TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sliekų ferma - vienas malonumas

2013 03 15 6:00
A.Kiaunė pabrėžia, kad šimtas kilogramų sliekų pagaminto biohumuso atstoja sunkvežimį mėšlo. / Daivos Baronienės nuotrauka

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenantis Antanas Kiaunė, padedamas žmonos Vilijos, šiemet jau ketvirtą sezoną augina Kalifornijos sliekus.

Sliekai įkurdinti už dešimties kilometrų nuo namų esančioje fermoje, kur sovietmečiu buvo auginamos kiaulės. Šeimininkas džiaugiasi, kad sliekų ferma, kitaip nei kiaulių, neskleidžia nemalonaus kvapo. Be to, sliekų toli gražu nereikia taip dažnai maitinti, kaip reiktų šerti kiaules, o veisiasi jie gerokai sparčiau už tas storapilves. Tad, anot vyriškio, auginti kiaules - nemenkas rūpestis, o rūpintis sliekais - vienas malonumas. Ir dar nauda.

Neranda bendraminčių

Kad galėtų auginti sliekus ir prekiauti jų "produkcija" - biohumusu, A.Kiaunė įkūrė bendrovę. Joje dirba pats ir atlyginimą moka tik sau. Vyras teigia, kad į pagalbą mielai priimtų kelis darbininkus, bet neranda norinčių auginti sliekus. Tiesa, vieną sezoną dirbti padėjo aukštojo mokslo diplomą turintis darbo biržos atsiųstas darbininkas, bet ilgiau dirbti ir šis nepanoro.

Dabar A.Kiaunės sliekai auginami ketvirtadalyje didžiulės sovietinės kiaulių fermos. "Sliekai veisiasi taip sparčiai, kad galėčiau jiems skirti ir visą fermą, tačiau vienas nepajėgčiau tiek jų prižiūrėti", - teigia A.Kiaunė.

Anot sliekų augintojo, pirmoji šeimoje sliekais susidomėjo ekologija besidominti žmona. Tad prieš ketverius metus vyras darže prie gyvenamojo namo sukalė nemenką komposto dėžę (sliekų augintojai jas įpratę vadinti ložėmis), į ją suleido kelis kilogramus kartu su substratu Lietuvoje nusipirktų Kalifornijos sliekų. Ši dėžė buvo pildoma visomis įmanomomis organinėmis atliekomis: nupjauta ar nuravėta žole, lapais, virtuvės atliekomis, per žiemą sugedusiomis daržovėmis. Vėliau komposto dėžė uždengiama šiaudais, kad sliekai būtų apsaugoti nuo saulės, nes nemėgsta jos spindulių, ir kad joje liktų pakankamai drėgmės. Kad nepermirktų prapliupus lietui, dėžė būdavo uždengiama plėvele, šiferiu ar kuo kitu nepraleidžiančiu vandens.

Visaėdžiai gyviai

"Pridėjus daug sliekams maitintis reikalingų medžiagų, jų galima nejudinti kad ir metus - sliekai puikiausiai išgyvens", - pabrėžia A.Kiaunė. Jis su žmona metų nelaukė - komposto dėžės apačioje susidariusiu biohumusu patręšė savo daržą ir sodą. Anot vyro, patręštos daržovė nuo netręštų skyrėsi dydžiu, vešlumu ir net skoniu. Tai matė ir jie patys, ir visi, užmesdavę akį į biohumusu tręšiamą daržą.

Pastebėjęs akivaizdžią sliekų naudą A.Kiaunė nusipirko už dešimties kilometrų nuo namų stovinčią apleistą sovietinę fermą. Ją sutvarkė ir atėjus pavasariui ten iš savo namų sklypo perkėlė sliekus. "Po atviru dangum sliekai augo bemaž neprižiūrimi, o įkurdinus juos fermoje jau teko rūpintis, kad jiems nestigtų drėgmės, būtų pakankamai šilta, kad nepatektų šviesa, nes to jie nemėgsta", - pasakojo vyriškis.

A.Kiaunė tvirtino, kad fermoje auginamus sliekus vasarą maitina nupjauta vejos žole, kurią atiduoda dauguma kaimynų, o rudenį - ir obuolių išspaudomis, likusiomis išspaudus sultis. Taip pat į dėžes deda lapų, daržovių, vaisių atliekų. Galima sliekams duoti ir mėsos, žuvies, kiaušinių, sūrio, dešros - jie perdirba visus maisto produktus.

Per parą vienas sliekas pagamina tiek biohumuso, kiek pats sveria, tad šios trąšos sliekų fermoje pagaminama išties daug. Inžinieriaus mechaniko specialybę įgijęs A.Kiaunė teigia pats pasigaminęs sijotuvą - per jį persijojamas biohumusas pilamas į maišus ir parduodamas.

Tiesa, Lietuvoje biohumusas dar nėra itin populiarus, kaip, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, Ispanijoje ar Portugalijoje, kur naudojamas dirvožemiui pagerinti auginant vaisius, daržoves, želdinant gėlynus. Tad pirmąją savo produkciją A.Kiaunė pardavė vietos pirkėjams mažais kiekiais. Žinoma, verslo pradžioje biohumuso gamybos apimtis nėra didelė. Tuo labiau verslininkas negalėtų dabar parduoti sliekų žvejų prekių parduotuvėms - jo kol kas negausūs "darbininkai" reikalingi biohumusui gausinti.

Užsienio pirkėjams reikėtų itin didelio produkcijos kiekio - dešimčių tūkstančių kubinių metrų biohumuso per metus. Tiek pasiūlyti kol kas negali nei A.Kiaunė, nei kur kas už jį stambesni biohumuso gamintojai - jie tokiai veiklai turėtų kooperuotis.

Atstoja sunkvežimį mėšlo

A.Kiaunė pasakoja, kad darbščiausi ir aktyviausi sliekai būna vasarą, o žiemą jie linkę pailsėti. Tad vėlyvą rudenį A.Kiaunė dėžes su sliekais apkrovė maisto medžiagomis, ant jų dėjo šiaudų, ant tų - mėšlo, kad sliekai būtų apsaugoti nuo šalčio, galiausiai dėžes uždengė tamsia plėve. Jei didelių šalčių nebūna, apdengti šiaudais ir mėšlu sliekai puikiai peržiemoja, jei šąla smarkiai, patalpą būtina pašildyti, nes kyla pavojus sliekams sušalti. Be to, būtina retsykiais pakedenti žiemojančių gyvių "patalus", kad jie gautų oro. Auginantieji sliekus komposto dėžėse atvirame ore, anot A.Kiaunės, gali juos žiemai įnešti į rūsius - ten bus šilčiau nei lauke. Sulaukus pavasario, juos vėl teks išnešti į gamtą.

A.Kiaunė teigia, jog 100 kilogramų, t. y. du maišai, biohumuso savo verte atstoja savivartį mėšlo. "Biohumusą išberti ant dirvos nepalyginamai paprasčiau, o derlius tikrai užauga ne menkesnis nei žemę patręšus mėšlu", - tikino sliekų augintojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"