svarbiausias

sprendžiant skurdo problemas", - atkreipia dėmesį specialistė.

Kaip būtinybę, formuojant skurdo mažinimo politiką, įtraukti savivaldybių institucijas, visuomenines organizacijas, atsakingas už skurdo mažinimą, įvairios Lietuvos visuomenės grupės vertina panašiai.

*Projektą "LabAS", kurio partneris "Lietuvos žinios", finansiškai remia Europos Komisijos programa kovai su socialine atskirtimi. Europos Komisija už informacijos turinį neatsako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"