TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkieji prekybininkai traukiasi be kovos

2013 09 24 6:00
Rinkoje dominuojant didiesiems prekybos tinklams, labiausiai vargsta specializacijos neturinčios ir nuošaliuose regionuose ar mažuose miestuose veikiančios parduotuvės. LŽ archyvo nuotraukos

Dėl didžiųjų prekybos tinklų plėtros klientus prarandantys smulkūs prekybininkai yra priversti ieškoti neužimtų nišų, o nauji rinkos dalyviai - nepagailėti investicijų ir rinką šturmuoti. Ties išnykimo riba laviruojančios mažos parduotuvės neretai įsisuka į uždarą ratą ir stokoja lėšų atsispirti.

Plataus vartojimo ir maisto prekių prekyboje egzistuojanti oligopolija – kelių didžiųjų prekybos tinklų dominavimas – palieka itin mažai erdvės smulkiems prekybininkams, ypač jei šie nepasirinkę specializacijos. Taip rinkos situaciją įvertino Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Giedrius Romeika. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu rinkos dalyviai srebia tai, ką šalies politikai privirė prieš 10-15 metų. Esą tuo metu didžiųjų prekybos tinklų lobistai turėjo įtakos tokiems įstatymų bazės pokyčiams, kurių smulkusis verslas negalėjo atlaikyti.

„Pavyzdžiui, atsirado reikalavimai atnaujinti šaldymo, svėrimo ir kitą įrangą. Tai nebuvo problema dideliam tinklui, kuris plečiasi ir bet kokiu atveju turi pirkti naujų įrenginių. Tačiau tai buvo labai skaudus smūgis seniai dirbantiems prekybininkams, kurie turėjo veikiančią, tačiau senesnio modelio įrangą. Smulkiajam verslui neapsimokėjo papildomai investuoti, ypač žinant, kad pašonėje jau planuojama statyti didesnį prekybos centrą“, - kaip iš rinkos buvo stumiami smulkieji prekybininkai, aiškino pašnekovas.

Dvi medalio pusės

G.Romeika pripažino, kad šiuo metu, viena vertus, šalies prekybos rinka jau pasidalyta, esą tai patvirtino ankstesnis pripažinto ir pigaus vokiško prekybos centro „Lidl“ nesėkmingas bandymas įsilieti į Lietuvos rinką. Nors antras kartas turėtų būti sėkmingas - iki 2014 metų pavasario "Lidl" žada atidaryti pirmąją parduotuvę Lietuvoje, iš esmės įvykiai parodė, kad ši rinka dėl jos mažumo, didelės konkurencijos ir mažėjančios gyventojų perkamosios galios nėra labai patraukli klasikinei plataus vartojimo prekių parduotuvei ar tinklui.

Kita vertus, situacija neva nėra beviltiška. Pašnekovas nurodė, kad esama gerų kooperacijos apraiškų, kai smulkieji regioniniai prekybos tinklai vienija jėgas, reklamos kampanijomis pranešdami apie save bei mėgindami atsiriekti savo rinkos dalį. Rasti vietą perpildytoje rinkoje, anot jo, parduotuvėms pavyksta ir surandant nišą. Kaip pavyzdį G.Romeika įvardijo prekybos tinklą „Expressmarket“, orientuotą į skubantį ir norintį greitai apsipirkti vartotoją.

„Specializacija, išskirtinumas ir didelės pridėtinės vertės kūrimas yra tai, kas gali padėti įsitvirtinti nedideliam prekybininkui. Didžiųjų prekybos tinklų verslo modelis yra išnaudoti masto efektą, optimizuoti visas savo operacijas, parduoti dideliais kiekiais. O smulkieji ir specializuoti prekybos tinklai gali kurti didesnę pridėtinę vertę: šalia produkto pateikti informaciją apie jį, produktą siūlyti nedideliais kiekiais, tačiau kreipti dėmesį į jo kokybę, asortimentą formuoti pagal nuolatinių klientų poreikius. Didesnės perkamosios galios ar specifinių poreikių turintys vartotojai tai vertina“, - įsitikinęs jis.

Ketina nutraukti veiklą

Bendrovės „Adebroja“ direktorius Bronislovas Jašauskas neslėpė, kad problemų, trukdančių išsilaikyti smulkiam prekybininkui – apstu. Per 20 veiklos metų iš įmonės keturių parduotuvių beliko dvi - Kaune ir Garliavoje. Savininkas neslėpė svarstantis apie galimybę uždaryti ir šias parduotuves. „Egzistuojame. Dirbame tam, kad turėtume užsiėmimą. Išsilaikyti problemiška: esame skolingi mokesčių sistemai, sąskaitos už elektrą labai didelės, o nuolatinių pirkėjų - vienas kitas. Lengviausia būtų užsidaryti“, - sakė jis.

Anot pašnekovo, o anksčiau dar pavykdavo į parduotuvę pritraukti šalia gyvenančių žmonių, o dabar visi turi transporto priemones ir be vargo apsiperka dešimtyje aplink esančių prekybos vietų. Netoliese veikiančios didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės iš tiekėjų prekes perka dideliais kiekiais už mažesnę kainą, todėl jas pirkėjams gali pasiūlyti pigiau. Be to, šie tinklai siūlo kur kas didesnį prekių asortimentą ir turi didesnius prekybos plotus.

Giedrius Romeika

Bendrovei, kaip pasakojo B.Jašauskas, kelia nerimą augančios išlaidos už elektrą ir degalus, į kampą varo ir padidintas minimalus mėnesio atlyginimas. Laiku nesumokėjus už prekes, tiekėjai nustoja jas vežti, o vėluojant atsiskaityti su mokesčiais ar „Sodra“, Mokesčių inspekcija iš karto taiko sankcijas.

G.Romeika pažymėjo, kad didžiųjų prekybos tinklų koncentracija skaudžiausiai atsiliepia seniai veikiančioms parduotuvėlėms, kurios neišsiskyrė didele pridėtine verte ar specifine produkcija, bet rinkoje laikėsi teikdamos paslaugą nuo centro nutolusioms sodų bendrijoms, priemiesčiams ir pan. „Toje vietoje atidarius didįjį prekybos tinklą, smulkusis verslas, be abejo, užsidarys", - įsitikinęs jis. Lygiai taip pat, anot pašnekovo, beveik neįmanoma egzistuoti mažuose miestuose veikiančioms parduotuvėms, mat ir ten įkurtos didžiųjų tinklų parduotuvės, o pirkėjų mažai.

Vietos užteks visiems

Tuo tarpu investuojančiam ir į plėtrą orientuotam verslui paprasčiau – prekybos tinklui didėjant, veikla tampa efektyvesnė. Tai patvirtino pastaruoju metu rinką atkakliai atakuojantis prekybos tinklas „Fresh market“. Bendrovės direktoriaus Sauliaus Urbono teigimu, iki Naujųjų metų žadama atidaryti bent 8 naujas parduotuves.

Nuo įmonės įsteigimo praėjo vos pusmetis, o jau veikia 7 šio tinklo parduotuvės. „Sparti plėtra reikalinga tam, kad logistika ir importas taptų efektyvūs, kad centrinis biuras veiktų efektyviai. Reikia pasiekti kritinį svorį, tam tikrą prekių apyvartą, kad galėtume dar labiau parodyti savo pranašumus“, - paaiškino įmonės vadovas.

Anot pašnekovo, tinklas turi pranašumą siūlydamas šviežius vaisius ir daržoves, kurias iš ūkininkų perka pagrindinė tinklo akcininkė įmonė „Ipsun“. „Žmonės tai vertina, juolab kad kai kurie dideli prekybos tinklai nesusitvarko su savo serviso kokybe. Stebinančios konkurencijos nepastebime“, - patikino jis. S.Urbonas taip pat pridūrė, kad šalies pirkėjai nėra itin lojalūs prekybos tinklams ar prekėms, net atvirkščiai – jiems yra pabodę vaikščioti į tą pačią parduotuvę, todėl yra atviri naujovėms.

„Rinka yra gyva, joje visą laiką kas nors keičiasi. Šiandien atėjome mes, rytoj – „Lidl“, poryt – dar kiti. Visi ras vietos. Aišku, tiems, kurie jau pasiskirstę rinką, teks ja dalytis“, - optimistiškai kalbėjo įmonės direktorius, paklaustas, ar rinkoje dar yra vietos naujiems žaidėjams.

Konkurencija didėja

Nors ne visi didieji prekybos tinklai šiuo metu visu pajėgumu investuoja į plėtrą, rinkoje matyti ir toliau didėjanti konkurencija. Pavyzdžiui, bendrovė „Palink“, kaip nurodė jos viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis, nuo metų pradžios atidarė 3 naujas "Iki" parduotuves ir rekonstravo dar 26. Iki metų pabaigos bendrovė planuoja atidaryti dar 4 naujas ir rekonstruoti 12 parduotuvių.

Tuo tarpu bendrovė „Maxima LT“, kaip teigė komunikacijos vadovė Renata Saulytė, šiais metais atidarė 5 naujas parduotuves keturiuose šalies miestuose ir iki metų pabaigos planuoja pristatyti dar 3 naujas parduotuves. Šiais metais bendrovė taip pat iš esmės renovavo 3 parduotuves ir dar tiek pat planuoja atnaujinti iki metų pabaigos.

Nors didžiųjų prekybos tinklų prekybos plotas sparčiai didėja, Konkurencijos taryba teigė negalinti nurodyti, kokią rinkos dalį šiuo metu užima didieji šalies prekybos tinklai. Viktorijos Urbonavičiūtės, Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėjos, teigimu, ūkio subjektų užimama rinkos dalis nustatoma tik vykdant Konkurencijos tarybos funkcijas, pavyzdžiui, atliekant tyrimus dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo, nagrinėjant koncentraciją ar kt.

„Konkurencijos tarybos nustatytos ūkio subjektų užimamos rinkos dalys dažniausiai sudaro šių ūkio subjektų komercinę paslaptį ir, vadovaujantis LR teisės aktais, nėra viešai skelbiamos, nebent šią informaciją būtina atskleisti Konkurencijos tarybos sprendimuose“, - LŽ teigė pašnekovė.

V.Urbonavičiūtė patvirtino, kad šiuo metu Konkurencijos taryba nėra gavusi pranešimų ištirti koncentraciją ar prašymų kuriems nors didiesiems prekybos tinklams išduoti leidimus koncentracijai. „Šie leidimai reikalingi tuomet, kai ūkio subjektų numatomi vykdyti veiksmai yra suprantami kaip susijungimas arba kontrolės įgijimas ar ūkio subjektų pajamos viršija Konkurencijos įstatyme numatytus bendrųjų pajamų rodiklius. Jeigu prekybos centras plečia savo parduotuvės plotą arba atidaro naujas parduotuves, tai nėra koncentracija, todėl nereikia Konkurencijos tarybos leidimo imtis tokių veiksmų“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"