TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skurdo zona plečiasi sparčiau negu BVP

2011 10 27 6:31

Gerėjantys ekonomikos rodikliai žmonių gyvenimui įtakos nedaro - socialiai remtinų asmenų per metus krašte padaugėjo beveik 50 proc., nes be šios paramos nepragyvena gaunantieji minimalią algą.

Spalio mėnesį Vyriausybė skubos tvarka pervedė keturiolikai savivaldybių daugiau kaip 21 mln. litų, kad jos galėtų skirti socialines pašalpas ir išlaidų būsto šildymui, šaltam bei karštam vandeniui kompensacijas.

Sunkiausia padėtis susidariusi Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia kas savaitę pašalpų prašančiųjų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėja po 25 procentus. Šiemet vien sostinėje pašalpoms ir kompensacijoms reikės beveik 100 mln. litų.

Daugiausia prašo socialinių pašalpų

LŽ jau rašė, kad Lietuvos savivaldybės šį rudenį pritrūko lėšų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms mokėti, todėl prašė Vyriausybės skubos tvarka pervesti beveik 10 mln. litų. Vėluojant lėšoms prie savivaldybių socialinių išmokų skyrių plūstelėjo didžiulis srautas paramos gavėjų. Šiuo metu žmonių eilių jau nėra, tačiau pašalpos kai kur vėluoja kelias dienas.

Kaip LŽ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė, Vyriausybė spalio 12 dienos nutarimu papildomai skyrė 9,744 mln. litų keturioms savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybei teko daugiau kaip 2 mln., Kauno miesto - 5,1, mln., Klaipėdos miesto - 1,5 mln., Vilkaviškio rajono savivaldybei - 1,1 mln. litų. Spalio 19-ąją Vyriausybė 20,413 mln. litų skyrė 14 savivaldybių, tarp jų - pakartotinai ir minėtoms keturioms.

Šiuo metu dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus sunkiausia padėtis susidariusi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir Kauno, Rokiškio bei Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Daugiausia lėšų prašoma socialinėms pašalpoms mokėti. Ši parama skiriama nepasiturinčiai šeimai arba vienam gyvenančiam žmogui, kai jo vidutinės pajamos per mėnesį yra ne didesnės negu 350 litų.

"Socialines pašalpas ir būsto šildymo, karšto bei šalto vandens išlaidų kompensacijas teikia savivaldybės, jei žmogus kreipiasi su tokiu prašymu. Tokia parama paprastai skiriama trims mėnesiams, tačiau būsto šildymo kompensacija gali būti mokama ir visą šildymo sezoną. Šios išmokos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Savivaldybės turi teisę skirti piniginę socialinę paramą iš savo lėšų esant ypatingam atvejui - kai mato, kad žmogui to tikrai reikia, bet jis neatitinka kokio nors reikalavimo paramai gauti", - LŽ aiškino L.Bušinskaitė.

Koks pinigų poreikis bus spalio mėnesį, SADM specialistė negalėjo pasakyti. Anot jos, ši informacijos kol kas tikslinama.

L.Bušinskaitė mano, kad lėšų poreikis socialinėms pašalpoms mokėti labiausiai padidėjo dėl padėties darbo rinkoje ir sumažėjusių žmonių pajamų. "Jei socialinės pašalpos gavėjas įsidarbina už minimalią mėnesio algą, o jo šeimą sudaro 4 žmonės, ta šeima ir toliau gaus socialinę paramą, tik sumažės jos dydis", - kalbėjo L.Bušinskaitė.

SADM duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai kas mėnesį socialinė pašalpa buvo mokama daugiau kaip 238 tūkst. žmonių, arba 7,4 proc. visų Lietuvos gyventojų (rugsėjį - 203,8 tūkst. asmenų, 6,4 proc. Lietuvos gyventojų). Socialinę paramą gaunančių asmenų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šoktelėjo 49,2 procento. Minėtu laikotarpiu pašalpa padidėjo 3,6 procento. Būsto šildymo ir išlaidų už vandenį kompensacijoms prireikė 26,3 proc. daugiau lėšų, o šių išmokų gavėjų pagausėjo trečdaliu - iki 220 tūkst. asmenų.

Ministerija teigia, jog 2011 metų poreikis kompensuoti būsto šildymo ir karšto bei šalto vandens išlaidas, savivaldybių administracijų rugsėjį pateiktais skaičiavimais, siekia apie 180 mln. litų.

Per krizę padidėjo 11 kartų

Vilniaus miesto savivaldybė šiemet jau keletą kartų kreipėsi į SADM, vis įspėdama, kad šiems metams suplanuotų lėšų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms mokėti nepakaks. "Kelis kartus padėtis buvo jau kritiška, todėl buvome priėmę sprendimą mokėti socialinę paramą iš savivaldybės lėšų, kad žmonės laiku gautų išmokas, o paskui laukėme atsakymo iš ministerijos", - LŽ pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juras Požela.

Pasak politiko, Vilniuje tendencijos labai prastos, nes prasidėjus šildymo sezonui prašymų mokėti kompensacijas už būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidas kas savaitę sulaukiama 25 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. O pašalpų gavėjų, anot J.Poželos, gausėja milžiniškais tempais: palyginti su 2008 metais jų skaičius Vilniuje esą padidėjo 11 kartų.

"Mano įsitikinimu, taip yra dėl to, kad labai sparčiai daugėja bedarbių ir mažėja žmonių pajamos. Socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą išleidžiami didžiuliai pinigai. Vien Vilniuje šiemet tam reikės maždaug 100 mln. litų, - LŽ teigė J.Požela. - Kad pinigų paramai reikėtų mažiau, būtina kuo skubiau kelti minimalią algą, nes dabar daugelis ją gaunančiųjų gali pretenduoti į socialinę pašalpą." 

Vilniaus savivaldybės duomenimis, spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, išmokų vaikams gavėjų sostinėje padaugėjo 1,8 karto (2010 m. buvo 12 357 žmonės), šalpos išmokų gavėjų sumažėjo 0,9 karto (2010 m. - 17 463), socialinės pašalpos gavėjų padaugėjo 1,1 karto (2010 m. - 15 145 žmonės).

Spalio 1-26 dienomis dėl kompensacijų už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį kreipėsi 5848 vilniečių šeimos ir vieni gyvenantys asmenys. Praėjusiais metais jų buvo beveik 700 mažiau. Spalį Vilniaus miesto savivaldybė visiems paramos gavėjams priklausančią paramą (13,42 mln. litų) jau išmokėjo. Ją gavo 22 832 išmokų vaikams gavėjai (2,1 mln. litų), 16 495 šalpos išmokų gavėjai (6,8 mln. litų) ir 17 214 socialinės pašalpos gavėjų (4,52 mln. litų).

Kaip LŽ teigė sostinės savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė, laiku atsiskaityti su pašalpų gavėjais padėjo Vyriausybės skirta skubi finansinė parama. Pasak jos, lėšų poreikis iki metų pabaigos dar tikslinamas, tačiau manoma, kad socialinei paramai mokėti lapkričio ir gruodžio mėnesiais reikės apie 11,6 mln. litų.

Paramos sistema stringa

Sostinės savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkas J.Požela mano, kad dabartinė socialinės paramos sistema valstybėje veikia ne itin sklandžiai, nes skirtingai interpretuojama pašalpų dydžio skaičiavimo ir jų skyrimo metodika. "Paramos dydis ir gavėjų skaičius paprastai apskaičiuojamas pagal pastarųjų trejų metų vidurkį. Tačiau turint omenyje, kad dabar tie skaičiai didėja ne procentais, bet kartais, mes nesivadovaujame metodika, o pagal savo prognozes pateikiame, kiek reikės pinigų. Tenka rašyti ministerijai aiškinamuosius raštus ir taip visi atsiduriame užburtame rate, bet kenčia socialiai remtini žmonės", - tvirtino J.Požela.

Pasak jo, pašalpos Vilniuje iš esmės mokamos laiku, tačiau dėl įvairių trukdžių kartais vėluoja keletą dienų. "Man atrodo, kad socialinės paramos gavėjams kiekviena diena yra svarbi", - apgailestavo politikas.

Sparčiai didėjantis paramos gavėjų skaičius, J.Poželos nuomone, rodo, kad krizė, priešingai negu skelbia oficiali statistika, gilėja. "Teiginiai apie augančią ekonomiką ir lipimą iš dugno prieštarauja tam, ką matome aplinkui, - žmonės nebepragyvena iš minimalių pajamų", - svarstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"