TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkieji bankai klientą ir girdi, ir mato

2012 12 08 9:46
Smulkieji bankai debetines korteles administruoja beveik perpus pigiau nei didieji. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Mažieji Lietuvos komerciniai bankai, konkurencinėje kovoje neturintys galimybių naudotis masto ekonomijos privalumais, klientams yra patrauklesni - jų paslaugų įkainiai mažesni, o paskolų palūkanos skaičiuojamos, kaip palankiau klientui.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį 82 proc. visų bankų sąskaitų Lietuvoje valdė trys didieji komerciniai bankai. Kita dalis teko septyniems gerokai smulkesniems bankams. Bendroje rinkoje mažai pastebima šiek tiek didesnė privačių klientų dalis, tenkanti smulkiesiems bankams.

Diktuoja sąlygas

Atrodytų, smulkiesiems bankams naudingiausia būtų elgtis taip pat, kaip elgiasi didieji, tačiau iš tikrųjų juos galima laikyti beveik rinkos sanitarais, juolab dar remiamais savo įtaką kasmet didinančių kredito unijų.

Kad smulkiųjų bankų pozicijų nelabai paisoma, rodo ir šią savaitę Lietuvos banke įvykusi pirmoji verslininkų diskusija dėl bankinių paslaugų verslui įkainių. Bankų požiūrį dėstė didžiųjų bankų atstovai, o visiems smulkiesiems atstovavo Lietuvos bankų asociacijos, kurios nariai yra ir didieji bankai, prezidentas Stasys Kropas.

"Dėl paslaugų įkainių dydžio su bankais visada deramės, bet labai retai pavyksta susitarti su didžiaisiais. O specialiai elektroninei prekybai skirtos jų paslaugos "bank link" kaina kartais visiškai nesuvokiama - už atsiskaitymą naudojantis mokėjimo paslauga, teikiama elektorinei prekybai "bank link", kai kurie didieji bankai reikalauja sumokėti 3 proc. prekės vertės. Tokiu atveju mums perpus pigiau pas klientą du kartus nusiųsti kurjerį, negu porą kartų spustelėti kompiuterio pelytę", - LŽ piktinosi Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos (LEPRA) vadovas Jurgis Gylys. Tik su smulkiaisiais bankais, anot jo, visada pavyksta susitarti dėl priimtinesnio sprendimo.

"Mes dirbame su klientais lanksčiai ir įvertiname kiekvieno individualaus projekto skirtingus aspektus, - LŽ patvirtino Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas. - Neturime tikslo taikyti tokių mokesčių, kad verslui jie taptų kliūtimi dirbti. Kadangi turime daug patirties dirbdami su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, puikiai suprantame jų poreikius ir problemas. Siūlome tokius įkainius, kurie leistų verslui plėtotis, o ne stabdytų jo veiklą. Tuomet naudos gauna ir bankas - kai operacijų atliekama daugiau, pajamos auga tvariau, negu taikant didelius įkainius."

Brangu, nes nepopuliaru

Lietuvoje informacinių technologijų, interneto plėtra yra viena įspūdingiausių pasaulyje. Vadinasi, dėl šių technologijų ir klientui bankas gali teikti itin kokybiškas paslaugas, o už kokybę, kaip mėgstama sakyti, reikia brangiau mokėti.

Tačiau palyginus bankų paslaugų privatiems vartotojams, kurie naudojasi mokėjimo kortelėmis, įkainius, akivaizdu, kad smulkieji bankai atsisako didesnės galimo pelno dalies nustatydami mažesnius įkainius.

Antai debetines korteles jie administruoja beveik perpus pigiau nei didieji, kredito kortelių limitui nustato keliais procentais mažesnes palūkanas, o už pinigų išgryninimą iš kredito kortelių sąskaitų iš kliento ima perpus mažesnį mokestį.

Smulkieji bankai, siekdami sustiprinti savo vietą rinkoje ir prisivilioti daugiau klientų, savo pelno sąskaita ryžtasi ir dar dosnesniems verslo seniai išbandytiems žingsniams. Antai dar šį rudenį "Citadelės" bankas naujiems klientams, ateinantiems grupėmis, perpus pigiau pasiūlydavo kreditinę nuolaidų kortelę "American Express", o Šiaulių bankas lapkričio pabaigoje paskelbė kalėdinės akcijos pradžią - įsigijusiems kreditines "Visa" ir "Master" grupių korteles ar prasitęsusiems jų galiojimą klientams visą mėnesį taikomi labai palankūs šių kortelių išdavimo ir administravimo įkainiai.

Bankininkai pripažįsta, kad ir mokėjimo kortelių administravimas, ir elektroniniai pavedimai Lietuvoje ganėtinai brangūs, ir taip esą bus tol, kol atsiskaitant už prekes ir paslaugas dominuos grynieji pinigai.

"Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis kainą lemia dar palyginti maža jų skvarba Lietuvoje, todėl paslaugos vidutinė savikaina yra gana didelė. Jeigu šių atsiskaitymų daugėtų, tai lemtų ir vidutinį tarifų mažėjimą", - LŽ aiškino Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas J.Babarskas. Anot jo, tai pamažu vyksta, bet šis procesas galėtų būti spartesnis. Jo nuomone, prie to galėtų labiau prisidėti ir viešasis sektorius, jei suteiktų daugiau galimybių mokėjimo kortelėmis atsiskaityti už įvairias viešąsias paslaugas - tokių priemonių, išplitus skaitmeninėms technologijomis, pasiūla jau yra.

Bankų asociacijos vadovas S.Kropas irgi tvirtina, kad reikia šviesti žmones ir aiškinti, kad saugiau ir pigiau yra už prekes mokėti banko kortele, o ne pinigus išsigryninti bankomate, už šią paslaugą sumokėti mokestį ir tik paskui eiti į parduotuvę. "Neabejoju, kad tada, kai Lietuvoje elektronine bankininkyste bus naudojamasi tokiu lygiu kaip Estijoje, ir šios bankų paslaugos bus, manau, perpus pigesnės", - sakė jis.

Kai per brangu

Dėl per mažo administruojamų sąskaitų skaičiaus ne visiems smulkiesiems bankams finansiškai apsimoka plėtoti debetinių ir kreditinių kortelių verslą. Tarp tokių - Medicinos bankas. Kaip sakė šio banko Verslo plėtros departamento rinkodaros vadybininkė Daiva Patalauskienė, norint išsilaikyti nuožmioje konkurencinėje aplinkoje nevalia atsilikti nuo modernios bankininkystės naujovių. Todėl šis bankas plėtoja mobiliąsias paslaugas ir prisideda prie elektroninės prekybos populiarinimo.

"Atsižvelgdami į nuo e.parduotuvės specifiką, jos teikiamų prekių ir paslaugų kainas, pardavimo srautą, su kiekvienu šios paslaugos teikėju derinamės individualiai. Dažniausiai su partneriais suderiname atlyginimo bankui dydį, kurį sudaro atitinkamas procentas nuo mokėjimo sumos, ir vėlgi, atsižvelgdami į prekės ar paslaugos kainų dydį, kai kuriais atvejais nustatome maksimalią atlyginimo už "bank link" paslaugą sumą", - aiškino vadybininkė ir užtikrino, kad ši paslauga šiame banke tikrai nėra 3 proc. nuo prekės kainos, kaip reikalauja kai kurie didieji bankai.

"Bank link" paslaugą taip pat teikiantis "Ūkio bankas", pagal administruojamų sąskaitų skaičių - didžiausias tarp smulkiųjų, dėl šios paslaugos sąlygų su klientais derasi irgi individualiai. "Kiekvienu atveju ieškome su klientu abiem šalims tinkamo sprendimo. Siūlome lanksčius atsiskaitymo variantus - gali būti taikomas procentinis arba fiksuotas mokestis nuo kiekvieno mokėjimo", - LŽ aiškino Ūkio banko Elektroninės prekybos departamento direktorė Jolita Kiaušienė.

Pasak jos, bankas visada atsižvelgia ir į kliento verslo būklę sunkesniu laikotarpiu. "Mes padedame klientui pasirinkti tinkamiausią variantą. Prireikus, jeigu kliento situacija keičiasi, įkainius galime peržiūrėti, kadangi mūsų sutartyse netaikomas fiksuotas įsipareigojimas parduotuvėms tam tikrą laiką mokėti tam tikrus mokesčius", - tvirtino J.Kiaušienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"