TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smagurių svajonių profesija - ledų gamyba

2015 06 26 6:00
Kartais, kol randamas tinkamas skonis, ledai turi apsukti ne vieną degustacijų ir korekcijų ratą. AB "Pieno žvaigždės" nuotrauka

Kuriant naujus ledus iš tiesų reikia daugybę kartų juos ragauti, todėl ledų gaminimas neabejotinai galėtų pretenduoti į smagurių svajonių darbą. Vis dėlto ir šiame darbe nestinga sudėtingų procesų, į kuriuos veržiasi naujausios technologijos, tad gerų specialistų rinkoje trūksta.

„Viskas prasidėjo labai seniai – beveik prieš keturis šimtmečius nedideliame Prancūzijos miestelyje. Čia geriausi konditeriai pristatė naują ir labai brangų desertą - vaisių kąsneliais gardintus purius, riebius saldžios grietinėlės ir pieno ledus. Į Lietuvą jie atkeliavo maždaug 1680 metais. Pirmoje kavinėje-ledainėje Klaipėdoje dar XVII amžiuje plombyrą skanavo aristokratai“, - pasakojo ”Pieno žvaigždžių” filialo “Panevėžio pienas” vyriausioji technologė Angelė Šadauskienė.

Plombyras tuo metu buvo gaminamas iš natūralios grietinėlės ir pieno bei papildomų skonio medžiagų. Jo riebumas siekė 15 procentų.

Ir šiandien iš šviežios grietinėlės bei pieno gaminami riebūs ledai geriausiai atitinka tradicinę plombyro sudėtį ir pavadinimą. Nors šiais laikais gamintojai kasmet atnaujina savo produkcijos įvairovę, o technologijos tobulėja, jau daugelį metų plombyras neužleidžia populiariausių ledų pozicijos.

Vien turėdami paveikslėlį ir matydami produkto sudedamąsias dalis specialistai gali nesunkiai atkurti kitų gamintojų ledus. / "Iceco" nuotrauka

Receptus siūlo net pirkėjai

A. Šadauskienė sakė, kad kiekvienais metais, praėjus ledų populiarumo sezonui ir įvertinus jų pardavimo sėkmę bei ateities perspektyvas, priimamas sprendimas dėl kitų metų asortimento. Naujo skonio ledai kuriami remiantis tyrimais - vartotojų apklausomis ir pasaulinėmis tendencijomis. Įmonė taip pat semiasi patirties tarptautinėse parodose, kuriose pristatoma nemažai naujienų.

Bendrovės „Iceco“ ledų gamybos cecho viršininkas Raimundas Ramonas, paklaustas, kada jie nusprendžia vartotojams pristatyti naujus ledus arba nutraukti kurių nors kitų gamybą, pažymėjo, kad sprendimą diktuoja rinka, o produktas turi savo gyvavimo ciklą. Gaminys, kurio pozicija rinkoje nekinta, jau kelia abejonių. Tik tie vartotojų pamėgti ledai, kurių pardavimas kyla, be dvejonių gaminami toliau.

R. Ramonas užsiminė, kad pagaminti naujos rūšies ledus – nuo poreikio vartotojams pristatyti naujieną iki galutinio produkto - užtrunka net pusę metų.

“Bet kurio patiekalo, kaip ir ledų, recepto kūrimas yra procesas, reikalaujantis daug kantrybės, laiko, žinių ir patirties”, - tikino A. Šadauskienė. Naujos rūšies ledus kuria didelis būrys specialistų: technologai, gamybininkai, prekybininkai, rinkodaros specialistai ir, žinoma, pirkėjai - kaip vertintojai, o kartais net naujų idėjų siūlytojai.

Europoje mažai kur tebėra ledų "rusiškuose" vafliniuose indeliuose, o Lietuvoje jie vis dar populiarūs. / "Iceco" nuotrauka

Daugybė degustacijų

Pradžių pradžia, kaip teigė A. Šadauskienė, vyksta bendrovės kūrybinėse dirbtuvėse – laboratorijoje. Ten sukurto recepto ledai degustuojami technologų skyriuje ir, jei reikia, koreguojami. Paskui jie ragaujami prekybos ir rinkodaros padaliniuose, receptas vėl patobulinamas ir galiausiai produktas pateikiamas vertinti nedidelėms kokybės tyrimo, vadinamosioms focus, grupėms. Jei jis patvirtinamas, laboratorijoje gaminama bandomoji partija. Tiesa, kol randamas tinkamas skonis, kartais tenka padirbėti ir ilgiau – apsukti ne vieną degustacijų ir korekcijų ratą.

R. Ramonas pasakojo, kad naujos rūšies ledai pradedami gaminti tuomet, kai tokį poreikį padiktuoja įmonės pardavimo skyrius. Šioje srityje dirbantys specialistai nusako, kokių ledų reikėtų: ar pakuojamų dėžutėse, ar indeliuose, ar parduodamų porcijomis, „ant pagaliuko“, taip pat apibūdina pageidaujamą skonį. Tada darbo imasi gamintojai - teikia gausybę produkto pavyzdžių.

"Specialistai yra sukaupę daug patirties, taigi savo produkciją taip pat lygina su pasauline. Vien turėdami paveikslėlį ir matydami gaminio sudedamąsias dalis jie gali nesunkiai atkurti kitų gamintojų ledus. Tačiau bet kokios rūšies ledus dar reikia pritaikyti prie šalies skonio. O jis skiriasi net gretimose valstybėse. Pavyzdžiui, lietuvių skonis visiškai kitoks negu lenkų. Lenkijos rinkoje vyrauja sintetiniai dažai, didelė skonio ir kvapo koncentracija. O lietuviai, kaip ir latviai, labiau mėgsta natūralumą, mažesnę koncentraciją“, - aiškino R. Ramonas.

AB "Pieno žvaigždės" nuotrauka

„Nemirštantys“ ledai

Nenuostabu, kad ilgiausiai rinkoje išsilaiko klasikiniai ledai. Tai pirmiausia natūralus plombyras, taip pat šokoladiniai, karameliniai, krembriulė ledai. „Yra konservatyvių vartotojų, kurie ieško „senoviškų“, iš vaikystės pažįstamo skonio ledų. Kiti galbūt tiesiog nemėgsta įdarų įvairovės, perka paprastus ledus, o namie juos pagardina priedais, pavyzdžiui, uogomis iš savo sodo“, - kalbėjo R. Ramonas.

Beje, Europoje mažai kur yra ledų „rusiškuose“ vafliniuose indeliuose. Tokių, anot pašnekovo, galima rasti tik Vokietijoje, Čekijoje ir kai kuriose posovietinėse respublikose. Lietuvoje jie irgi tebėra populiarūs. Tiesa, pastebima, jog ir čia vis dažniau pereinama prie cukrinių ragelių.

A. Šadauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje patys populiariausi yra tradicinio skonio ledai: vaniliniai, šokoladiniai, karameliniai, braškių. Jau daugelį metų tvirtų pozicijų neužleidžia plombyras. Tačiau mados ir tendencijos šiame segmente vis keičiasi. Antai pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo jogurtiniai, vaisiniai ledai, šerbetas.

Kalbėdamas apie tendencijas R. Ramonas pabrėžė, kad anksčiau žmonės labiau buvo linkę pirkti pigesnius ledus, o dabar daugiau rūpinasi kokybe. „Ir mūsų įmonė anksčiau visiškai nenaudojo natūralaus pieno. Dabar kone pusė ledų gaminami iš jo. Juk rinkdamiesi valgomuosius ledus norime gauti natūralų produktą, o ne surogatą, pagamintą iš miltelių, išrūgų, vandens, sintetinių kvapų. Žmonės perka gerą produktą“, - sakė jis.

Dalį darbų patikėjo robotams

Turint omenyje ilgametę ledų istoriją, nenuostabu, kad smarkiai pakito ir jų gamyba bei specifika. Tobulėjančios technologijos, žaliavos, kaip pažymėjo R. Ramonas, gerokai pailgino ledų galiojimo laiką. Anksčiau jis buvo palyginti trumpas – siekė 3 mėnesius, vėliau - iki 6 mėnesių. „Dabar naudojame modernias žaliavas, technologijas, tad tikrai galime užtikrinti ledų galiojimo laiką iki 3 metų. Tai šiek tiek lengvina darbą gamintojams ir galbūt truputį glumina pirkėjus. Tačiau užšaldytas produktas, laikomas tinkamomis sąlygomis ir pagamintas pagal naujas technologijas, nelabai keičia savo savybes. Esu net 4 metus išlaikęs ledus, ir jie niekuo nepasikeitė“, - patikino pašnekovas.

Ledų gamybą taip pat palietė robotizacijos procesai. Paprasčiausias pavyzdys – produktų pakavimo ir transportavimo mechanizacija. Anksčiau ledus žmonės vežimėliais vežiodavo, etiketes rankomis klijuodavo, o šiandien visa tai atlieka mašinos.

Tiesa, nors dalį darbų dabar perima elektroninės technologijos, ledus gaminti galinčių specialistų poreikis nesumažėjo. Net priešingai - išmanančiųjų naujausias technologijas trūksta. O mokymo įstaigų parengtą darbuotoją, kaip sakė R. Ramonas, dar reikia mažiausiai vienus metus ugdyti, kad jis perprastų visas funkcijas ir gebėtų prižiūrėti daugybę įrangos.

Jaunimas domisi maisto technologijomis

Šiuo metu vienintelė aukštoji mokykla, rengianti technologijos mokslų srities maisto technologijų krypties bakalaurus ir magistrus, yra Kauno technologijų universitetas (KTU). Čia vykdomos Maisto mokslo ir technologijos bakalauro, Maisto technologijų magistro, Maisto mokslo ir saugos magistro studijų programos, parengtos įvertinus Europos, JAV ir kitų universitetų maisto srities programas, taip pat Lietuvos maisto pramonės poreikius. KTU, kaip pažymėjo Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja docentė Loreta Bašinskienė, yra sukurta studijoms būtina infrastruktūra, dirba kvalifikuotas personalas.

Minėtų programų populiarumą, anot jos, rodo didelis šias studijas pasirenkančių studentų skaičius. Kasmet Maisto mokslo ir technologijos bakalauro studijų programą pradeda 70-80 abiturientų, magistro studijų programas – 30-35 bakalaurai. Tiesa, pernai ši bakalauro studijų programa buvo ypač paklausi - įstojo mokytis net 130 jaunuolių. Studijuodami jie įgyja žinių įvairiose maisto pramonės srityse: grūdų, duonos ir konditerijos, fermentacijos, pieno ir pieno produktų, mėsos produktų, žuvų produktų ir t. t. Vien pieno ir pieno produktų mokslo bei technologijų srityje kasmet specializuojasi apie 10 bakalaurų ir 5 magistro studijų studentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"