TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Škvalo kaina ir pamokos

2010 08 25 0:00
Vidutinė škvalo nuostolių namų turtui padarytos žalos suma - nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių litų, didžiajai daliai neapsidraudusių nukentėjusiųjų jau tapo skola.
Mildos Balkuvienės nuotrauka

Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po Lietuvos gyventojų turtą siaubusio didžiausio viesulo siautėjimo, dar ne visi apsidraudusieji turtą gavo draudimo išmokas. Apskritai draudikai atlygins tik ketvirtadalį visų nuostolių, nes ne visas turtas buvo apdraustas. Pastebėta ir sukčiavimo - kai kurie žmonės apdraustų pastatų stogus ardė patys norėdami gauti kompensaciją.

Per 5 mln. litų žalos apdraustam turtui pridaręs škvalas išjudino turto draudimo rinką. Teigiama, kad po škvalo besidraudžiančiųjų namų turtą padaugėjo 50 procentų.

Žmonės džiaugiasi, kad draudikai nepasinaudojo proga padidinti draudimo įmokas, kurios ir dabar daug kam yra per didelės. Dažniausiai nustatoma metinė gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų draudimo kaina kaimiškų vietovių gyventojams - 600-900 litų. Draudikai tikina turto draudimo kainų nedidinsiantys, esą dabartinė žalų suma jų nepaveiks.

Paprastai kasdien išmokama po kelis milijonus draudimo kompensacijų pagal įvairias kitas draudimo rūšis. Nors toks per vieną naktį padarytos žalos dydis fiksuojamas pirmą kartą, bet išmokos nėra rekordinės.

Tačiau po kelis tūkstančių litų nuostolių po audros patyrusiems gyventojams tai labai dideli pinigai. Ne visus audros padarytus nuostolius padengs draudimas, nes taupydami pinigus žmonės nebuvo apdraudę namų turto, kuris taip pat nukentėjo namui likus be stogo.

Vieni Stakliškių ar Serapiniškių gyventojai už užlopytą stogą liko kelis tūkstančius litų skolingi statybininkams, kiti skolinosi iš giminaičių ir pažįstamų.

Dabar gamtos įbauginti žmonės lyg ir supranta, kad būtina drausti turtą, bet vėl viliasi, jog tokia stichija netikėtai artimiausiu metu neužklups.

Taigi ar bus išmoktos viesulo pamokos, draudikai abejoja. Jie nepritaria valstybės sumanymui skirti lėšų neapsidraudusiųjų nuostoliams kompensuoti, nes tai yra neteisinga apsidraudusiųjų atžvilgiu. Tai esą neskatina gyventojų savarankiškai rūpintis savo turtu. Kaip anksčiau rašė LŽ, valstybės rezervo fonde tėra 5 mln. litų. Kiek iš jų bus skirta škvalo padarytai žalai atlyginti, dar nenuspręsta.

Klientų be stogų nepaliko

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, apie 3 mln. litų išmokų jau išmokėta maždaug 50-60 proc. nuo škvalo nukentėjusių klientų. Iš visų viesulo nusiaubtoje teritorijoje gyvenančių žmonių, turtą apsidraudę tėra vos ketvirtadalis.

"Po škvalo patirtų žalų dydis draudikų neišgąsdino. Labiausiai nerimą kelia tai, kad visuomenėje girdima nepagrįstų abejonių draudimu, kaip nepasiteisinusiu dalyku. Bet juk šiuo metu vieninteliai draudikai moka pinigus, tai yra kompensuoja audros pridarytus nuostolius. Valstybė dar nemoka žadėtų pinigų, neaišku, kiek jų bus skirta", - LŽ sakė Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis. Pasak jo, visuomet po panašių nelaimių padidėja besidraudžiančių žmonių skaičius, tačiau šįkart didesniam sąmoningumui subręsti sutrukdė aukštų valstybės pareigūnų išsakytas nepasitikėjimas draudimo sistema.

Pasak bendrovės "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vyriausiojo eksperto Kęstučio Daunaravičiaus, žmonės įsitikino, kad draudimas yra vienintelis būdas atgauti lėšas už suniokotą turtą. "Vidutinė škvalo nuostolių automobiliams suma pagal kasko draudimo sutartį - 3000 litų, namų turtui, atsižvelgiant į padarytą žalą - nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių litų. 70 proc. visų draudžiamųjų įvykių - nedideli turto nuostoliai: nežymiai vėjo apdraskyti, aplaužyti stogai. Dalį tokių nuostolių su gyventojais suderinome ir išmoką patvirtinome telefonu. Likę 30 proc. - stambūs įvykiai: škvalo nuplėšta, užvirtusių medžių sugadinta stogo danga, sulaužytos stogo konstrukcijos, išverstos sienos, sugadintos, sulaužytos mansardos, lietaus sugadinta apdaila ir namuose buvę daiktai", - pasakoja K.Daunaravičius. Pasak jo, draudimo išmoka priklauso nuo draudimo sutarties sąlygų, pasirinktų rizikų spektro.

"Pavyzdžiui, ūkininkui patariame rinktis draudimą, kuris suteikia apsaugą ir pastatuose esančiai žemės ūkio technikai, versliniams gyvuliams. Miestų ir miestelių namų savininkams svarbu apsaugoti ir namo valdas, pavyzdžiui, statinius namo kieme: tvoras, pavėsines, lauko židinius. Draudimo įmoka už 120 kvadratinių metrų 40 metų senumo namą, apdraudžiant patį namą ir viduje esančius daiktus, gali svyruoti nuo 350 iki 700 litų", - teigia pašnekovas.

Iš kaimynų mokosi ir juos skundžia

Draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas LŽ pasakojo, kad lietuviams labai tinka istorija apie degančią kaimyno trobą. "Tik pamatęs tokį vaizdą žmogus susimąsto, kad taip gali atsitikti ir jam. Būsto draudimo klientų paprastai gerokai pagausėja praūžus liūtims, kurios sunaikina kitų turtą, įvykus stichinei nelaimei, kuri suniokoja tiek namus, tiek automobilius, arba kai pas kaimynus apsilanko ilgapirščiai. Deja, tokį pagyvėjimą rinkoje ir norą draustis jaučiame tik kelias dienas po tokių įvykių. Vėliau vėl nusiraminama - man taip neatsitiks, aš nieko neturiu, audros daugiau nebus ir t. t.", - sako A.Gimbickas. Pasak jo, Lietuvoje draudžiasi ir savo turtą draudžia tik apie 24 proc. visų gyventojų.

Jis neslėpė, kad iš visų 2400 klientų, kurie kreipėsi po viesulo dėl padarytos žalos atlyginimo, buvo keli, kurie bandė pasipelnyti prisidengdami masine žala. "Vieną tokį paskundė kaimynai. Kai į jo kiemą atvažiavo mūsų ekspertai vertinti neva viesulo padarytų nuostolių, keli kaimynai jiems pasakė, kad žmonės patys stogą nuardė, nes norėjo pasinaudoję situacija gauti draudimo išmoką", - pasakojo A.Gimbickas.

Jo manymu, rugpjūčio 8 dienos škvalas parodė, kad reikalingos bendros valstybės, gyventojų ir draudikų pastangos, kurios paskatintų gyventojus iš anksto apsaugoti savo turtą ir išvengti materialinių nuostolių. "Daugelyje Europos Sąjungos šalių nekilnojamojo turto draudimas yra populiariausia paslauga. Kita vertus, manome, kad krizės sąlygomis privalomas draudimas nebūtų veiksmingas ir pakeliamas Lietuvos gyventojams. Turėdama finansinių galimybių valstybė galėtų sukurti kompensacinius mechanizmus, kurie veiktų kartu su privačiomis iniciatyvomis. Krizės akivaizdoje veiksmingiausia būtų skatinti apsidrausti, bet ne versti", - teigia jis.

Draudimo bendrovės ERGO LIETUVA Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona įsitikinęs, kad valstybės lėšų skyrimas neapsidraudusiųjų nuostoliams kompensuoti yra neteisingas tų žmonių atžvilgiu, kurie buvo apsidraudę ir mokėjo įmokas. "Neapsidraudusiems ir neatsakingai į turto apsaugą žiūrintiems asmenims, nuostolius turės kompensuoti visi mokesčių mokėtojai. Valstybė turėtų selektyviai kompensuoti tokių gamtinių stichijų nuostolius - jie galėtų būti dengiami tik socialiai pažeidžiamiems ir neturintiems pajamų gyventojams", - LŽ tvirtino jis.

Žaibosauga rūpi, bet per brangi

Po kiekvienos stipresnės audros gyventojai susimąsto ne tik apie turto draudimą ar kad neturi finansinių galimybių atstatyti stipraus vėjo nuneštą stogą. Labai dažnai prabylama ir apie fizinę namo apsaugą, pavyzdžiui, labiau bijoma ir rūpinamasi, kaip apsaugoti savo namus nuo žaibo.

Šią "ugningą" vasarą žmonės aktyviau domisi žaibolaidžių ir viršįtampių apsaugos instaliacijomis. Pastebima, kad kaimiškose vietovėse žaibolaidžių įsirengimu gyventojai susidomėję labiau nei turto draudimu. Tačiau sužinoję, kiek kainuoja įsirengti gerą žaibolaidį, žmonės linkę atsisakyti brangios turto apsaugos ir dažnas pasikliauja Dievo valia - kad nuostolių ir pavojaus gyvybei pavyks išvengti.

Žaibolaidžiais prekiaujančios kompanijos skaičiuoja, kad tiek po rugpjūčio 8-ąją prasiautusio škvalo, tiek po kiekvienos perkūnijos daugėja žmonių, užsisakančių žaibolaidžius. Šią vasarą žaibolaidžių įrengiama daugiau nei ankstesniais metais.

Teigiama, kad tradicinė žaibosauga individualaus namo gyventojui atsieina nuo 1,5 tūkst. litų, o daugiabučių namų gyventojams apsauga nuo žaibo rūpintis nereikia, nes ji jau būna įrengta.

Faktai

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, dėl rugpjūčio pradžioje praūžusios audros yra užregistruota per 2,8 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metu patirta atlygintina žala sudaro apie 6,3 mln. litų.

Daugiausia nuostolių - apie 5,5 mln. litų - turėtų būti atlyginama pagal turto draudimo sutartis, likusioji dalis - pagal kasko draudimo sutartis.

Per septynis šių metų mėnesius draudimo rinkoje pasirašyta įmokų už 891,6 mln. litų, beveik 5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Draudėjams iš viso išmokėta beveik 544 mln. litų, 14,8 proc. mažiau nei praėjusiųjų metų sausį-liepą.

Per liepos mėnesį buvo pasirašyta 122,5 mln. litų įmokų - 85 mln. litų ne gyvybės draudimo ir 37,5 mln. litų - gyvybės draudimo. Per mėnesį draudėjams atlyginta nuostolių už beveik 65 mln. litų, iš kurių 52 mln. litų išmokėjo ne gyvybės draudimas, o 13 mln. litų - gyvybės draudimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"