TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkiesiems kelininkams - riestainio skylė

2009 06 08 0:00
Labiausiai šiemet nukentės savivaldybių, rajoniniai keliai, mažiau nuskriausti liks valstybiniai keliai.
LŽ archyvo nuotrauka

Smulkiųjų kelininkų teigimu, laimėti Kelių direkcijos skelbiamus konkursus iš ES lėšų finansuojamiems projektams jie neturi jokių galimybių, mat konkursų sąlygos yra palankesnės didžiosioms įmonėms.

Seimui vis neapsisprendžiant, ar patvirtinti Vyriausybės pasiūlymą Kelių fondo lėšas naudoti kitoms reikmėms, kelininkai, įsibėgėjus darbų sezonui, ir toliau vegetuoja nežinioje. Tiesa, Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo skelbti konkursus įvairiems kelių darbams, finansuojamiems iš ES lėšų.

Direkcijos duomenimis, šiais metais planuojama panaudoti apie 700 mln. litų ES paramos. Tačiau kelininkai abejoja, ar pavyks šias lėšas tinkamai panaudoti, mat konkursai skelbiami gerokai pavėluotai, tad darbams atlikti gali pritrūkti palankaus sezono laiko. Be to, teigiama, kad juose gali dalyvauti tik didžiosios kelių įmonės, mat pretenduojant į ES lėšas reikia atitikti tam tikrus aukštus reikalavimus. Tad smulkiosios kelių įmonės turės gelbėtis pačios.

Slegia neaiški padėtis.

Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Sigitas Bublys LŽ teigė, kad Kelių direkcija jau pradėjo skelbti konkursus pretenduojantiesiems į ES lėšas. Pirmiausia buvo organizuotas greitkelio ruožo per Grigiškes rekonstrukcijos konkursas, jį laimėjo bendrovė "Kauno tiltai". Jo teigimu, projekto vertė - daugiau nei 40 mln. litų. "Tikimės, kad bus panaudota didžioji ES lėšų dalis, tačiau ar viskas pavyks, priklausys dar ir nuo oro sąlygų. Be to, gerokai pavėluotai skelbiami konkursai", - pažymėjo jis.

Anot S.Bublio, konkursuose gali dalyvauti visos norinčios įmonės, kurios atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Jis pažymėjo, kad vis dar kyla neaiškumų dėl Kelių fondo lėšų panaudojimo kitoms valstybės reikmėms, tad įmonės, kurioms trūksta finansavimo, priverstos atleisti dalį darbuotojų.

"Smulkesnėse įmonėse gerokai sumažėjo ir darbų, ir darbuotojų. Jos, galima sakyti, šiuo metu vegetuoja", - konstatavo jis. Asociacijos vadovas negalėjo pateikti konkrečių duomenų apie darbuotojų atleidimą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, liepos viduryje paaiškės kelio Šiauliai-Radviliškis 6,5 kilometro ruožo dangos rekonstrukcijos konkurso laimėtojas. Konkursą laimėjusi bendrovė per 18 mėnesių turės rekonstruoti kelio Šiauliai-Radviliškis ruožą nuo 59,7 iki 66-to kilometro, įdiegti eismo saugos ir aplinkosaugos priemones.

Planuojama 147,5 tūkst. kvadratinių metrų padengti asfalto danga, įrengti 11,41 kilometro atitvarų ir atlikti kitus darbus.

Be to, praeitą savaitę Kelių direkcija pasirašė 12,69 mln. litų vertės sutartį su mažiausią kainą pasiūliusia "Lemminkainen Lietuva". Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė stiprins 6,9 kilometro ilgio kelio Vilnius-Panevėžys dangą. Anksčiau skelbta, kad preliminari konkurso vertė - 24 mln. litų. Darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos.

ES lėšos - didiesiems

Tuo tarpu mažosios šalies įmonės negali nė svajoti apie milijoninius projektus iš ES lėšų. Vos paklaustos apie galimybes dalyvauti Kelių direkcijos skelbiamuose konkursuose jos tikina, kad jokių būdu negali jų laimėti, mat pralaimi konkurencinę kovą su didžiosiomis įmonėmis.

UAB "Sostinės keliai" technikos direktorius Stasys Jakaitis LŽ tikino, kad jo vadovaujama įmonė negali pretenduoti į ES paramą, esą ji yra per smulki, kad pajėgtų įgyvendinti Kelių direkcijos projektus. "Su Kelių direkcija dirbame labai mažai, tad Kelių fondo lėšų sumažinimas mums didelės įtakos neturi. Tačiau mes dirbame su statybų įmonėmis, tad gerokai sulėtėjęs statybų tempas smarkiai atsiliepė ir mums", - aiškino jis.

Nenorėjusi prisistatyti didelės įmonės, turinčios filialų įvairiuose šalies regionuose, atstovė LŽ aiškino, kad ES projektų konkursai organizuojami visus metus, o ne etapais, tačiau skiriasi jų organizavimo intensyvumas. Pasak pašnekovės, ES lėšos buvo padalytos į dvi dalis - 395 ir 411 mln. litų, šiomis sumomis buvo žadama padengi nuostolius kone per pusę sumažinus Kelių fondo biudžetą. "Abejoju, ar įsivaizduojama, kaip panaudoti ES lėšas. Kiek žinau, Kelių direkcijos ir Transporto investicijų direkcijos visos paraiškos yra 2008 metų. Man pačiai kyla klausimas, ar šiais metais apskritai pradėtas įgyvendinti koks nors transporto projektas, kuriam tikimasi gauti europinį finansavimą", - samprotavo pašnekovė.

Gresia milijoninės skolos

Tuo metu vis dar neaišku, ar Kelių fondo lėšų dalis bus panaudota kitoms valstybės reikmėms. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ne kartą yra raginęs nekarpyti Kelių fondo biudžeto. Jis prognozuoja, kad sumažinus šių metų lėšas, skirtas kelių priežiūrai, direkcija šiuos metus gali baigti rangovams būdama skolinga 200-250 mln. litų.

E.Masiulis pabrėžia, kad labiausiai šiemet nukentės savivaldybių, rajoniniai keliai, mažiau nuskriausti liks valstybiniai keliai.

Šiemet Lietuvos keliams iš viso bus skirta 775,716 mln. litų, prieš mažinant biudžetą tam buvo numatyta 1,34 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"