TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skydas nuo IKEA – individualumas

2014 03 15 6:00
Ne kiekvienam Lietuvos baldininkui IKEA prekybos centro atidarymas buvo šventė. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Švedijos baldų prekybos koncernas IKEA, Vilniuje pernai atvėręs didelį prekybos centrą, privertė sukrusti vietos baldų gamintojus ir pardavėjus.

Praėjusių metų rugpjūčio viduryje Vilniuje atidarius IKEA parduotuvę, baldų ir kitų namų apyvokos daiktų prekybos statistika Lietuvoje staiga šoko į viršų. Statistikos departamento duomenimis, nuo rugpjūčio baldų prekybos apimtis Lietuvoje didėjo 3–4 kartus sparčiau nei ankstesniais mėnesiais. Spėliojama, ar tokią įtaką rinkai galėjo padaryti būtent šis baldų mažmeninės prekybos gigantas. Neturėtų stebinti, jog nemaža dalis apyvartos augimo tenka IKEA parduotuvei, bet akivaizdu ir tai, kad čia perka ne tik Lietuvos gyventojai – šio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje yra nemažai transporto priemonių su Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos valstybiniais numeriais.

Sunku nustatyti, koks yra IKEA prekybos centro indėlis į bendrą Lietuvos baldų ir namų apyvokos daiktų rinkos statistiką, nes IKEA informaciją apie gaunamas pardavimo pajamas laiko paslaptyje.

"Savo finansinių skaičių viešai neskelbiame, tačiau įmonės veiklos pradžios rezultatai buvo geri – parduotuvės atidarymo periodo pardavimas viršijo lūkesčius, šiandien pardavimas stabilizavosi. Numatome, kad pirmieji įmonės veiklos metai bus pelningi", – tokį parduotuvės vadovo Mariaus Martinaičio atsakymą LŽ persiuntė IKEA atstovai viešiesiems ryšiams, pasiteiravus informacijos apie 2013 metų ketvirtojo ketvirčio baldų ir namų apyvokos daiktų pardavimo pajamas.

Šių metų vasarį IKEA prekybos centrą Lietuvoje valdanti UAB "Felit" paskelbė informaciją apie pirmųjų dviejų prekybos Vilniuje savaičių rezultatą – 10,2 mln. litų. Statistikos departamento duomenimis, per visą rugpjūtį Lietuvos specializuotose parduotuvėse šių prekių buvo parduota už 43,1 mln. litų. Taigi IKEA per pusę mėnesio trukusį pakilimą atidarymo proga suspėjo pasiimti beveik ketvirtadalį šios grupės prekių mėnesio apyvartos Lietuvoje.

Kreditingumas mažėja

Kaip tik tuo metu, kai atsirado IKEA, Lietuvos baldų pramonės ir prekybos įmonių kredito reitingai ėmė prastėti, nors ne iš karto. UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, baldų didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje 2012 metais naujų įmonių sumažėjo iki 39 proc., 2013 metais – iki 35 proc., o vien per du šių metų mėnesius – 30 procentų. Pasak kreditų rizikos valdymo bendrovės verslo analitikės ekspertės Alinos Rauktytės, dar ankstoka vertinti, kiek šią tendenciją sustiprino Lietuvos sostinėje įsikūrusi IKEA parduotuvė. Pasak jos, šiemet susiklosčiusios padėties nederėtų vertinti kritiškai, nes kol kas į 2014 metų reitingą neįeina įmonių finansinė padėtis – įmonės dar nespėjo parengti arba pateikti finansinių ataskaitų, o būtent įmonių finansai situaciją gali pagerinti iš esmės.

Anot A.Rauktytės, panašios yra ir baldų gamybos sektoriaus tendencijos, tačiau čia pokyčiai švelnesni. Naujos įmonės 2012-aisiais sudarė 36,8 proc., 2013 metais – 34 proc., o šiemet – 30,6 proc. sektoriaus įmonių. Mažesni ir labai rizikingai klasei priskirtinų įmonių skaičiaus pokyčiai: 2012 metais jų dalis sudarė 30,6 proc., 2013 metais – 28,5 proc., o šiemet per du mėnesius - 32 procentus. Baldų gamintojų, priklausančių mažai rizikingoms klasėms, anot ekspertės, nuo 2012 iki 2013 metų padaugėjo atitinkamai nuo 13,2 proc. iki 21,6 proc., tačiau šiemet jų dalis sumažėjo iki 18 procentų.

Randa nišų

Baldų gamybos ir prekybos įmonės pripažįsta, kad IKEA pervilioja dalį buvusių ir potencialių klientų, tad tenka orientuotis į tai, ko švedų kompanija nesiūlo.

Gražina Juodeikienė, UAB „Zbiga“ (gamina baldus su prekės ženklu „Magrės baldai“) generalinė direktorė, LŽ teigė, kad daugiau nei įprasta teko skirti lėšų reklamai. IKEA prekių tiesioginiu savo bendrovės produkcijos konkurentu ji teigė nelaikanti, nes čia gaminama daugiau ir įvairesnių minkštųjų baldų. „Atkreipėme dėmesį, kad IKEA nepasižymi plačiu minkštųjų baldų ir audinių asortimentu, tad daugiau orientuojamės būtent į šią sritį, – sakė bendrovės vadovė. – Pradėjome kurti naujesnius baldų modelius, ieškome išskirtinių čiužinių, audinių. IKEA, kaip ir kiekvieno stipraus konkurento, atėjimas verčia ieškoti išskirtinumo.“

Pasak G.Juodeikienės, IKEA daugiau siūlo vidutinės klasės prekių. „Jų asortimente yra daugiau kietųjų baldų, sekcijų, spintų – tuo su jais nepakonkuruosi. Bet jie neturi užsakomųjų baldų pasiūlos, o mes juos darome. Mes einame kliento individualumo link“, – veiklos strategiją dėstė bendrovės vadovė.

Pasak jos, prieš porą metų ir „Zbiga“ buvo gavusi IKEA pasiūlymų gaminti didmenai, tačiau bendrovė pasiūlymu nepasinaudojo. „Nesutampa mūsų verslo interesai. Jiems reikia nebūtinai patvarių funkcionalių baldų, už kuriuos jie gamintojui sumoka šiek tiek daugiau nei savikaina. Mes taip neišsilaikytume, nes mūsų gamybos apimtis nedidelė, dirbame individualiai. Prisidėję prie IKEA, prarastume pelningesnę rinkos dalį“, – aiškino G.Juodeikienė. Anot jos, švedų koncerno užsakymai veikiausiai yra palankūs stambiems baldų gamintojams.

Pasak bendrovės vadovės, „Zbiga“ visus sprendimus susieja su gaminamų baldų patvarumu ir individualumu, todėl orientuojasi į vidutines ir didesnes pajamas gaunantį pirkėją.

„IKEA yra labai stiprus konkurentas, tačiau orientuojasi į vidutines ir mažesnes pajamas gaunantį klientą, o mūsų gaminiai skiriasi nuo serijinių kokybe ir kaina“, – sakė verslininkė. Jos teigimu, bendrovės veikla, kaip ir visų gamintojų, nėra labai pelninga, bet turimo 3 proc. pelningumo užtenka norint išsilaikyti rinkoje.

Internautams netrukdo

IKEA atėjimas į Lietuvą pagyvino baldų prekybą internetu. Bent taip LŽ tvirtino šį verslą jau penkti metai vykdančios UAB „Baldai 1“ vadovas Pijus Makarevičius. "Ilgai rengėmės IKEA atėjimui. Orientavomės į nemokamą prekių pristatymą, patogumą pirkėjui, ir tai pasiteisina. Atėjus IKEA, mūsų apyvarta net padidėjo", – tvirtino jis.

IKEA į Lietuvos rinką įnešė naują madą – pigūs baldai gali būti kečiami dažniau. "Tai mums irgi paranku. Mat mūsų asortimentas platesnis, o ir kainos palankesnės. Galų gale turime nemažą rinką atokesniuose miestuose ir rajonuose. Juk, pavyzdžiui, jei žmogus gyvena Skuode ir nori nusipirkti virtuvės baldus už 400 ar 800 litų, jam nėra reikalo važiuoti į IKEA sostinėje, kai mes užsakymą įvykdome nemokamai", - pasakojo jis. Klientams esą patinka ir tai, kad jie per metus gali grąžinti nepatikusius baldus ir atsiimti pinigus. Atvėrus IKEA prekybos centrą, „Baldai 1“ pasiruošė ir atsarginį variantą, jeigu Lietuvoje pradėtų nesisekti – prieš pusę metų pradėta veikla Latvijoje ir plėtra į kaimynę valstybę, kaip teigia P.Makarevičius, kol kas pasiteisina.

Baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių pardavimo pokytis, proc.

LaikotarpisPokytis, palyginti su 2012 m.
2013 017,7
2013 028,1
2013 036,7
2013 0420
2013 0522,3
2013 063,6
2013 0710,8
2013 0831,9
2013 0938,3
2013 1028,3
2013 1133
2013 1241,4
2014 0143

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"