TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

2009 04 14 0:00
Lietuvai ypač svarbu, kad niekas nevaržytų prekybos bent jau ES šalyse, nes praktiškai vienintelis mūsų šalies ekonomikos išgelbėjimas yra eksporto suaktyvinimas.
LŽ archyvo nuotrauka

Europos šalių verslininkai sutaria, kad protekcionizmas verslui kaišioja pagalius į ratus - vis dažniau nebepaisoma bendros ekonominės erdvės principų ginant savo erdvę, išstumiant "svetimus". Tačiau, kita vertus, sunkmečiu valstybės paramos nori bet koks verslas.

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. Sunkiai pasiektas bendras ES šalių susitarimas naikinti administracinius, teisinius ir kitus barjerus siekiant, kad vienose valstybėse veikiantys paslaugų teikėjai aktyviau veiktų ir kitose.

Tačiau masiškai žlungant įmonėms ir be darbo paliekant tūkstančius žmonių, turinčių nemenkų įsipareigojimų bankams, net ir didžiosios ES šalys krizės akivaizdoje žiūri pirmiausia savų interesų.

Antai britai reikalauja pirmiausia savo šalies piliečiams užtikrinti darbo vietas, o neva įdarbinusiems kitų šalių asmenis darbdaviams skirti baudas.

Didelio ES šalių dėmesio sulaukė ir Prancūzijos sprendimas suteikti šalies automobilių gamintojams 6,5 mlrd. eurų paramą bei prezidento Nicolas Sarkozy vilionė grįžti į savo šalį įmonėms, turinčioms gamyklas kitose šalyse. Norėdamos gauti paramą automobilių sektoriui, jos turėtų pamąstyti apie verslo perkėlimą atgal į Prancūziją.

Kitos ES šalys dažnai nedrįsta taip atvirai demonstruoti protekcijų savo verslui, tai daro patyliukais.

Nors Europos Komisija (EK) reaguoja į tokius veiksmus ir perspėja apie pažeidimus, tačiau, verslininkų nuomone, būtų naivu tikėtis, kad sunkmečiu šalys laikysis bendrų susitarimų. EK gali imtis sankcijų prieš ES šalių nustatytus muitus ar kitus apribojimus, tačiau yra daug užmaskuotų pagalbos schemų, kurias ne visuomet galima vertinti kaip protekcionizmą.

Gali skirtingai interpretuoti

Dano Arlausko, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus nuomone, pirmiausia reikia ES apibrėžti protekcionizmo sąvoką, mat vieniems atrodo, kad valstybės parama savo automobilių gamintojams yra normalu, o kiti šį veiksmą įvardys kaip protekcionizmą. Jo nuomone, teoriškai bendros rinkos susitarimų laikytis reikia, tačiau praktiškai, dabar tai vargu ar įmanoma, todėl valstybės turėtų padėti savo verslui.

"Pavyzdžiui, trims svarbiausiems Lietuvos valdžios atstovams paraginus gyventojus sunkmečiu pirkti tik lietuviškas prekes, būtų galima tai vadinti protekcionizmu. Tačiau realiai tam nėra panaudotos teisinės ar administracinės valstybės priemonės - muitai ar kiti ribojimai. Mano įsitikinimu, tokioje situacijoje turime vadovautis savo galva", - samprotavo jis.

D.Arlausko teigimu, įvairių pasaulio šalių verslo atstovai beveik vieningai sutaria, kad tiktai atsiribojant nuo protekcionizmo galima sukurti tam tikrą bendravimo kultūrą ir veiksmingus finansinės sistemos valdymo mechanizmus.

Tačiau jis pažymėjo, kad praktikoje visiškai panaikinti protekcionizmo neįmanoma. "Ką mes žinome apie šalį, kurioje tam tikros savo verslo rėmimo priemonės naudojamos ne viešai? Kai valstybė naikina laisvos prekybos sutartis, įveda muitus, netarifines sutartis ir pan., jos veiksmai yra akivaizdūs ir matomi. Tačiau yra ir užmaskuotų pagalbos schemų, tokių kaip žemės ūkio rėmimo programos. Manau, kiekviena šalis turi tas priemones naudoti, mes - taip pat. Norėdami būti patys doriausi ir skaisčiausi, galime kai kurias savo verslo sritis ir palaidoti", - dėstė pašnekovas.

Pasak D.Arlausko, šiandien Lietuvai reikia skatinti eksportą, nes būtent toje srityje veikiančios didžiosios įmonės gali ištraukti Lietuvą iš ekonominės krizės.

Kasa sau duobę

Lietuvos pramonininkai skundžiasi, kad dėl prarastos jų produkcijos paklausos užsienyje priversti kone perpus mažinti gamybos apimtis, atleisti darbuotojus, o blogiausiu atveju - ir visai nebedirbti. Tiek verslininkai, tiek ekonomistai vienbalsiai pritaria, kad būtina dėti visas pastangas gaivinant eksportą. Lietuvai ypač svarbu, kad niekas nevaržytų prekybos bent jau ES šalyse, nes praktiškai vienintelis mūsų šalies ekonomikos išgelbėjimas yra eksporto suaktyvinimas.

"DnB Nord" vyriausiasis ekonomistas Rimantas Rudzkis LŽ pastebėjo, kad krizės sąlygomis žmonės jautriau reaguoja į tokius reiškinius kaip įmonių bankrotai, todėl suprantama, jog kyla pagunda labiau apsaugoti savo rinką, kitaip tariant, taisyti savo reikalus kitų šalių sąskaita.

"Mes net pasąmonėje turime tokį pojūtį, kad tas, kuriam sekasi geriau, turėtų jausti moralinę pareigą padėti esančiajam blogesnėje padėtyje. Tačiau krizinėje situacijoje pasikeitė žmonių mąstymas, visi bendri principai - pirmiausia žiūrima savų interesų. Suprantama, tai yra trumparegiškas požiūris, mat visos protekcionistinės priemonės yra blogos ilgalaikėje perspektyvoje, nes kerta per šalies konkurencingumą", - dėstė jis.

R.Rudzkis pažymėjo, kad ES šalims veikiant sutartinai, galima pasiekti geresnių rezultatų, nei veikti pirmiausia atsižvelgiant į savo šalies poreikius. "Pavyzdžiui, pati Anglija, gelbėdama savo produkciją, sukelia kitų šalių neigiamą psichologinę reakciją - kiti pradės "iš keršto" nepirkti angliškos produkcijos ar paslaugų ir tai bus stipresnis atoveiksmis. Tas pats gali atsitikti ir Lietuvai, prisiminus ir įgyvendinant šūkį "Pirk prekę lietuvišką". Gal ir gerai, kad sužadinami gyventojų patriotiniai jausmai, tačiau reikia suprasti, jog ilgainiui tai gali atsisukti prieš mus pačius. Palyginti su didesnėmis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, mūsų šalies padėtis yra daug blogesnė. Raginimas tokiomis sąlygomis pirkti tik lietuvišką produkciją gal ir nelabai nervina mūsų kaimynų, tačiau jeigu šį šūkį naudojant ilgą laiką kitos šalys pasijustų atmestos ir pradėtų nepirkti mūsų produkcijos, Lietuvai būtų gerokai blogiau. Mat kuo šalis mažesnė, tuo labiau priklauso nuo to, kiek jos produkcijos parduodama užsienyje", - kalbėjo ekonomistas.

EK stabdys spaudimu

Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis LŽ patikino, kad pastaruoju metu protekcionizmo klausimas itin opus Briuselyje. Pasak jo, EK labai rimtai žiūri į protekcionistinių priemonių taikymo padažnėjimą sunkmečiu ir yra pasiruošusi jį stabdyti.

"Bendrojoje rinkoje tokių problemų neturėtų kilti, mat yra sukurti labai aiškūs mechanizmai tokiai veiklai stabdyti. Kai tokios priemonės taikomos ES šalyse, EK tai užfiksuoja ir gali pradėti prieš šalį pažeidimo procedūrą. Pati tokia procedūra jau yra milžiniškas spaudimas valstybei atsisakyti tokių priemonių. EK sureagavo tiek į Anglijos, tiek į Prancūzijos pareiškimus dėl paramos verslui dar prieš jiems įsigaliojant. Komisijos vadovai perspėjo, kad tokie dalykai yra nepriimtini", - kalbėjo jis.

T.Vasilevskis pripažino, kad nors EK spaudimas, pavyzdžiui, Prancūzijai, pasiteisino, tačiau vis dėlto kelios gamyklos pasidavė šios šalies pasiūlytai paramai ir, atsiliepusios į raginimą, persikėlė į Prancūziją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"