TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Skystųjų trąšų naudą stebės kartu

2013 10 24 6:00
Žieminių kviečių lauke gana ryškiai matyti, kad viena dalis lauko vešliau sužėlė, nes augalai buvo tręšti skystosiomis trąšomis (kairėje), o biriosiomis trąšomis tręšti žiemkenčiai mažiau įsikrūmiję. Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Aktyviai Baltijos šalių žemės ūkio rinkoje veiklą plėtojanti UAB „Agrochema“ kartu su Suvalkijos ūkininkais šį rudenį pradėjo eksperimentą, kurio metu bandys konkretaus ūkio gamybinėmis–technologinėmis sąlygomis įvertinti skystųjų trąšų naudojimo agronominį ir ekonominį efektyvumą bei išklausyti skystąsias trąšas LYDERIS naudojusių ūkininkų įgytą patirtį, išgirsti apie priimtų sprendimų pagrįstumą ir, viską suskaičiavus bei pasvėrus, – poveikį ūkininko kišenei.

Eksperimentas pradėtas rugpjūtį UAB „Šaka“ (Šakių r.) sėjomainos laukuose. Juose pasėta po 5 ha žieminių rapsų bei žieminių kviečių. Eksperimentas rengtas laikantis pačių naujausių modernaus ūkininkavimo sąlygomis naudojamų agrotechninių rekomendacijų ir sprendimų bei optimalių technologinių darbų atlikimo terminų. Prieš sėją visi žieminių rapsų ir žieminių kviečių laukai tręšti tradicinėmis biriosiomis azoto, fosforo ir kalio trąšomis, o eksperimentinių laukų pasėliai – skystosiomis LYDERIS 4-10-12 trąšomis.

Seniai knietėjo

Kaip LŽ prisipažino UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis, mintis atlikti tokį eksperimentą ir pasižiūrėti, kaip skiriasi tame pačiame lauke sėtų augalų augimas ir vystymasis rudens vegetacijos metu, kokią įtaką tai turės augalų peržiemojimui ir pačiam derliui bei jo kokybei, kai tręšiama biriosiomis ir skystosiomis skirtingomis trąšomis, jam kirbėjo jau seniai. Tačiau tik šiemet kartu su UAB „Agrochema“ Vilkaviškio agrocentro vadybininkais nutarta šį sumanymą įgyvendinti.

Siekiant eksperimentą priartinti kuo arčiau gamybos, žieminių rapsų priešsėliu pasirinkti žieminiai kvietrugiai, o žieminius kviečius nutarta atsėliuoti. Eksperimentams skirtuose plotuose visi žemės dirbimo, sėjos ar pasėlių priežiūros darbai atlikti tuo pat metu naudojant tas pačias agrotechnines priemones. Skystųjų trąšų LYDERIS 4-10-12 į hektarą buvo išlaistyta po 600 litrų. Visiškai toks pat veikliųjų azoto, fosforo ir kalio medžiagų kiekis buvo įterptas ir tręšiant biriosiomis NPK trąšomis.

Žieminiai rapsai tręšti rugpjūčio antroje pusėje, o žieminiai kviečiai – rugsėjo pradžioje.

UAB „Agrochema“ Vilkaviškio agrocentro vadybininkas V.Andziulevičius apžiūrėjo laukus ir palygino, kuo skiriasi skystosiomis ir biriosiomis trąšomis tręšti pasėliai.

„Viską darome pagal UAB „Agrochema“ pateiktas žieminių rapsų ir kviečių auginimo technologijas. Iki šiol rudenį skystosiomis trąšomis pasėlių nepurkšdavome, nes tam neturime techninių pajėgumų – dauguma purkštuvus galinčių traukti traktorių tuo metu būna užimti pagrindinės mūsų kultūros – bulvių derliaus dorojimu“, - LŽ pasakojo J.Pukelis.

Anot jo, šiuo metu išryškėjo akivaizdūs skirtumai tarp skystosiomis ir biriosiomis trąšomis tręštų žieminių kviečių. Skystosiomis LYDERIS 4-10-12 trąšomis tręštieji atrodo vešlesni, tvirtesni, geriau besiruošiantys artėjantiems žiemos išbandymams. Kadangi pasėliai atrodo gražiai, o augalų vegetacija artėja į pabaigą, jokių papildomų priemonių žemdirbiai šį rudenį eksperimentuodami jau nebenaudos. Pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, kai tik bus galima įvažiuoti į dirvą, žieminių rapsų ir kviečių pasėlius patręš skystosiomis azoto trąšomis KAS 32. Vėliau bus kovojama su piktžolėmis, kenkėjais, augalai bus tręšiami papildomai, saugomi nuo ligų, per lapus maitinami mikroelementų trąšomis bei aminorūgštimis.

Nori aiškumo

UAB „Agrochema“ Vilkaviškio agrocentro vadybininkas Vytas Andziulevičius LŽ teigė, kad UAB „Šaka“ laukai eksperimentui pasirinkti todėl, kad šios bendrovės vadovas yra labai principingas, tad gali išlikti bešališku arbitru. Be to, jis labai reiklus, todėl nekyla jokių abejonių, kad visi darbai bus atlikti nustatytu laiku ir kokybiškai.

„Augalininkystės bandymai daugiausia vyksta bandymų laukeliuose. Šį kartą nutarta eksperimentą perkelti į gamybinius plotus ir praktiškai įsitikinti, ką geriau naudoti - skystąsias ar biriąsias trąšas. Visi besidomintieji klausia - kaip yra gamybiniuose laukuose, kokių rezultatų ten galima tikėtis. Tai ir sumanėme padaryti eksperimentą, kad ne tik galėtume pamatyti realiomis sąlygomis, kaip skiriasi skystosiomis ir biriosiomis trąšomis tręšti laukai, kaip skiriasi jų derlingumas, bet ir koks yra ekonominis efektas naudojant vienas ar kitas trąšas“, - LŽ pasakojo V.Andziulevičius.

UAB „Šaka“ vadovas J.Pukelis norėjo savo akimis įsitikinti, kuo skystosios trąšos pranašesnės už biriąsias.

Kaip sakė agrocentro vadybininkas, šiomis dienomis, baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui, jis apžiūrėjo laukus ir lygino, kuo skiriasi skystosiomis ir biriosiomis trąšomis tręšti pasėliai. V.Andziulevičiaus teigimu, rapsų laukuose didesnio skirtumo nebuvo matyti – gal vienu lapeliu augalėliai turi daugiau ten, kur tręšta skystosiomis trąšomis. Kur kas didesnis skirtumas išryškėjo žieminių kviečių pasėliuose. Ten, kur buvo tręšta biriosiomis trąšomis, yra tik po vieną augalo ūglelį, o ten, kur tręšta skystosiomis, – jau po 2-3, t. y. jau prasidėjęs krūmijimosi periodas. Tad skirtumas akivaizdus.

„Eksperimento rezultatai bus aiškūs tik kitą rudenį, kai suskaičiuosime, kiek buvo įdėta lėšų perkant ir naudojant vienas bei kitas trąšas, kaip skiriasi derlius. Norime, kad ne teoriškai žmonės žinotų apie kurių nors trąšų naudojimo naudą, bet realiai ją matytų. Reikia būti praktikais ir patiems įsitikinti, kas yra kas, išmokti skaičiuoti pinigus“, - aiškino V.Andziulevičius. Jis neslėpė, kad kitų metų pavasarį, vasarą, kai vyks darbai, eksperimentiniuose laukuose rengs lauko dienas, kad ne vien Suvalkijos žemdirbiai patys savo akimis galėtų įsitikinti, kurios trąšos yra efektyvesnės. "Planuojame pasikviesti ir žemdirbių iš kitų šalies rajonų. Apsilankyti pas mus jau panoro latviai ir estai. Nenustebtume, jei Lenkijos ūkininkai irgi mus aplankytų. O visiems apsilankiusiems pristatysime visą, ne vien skystųjų trąšų asortimentą, kurį UAB „Agrochema“ siūlo žemdirbiams, norintiems užauginti gausų ir geros kokybės derlių",- vardijo kitą vasarą laukiančius darbus ir susitikimus V.Andziulevičius.

UAB „Agrochema“ rinkodaros skyriaus vadovas prof. habil. dr. G.Šidlauskas tvirtino, kad naudojantieji skystąsias trąšas sutaupo po 100 litų iš kiekvieno hektaro.

Sparčiai populiarėja

Skystąsias trąšas gaminančios ir platinančios UAB „Agrochema“ rinkodaros skyriaus vadovas prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas LŽ sakė, kad, preliminariais pačių ūkininkų skaičiavimais, naudojantieji skystąsias trąšas sutaupo po 100 litų iš kiekvieno hektaro. Tačiau kaip yra iš tikrųjų, parodys šiemet pradėtas eksperimentas. Kad ir kokie būtų jo rezultatai, skystosios trąšos tiek Lietuvoje, tiek ir kaimynėse šalyse sparčiai populiarėja. Tiesa, G.Šidlauskas pripažino, kad beveik prieš dešimtmetį jų bendrovei pradėjus siūlyti žemdirbiams skystąsias trąšas daugelis ūkininkų į jas skersakiavo. Tačiau dabar žemdirbiai įsitikino, jog tokios rūšies trąšos yra ne tik pigesnės, bet ir efektyviau augalų pasisavinamos, be to, jos ekologiškai mažiau taršios.

„Purkštuvai skystąsias trąšas išpurškia labai tolygiai. Be to, šias trąšas galima naudoti kalvotose vietose, arti vandens telkinių. Nėra jokios baimės, kad netrukus po tręšimo užeis lietus ir išplaus trąšas į nuokalnes, griovius, vandens telkinius. Tręšiant per lapus vegetacijos metu skystosios trąšos iš karto patenka į augalą. Tai didina jų efektyvumą“, - teigė G.Šidlauskas.

Pasak jo, kiekvienas naujai sukurtas produktas išbandomas agronominiais tyrimais, tik paskui jau pradedama masinė gamyba, rengiamos technologinės rekomendacijos. "Tai pasakytina ir apie visus kitus produktus, kuriais prekiauja bendrovė. Įsitikiname produkto ar technologijos efektyvumu ir tik tada rekomenduojame ūkininkams“, - sakė G.Šidlauskas.

Skystosios trąšos yra populiariausios Šiaurės, Vakarų Lietuvoje, taip pat Suvalkijoje. Kiek mažiau jų naudoja Rytų Lietuvos ūkininkai. Taip pat pastebėta, jog skystosiomis trąšomis labiausiai susidomėję stambesnių ir pažangesnių ūkių vadovai bei savininkai, nuolat besidomintys naujovėmis, tobulėjančiomis žemdirbystės technologijomis.

Užs. V-3523

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"