TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smiltynės projektai - kraštovaizdžio įkaitai

2009 03 23 0:00
Smiltynės teritorijoje vyrauja teisinė kolizija.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Manoma, kad Klaipėdos savivaldybei bus lengviau gauti dešimtį milijonų laivų kapinių teritorijai sutvarkyti, nei sušvelninti dėl naujų objektų statybos Kuršių neriją nuo urbanizacijos saugantį nacionalinio parko statusą.

Atsižvelgiant į Klaipėdos savivaldybės bendrąjį planą, 2007 metais buvo pradėtas įgyvendinti Kuršių marių akvatorijos prie Ledų rago (vadinamųjų laivų kapinių) išvalymo projektas.

Paraiška dokumentų rengimo etapui finansuoti Europos Sąjungos (ES) lėšomis tąsyk patenkinta atsižvelgus į kilnų tikslą. Buvo nurodyta, kad iškėlus iš marių dugno nuskandintus laivus ir iškasus užterštą dumblą bus atgaivinta ekologiškai pažeista ekosistema, sumažės grunto užterštumas bei susidarys sąlygos kraštovaizdžiui atkurti.

Išleidus beveik 100 tūkst. litų, imta dairytis lėšų ne tik gamtosaugos misijai, bet ir socialinėms-rekreacinėms reikmėms. Pagal savivaldybės užsakytą rengti visos pakrantės atkarpos koncepciją, iki 2013 metų už perstatyto, kaip tikimasi, senojo privataus Klaipėdos jachtklubo, turėtų atsirasti dar vienas, pavaldus savivaldybei, vandens turizmo objektas.

Nors anksčiau numatytus Klaipėdos planų įgyvendinimo terminus gali nutolinti finansinė šalies krizė, pagrindinė kliūtis urbanistinėms permainoms Smiltynėje - ta pati kaip ir Neringos savivaldybei.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) generalinę schemą, laivų kapinių vietoje ir krante naujų statybų būti negali. Tokia teisinė nuostata įtvirtinta saugant tą patį kraštovaizdį.

Akivaizdu, kad abiejų valstybės struktūrų - KNNP ir savivaldybės - tikslas vienas, bet skirtingais teritorijų planavimo įstatymais paremti požiūriai į Smiltynės tvarkymą - du.

Priskyrė miestui

Aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono departamentas dar prieš dešimtmetį pradėjo raginti uostamiesčio savivaldybę ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) likviduoti Smiltynės pakrantėje esantį pusės šimtmečio senumo laivų kapinyną, kuris atsirado po karo. Nukasus kopos smėlį, naudotą krantinių statybai, susidarė duobė, kurioje buvo nuskandintas 320 metrų ilgio ir 140 metrų pločio dokas.

Niekas tikrai nežino, kiek ir kokių laivų ten esama, nors uosto senbuviai tikina, kad pusiau metalinės žvejų dorės paskandintos išėmus variklius ir be degalų likučių.

Prasidėjus metalo karštligei, virš vandens kyšojusios laivų liekanos pastarąjį dešimtmetį buvo nupjaustytos. Aplinkos apsaugos departamentas toje vietoje atlikęs vandens tyrimus taršos nepastebėjo, tačiau nustatyti, ar povandeninis sąvartynas nekelia pavojaus aplinkai, liko teritorijos savininkų pareiga.

Kai 2004 metais buvo gautas Žemėtvarkos tarnybos patvirtinimas, kad beveik 2 hektarų įlankos pakrantė - Klaipėdos savivaldybės administruojama teritorija, KVJUD žodinis įsipareigojimas laivus iškelti savo lėšomis natūraliai sunyko. Be to, po kurio laiko, pakeitus uosto ribas, 30 metrų ruožas nuo Smiltynės kranto į akvatoriją nebepatenka.

Savivaldybė dėl valymo darbų uosto ir nespaudė, džiaugėsi tuo, jog po ilgų specialistų diskusijų buvo atsisakyta ankstesnio sumanymo laivų kapinyną užversti laivų remonto įmonių dokų dumblu ir kalną apželdinti. Taip miestas įgijo kol kas niekieno neužvaldytą vietą prie marių.

Prieš porą metų Smiltynės laivų kapines norėta įtraukti į ES finansuojamą bendrą Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities projektą, kur buvo analizuojama, kaip nenaudojamus pramonės objektus pritaikyti vandens turizmui. Bet tokiam pasiūlymui paprieštaravo KNNP direkcija. Laivų kapinynas ribojasi su Lapnugario kraštovaizdžio draustiniu. Pagal parko reglamentą naujų statinių ten atsirasti negali.

Planai nesutampa

Nors Klaipėdos bendrasis planas neatitinka KNNP generalinės schemos, laikytis parko taisyklių savivaldybė neketina. Pagal Klaipėdos bendrovės "Hidrosfera" parengtą valymo darbų technologijos aprašą iš ES struktūrinių fondų tikimasi 10 mln. litų paramos laivams iškelti. Šiuo metu rengiama valymo galimybių studija.

Bendrovė "Nemuno deltos projektai" baigia teritorijos detalųjį planą. Prie planuojamo uostelio numatomi sklypai, kur galėtų būti pastatyta vaikų buriavimo mokykla bei jūrinio paveldo muziejus. Taip pat čia numatytos vietos, kuriose galėtų rastis komerciniai rekreaciniai statiniai.

KVJUD nuomonė dėl pramoginės laivybos aktyvumo, juolab vaikų sporto greta laivybos kanalo, griežtai neigiama.

"Uosto direkcija vykdo įsipareigojimą savivaldybei įrengti valčių ir mažųjų laivų prieplauką prie marių už Smeltės pusiasalio, o ten numatyta vieta ir buriavimo mokyklai. Skirti ES pinigai, apie 15 mln. litų, atlikti geologiniai tyrimai, kitais metais tikimės objektą pastatyti", - teigė KVJUD infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Remdamasis uosto objekto statybos Smiltynėje patirtimi, jis abejoja, ar savivaldybei pavyks įgyvendinti savo planus. Tam, kad Kopgalyje būtų pastatytas gerokai supaprastintas ažūrinis laivų eismo tarnybos bokštelis su įrenginiais, prireikė kelerius metus trukusių diskusijų ir buvusio premjero įsikišimo.

Savivaldybės Teritorijų planavimo komitete laivų kapinių vizijos brėžinius demonstravęs architektas Edmundas Petrauskas taip pat pažymėjo, kad KNNP ir Kultūros paveldo departamento išvados būtinos. Tačiau politikams labiau rūpėjo ne KNNP pozicija, o tai, ar teritorijoje nėra kitų savininkų. Mat buvo pastebėta, kad prie vienų pamatų atsirado užrašas "Parduodama".

E.Petrauskas patikino, kad iš Registrų centro gautas neigiamas atsakymas, tačiau jo buvo paprašyta apsidrausti ir dar kartą kreiptis į Registrų centrą su grafine medžiaga, gauti brėžinį su įrašu, kad teritorijoje registruoto turto nėra.

KNNP Planavimo ir kraštotvarkos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė LŽ netiesiogiai patvirtino, kad buvusios tinklų mezgyklos pastatų griuvėsiai, nors parko schemoje jų nėra, šeimininkų gali turėti.

Mat neseniai buvo gautas prašymas išduoti sąlygas nugriauti inventorinį numerį turėjusį statinio pamatą. Aplinkosaugininkai nusprendė neskelbti jo turtu be šeimininko, kadangi teismas truktų iki dvejų metų. Ir, ką gali žinoti, per tą laiką atsirastų šeimininkas.

N.Piekienės teigimu, Smiltynės teritorijoje vyrauja teisinė kolizija. "Parko generalinis planas numato viena, miesto bendrasis planas - kita. Jiems suderinti būtinas kompromisinis valdžios sprendimas, nes dabar laivų kapinių vietoje galimi tik kraštovaizdį atkuriantys objektai", - pažymėjo KNNP specialistė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"