TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkiesiems dešimteriopai sunkiau

2012 10 22 8:13
LŽ archyvo nuotrauka/V.Rutkauskas pažymi, kad daugiausia paskolų bankai išduoda stambiam verslui, o smulkusis verslas linkęs savo poreikius finansuoti nuosavomis lėšomis.

Smulkioms ir vidutinėms įmonėms labiausiai trūksta apyvartinių lėšų, tačiau jų pasiskolinti Lietuvoje beveik neįmanoma.

"Stambus verslas skundžiasi, kad, bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas, sunku gauti kreditų investicijoms ir kitiems poreikiams. Smulkiajam ir vidutiniam verslui tai padaryti dešimt kartų sudėtingiau", - tikino Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.

Pasak jo, į gamybą orientuotas stambus verslas gali bankui kaip užstatą pasiūlyti įrenginius ar infrastruktūrą, o į paslaugas ir prekybą orientuotas smulkusis verslas daugiausia dirba nuomojamose patalpose, tad dažniausiai negali nieko užstatyti, o kartu ir pasiskolinti.

Skolintųsi gerokai daugiau

Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas šiuo metu norėtų skolintis naujiems produktams ir paslaugoms. "Amerikiečiai skaičiuoja, kad smulkusis ir vidutinis verslas generuoja iki 20 kartų daugiau inovatyvių idėjų negu stambus. Bet labai maža dalis jų pasiekia vartotoją vien dėl to, kad trūksta išteklių ir ypač finansavimo", - teigė G.Romeika.

Didžiausias šiuo metu yra prekybos ir paslaugų įmonių skolinimosi poreikis. Anot G.Romeikos, prieš dvejus metus verslininkai metėsi steigti mažų kepyklėlių, dabar atėjo specializuotų alaus parduotuvių mada, steigiami įvairiausi "alaus kromai" ir "alaus šventovės". Veiklą plečia jau veikiančios prekybos įmonės, rudenį gatvėse galima išvysti mobilias sulčių spaudyklas ar važinėjančius automobilius su ratų taisymo ir montavimo įranga.

"Lengviausia dabar pasiskolinti pradedant naują verslą, nes tam skirtos specialios ES programos, ir bankai mielai skolina europinius pinigus. Tačiau chroniška Lietuvos problema yra apyvartinių lėšų trūkumas. Tokių įmonių padėtis blogiausia. Visos skatinimo priemonės skirtos plėtrai ar naujiems produktams kurti. 80 proc. teikiamų valstybės garantijų smulkiojo verslo paskoloms teikiama, jeigu įmonė perka naują įrangą ar plečiasi", - LŽ teigė smulkiųjų verslininkų atstovas.

Pasak G.Romeikos, jeigu įmonė teikia prekes didelei organizacijai, ši paprastai už prekes sumoka tik po 40 dienų. Tuo metu smulki įmonė turi iš anksto gauti lėšų prekėms pirkti ir laukti 40 dienų, kol pirkėjas atsiskaitys. Per tą laiką reikia mokėti PVM ir kitus mokesčius, atlyginimus darbuotojams, įmokas "Sodrai".  

"O neduok Dieve, pasitaiko nesąžiningas klientas, ar jam nepasisekė, ir planuoti pinigai smulkios įmonės nepasiekia. Susidaro skolos. Nerasdami galimybių pasiskolinti iš bankų verslininkai kreipiasi į greitųjų kreditų įmones ir taip dar labiau komplikuoja padėtį. Skolinasi pusiau šešėlinėse įmonėse, kurių skelbimai mirga laikraščiuose. Juk dažnas smulkusis versininkas save sutapatina su savo įmone. Kitas būdas išgyventi - nemokėti už prekes ir paslaugas", - smulkiojo verslininko kasdienius rūpesčius dėstė G.Romeika.

Anot jo, skolinimasis apyvartinėms lėšoms Lietuvoje neskatinamas. Tam nėra jokių specialių programų. O bankai iš principo smulkiajam verslui skolina labai nenoriai.

"Lietuvoje bankas nėra draugas, nėra patarėjas. Mūsų bankai lūžta nuo laisvų litų, palūkanos nulinės, bet jie nenori rizikuoti. Lietuvos bankai apskritai linkę į kraštutinumus: kai ekonomika augo, jie per daug laisvai skolino, o dabar per daug apsidraudžia", - svarstė G.Romeika.

Mažieji bendrauja su mažais

Smulkiajam verslui gauti paskolas lengviau mažuosiuose šalies bankuose. Tai LŽ patvirtino vieno jų, banko "Finasta", atstovas. Šiame banke kreditų smulkioms ir vidutinėms įmonėms šiemet gerokai daugėjo, ir tokių projektų skaičius didėja.

"Į šį segmentą žiūrime itin palankiai, todėl investiciniai projektai, sukuriantys įmonei papildomą konkurencingumą, papildomas pajamas, ypač greitai svarstomi. "Finastos" verslo paskolų portfelis nuo šių metų pradžios augo 36 procentais. Šiemet ypač patrauklios energetikos, aukštųjų technologijų, perdirbamosios pramonės sritys. Finansuojame ir naujus verslus, vadinamuosius "start-up". Gamybinės įmonės dažniausiai skolinasi įrenginiams ir technologijoms atnaujinti, tobulinti. Kredituojant apyvartą, tradiciškai figūruoja stiprūs paslaugų ir prekybos sektoriai", - LŽ teigė banko "Finasta" Verslo bankininkystės departamento direktorius Ramūnas Bložė.

Pašnekovo nuomone, sprendimai dėl kreditų priimami greiti, o klientai ypač vertina šio banko lankstumą, palyginti su didžiaisiais komerciniais bankais. Investiciniai projektai, kuriuos finansuoja "Finasta", dažniausiai yra garantuojami valstybės įmonės "Invega" bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondo. Nemaža dalis finansuojamų projektų įgyvendinami su ES parama.

Stengiasi nesiskolinti

Lietuvos banko (LB) Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį paskolų portfelis verslui padidėjo 210 mln. litų. Pernai per tą patį laikotarpį kreditų portfelis mažėjo 725 mln. litų (eliminavus bankrutavusį "Snorą").

"Skolinimasis verslui atsigauna, ir tuos požymius pradėjome matyti jau 2011 metų antrąjį pusmetį", - LŽ teigė LB Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.

LB kas pusmetį apklausia komercinius bankus ir, be kitų dalykų, teiraujasi, koks yra bankų požiūris į smulkųjį ir vidutinį verslą, kokios paskolų paklausos tikisi ateityje. Anot V.Rutkausko, pastarojoje apklausoje šių metų balandį bankai teigė, kad paskolų sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui švelnėja antrą pusmetį iš eilės, o verslo skolinimosi paklausa taip pat auga.

"Vis aktyviau veikiant ES fondams ir teikiant valstybės garantijas pastaruosius aštuonerius metus bankai aktyviau teikia kreditus smulkiajam verslui", - pažymėjo V.Rutkauskas.

Pasak jo, įmonės daugiausia nori skolintis atsargoms ir apyvartiniam kapitalui. "Tą tendenciją matome jau dvejus metus", - teigė ekonomistas.

V.Rutkauskas pažymi, kad daugiausia paskolų bankai išduoda stambiam verslui, o smulkusis verslas linkęs savo poreikius finansuoti nuosavomis lėšomis, nors ir turėtų galimybių kreiptis į bankus. "Mūsų atlikta apklausa rodo, kad vidinius poreikius iš nuosavų finansinių šaltinių tenkina 91 proc. įmonių, kitaip tariant, iš 10 litų, reikalingų veiklai, 9 litai yra nuosavos lėšos. Ši tendencija beveik nesikeičia jau trejus metus", - tvirtino LB ekonomistas.

Lietuvos bankui įmonės nurodė, kad nuo kreipimosi į bankus jas atbaido per didelės išorinių finansavimo šaltinių išlaidos. "Tai šiek tiek stebina, nes palūkanos dabar gana mažos", - dėstė V.Rutkauskas.            

Iki proveržio toloka

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas  Aleksandras Izgorodinas pažymi, jog įmonėms suteiktų paskolų kiekis nebemažėja, tačiau išlieka stabiliai žemo lygio. Antai 2009 metų sausio mėnesį bankų išduotų įmonėms paskolų portfelis siekė 35 mlrd. litų, o šiuo metu verslo kreditų portfelis siekia 27 mlrd. litų. "Nuo šių metų kovo, kai paskolų portfelis siekė 26,7 mlrd. litų, verslo paskolų portfelis auga labai nedaug, tačiau kol kas tai sunku būtų pavadinti tvaria tendencija. Proveržio kol kas tikrai nematyti", - dėstė analitikas.

LPK apklaustų įmonių vadovai teigia, kad skolinimosi paklausa išlieka ganėtinai žemo lygio ir artimiausiu metu reikšmingai didėti neturėtų. "Didžiausia problema - versle vyraujantis neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų, dėl to dalis įmonių neplanuoja reikšmingų plėtros projektų. Kita vertus, dalis įmonių skundžiasi pernelyg griežtomis skolinimosi sąlygomis. Akivaizdu, kad neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos šiuo metu daro įtaką ir komercinių bankų skolinimo politikai, nors "laisvų" pinigų bankuose šiuo metu yra labai daug," - svarstė A.Izgorodinas.

LPK analitiko nuomone, kreditavimas verslui yra gyvybiškai svarbus, nes 95 proc. finansinių išteklių, reikalingų plėtrai ar investicijoms, Lietuvos įmonės skolinasi iš bankų. "Jeigu įmonės nori plėstis ar investuoti, beveik visos jos skolinasi", - teigė A.Izgorodinas.

LPK analitikas įžvelgia grėsmingas šalies ekonomikai tendencijas. Viena vertus, Lietuvos eksportas jau 26 proc. viršija prieškrizinį lygį ir sparčiai auga. Kita vertus, investicijų lygis yra trečdaliu mažesnis nei prieš krizę, siekia tik 2005 metų lygį. "Matome akivaizdų investicijų lėtėjimą: šių metų pirmąjį ketvirtį jos augo 11,7 proc., antrąjį ketvirtį - tik 1,3 procento. Ypač neramu, kad sulėtėjo investicijos į mašinas, transporto priemones ir įrenginius - nuo 19 proc. pirmąjį ketvirtį iki 1,3 proc. antrąjį ketvirtį", - sakė jis.

A.Izgorodino nuomone, investicijų lėtėjimas ateityje atsilieps įmonių konkurencingumui. "Įmonių produktyvumas šiuo metu didėja, bet tai ilgai netruks be investicijų", - tikino analitikas. Vis dėlto jis mano, kad įmonių poreikis investuoti ir skolintis išaugs, jeigu pramonės ir eksporto augimo tempai išsilaikys dar 4-5 mėnesius.

Skaičiai

Pagal priimtą skirstymą Lietuvos mikroįmonėse dirba iki 9 darbuotojų, mažose - nuo 10 iki 49, o vidutinėse - nuo 50 iki 249 darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, mažos ir vidutinės įmonės sukuria 51,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Mikroįmonių dalis siekia 12,4 proc., mažų įmonių - 17,1 proc., vidutinių - 21,9 proc. BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"