TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkųjį verslą skatina ir smaugia

2008 01 31 0:00
Manoma, kad politikams su dideliais verslininkais bendrauti yra naudingiau nei su smulkiaisiais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tyrimų duomenys rodo, kad "noras būti šeimininku sau - pagrindinė priežastis, skatinanti smulkųjį ir vidutinį verslą", vis dėlto mūsų šalyje šį norą nesunkiai gali numušti nelengvai peržengiamos kliūtys.

Faktai.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo atliktas Europos bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) inicijuotas smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų tyrimas, kurio objektu buvo pasirinktos 2002 metais susikūrusios ir tyrimo metu sėkmingai veikusios įmonės. 2007-ųjų pabaigoje iš Eurostato gauti ES šalių duomenys leidžia atlikti palyginamąją smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų analizę.

Svarbiausia priežastis, paskatinusi Lietuvos ir ES šalių verslininkus pradėti verslą - noras būti šeimininku pačiam sau. Tokią priežastį nurodė 82,9 proc. Lietuvos ir 74,6 proc. ES šalių verslininkų. Lietuvos ir ES šalių verslininkų nuomonės apie kitų pradėti verslą skatinančių priežasčių svarbą buvo skirtingos - ES šalių verslininkams antra pagal svarbą buvo perspektyva užsidirbti daugiau pinigų (72 proc.), o Lietuvos verslininkams - noras išbandyti save versle (75 proc.).

Lietuvos ir kitų ES šalių verslininkai nurodė skirtingas verslo kliūtis ir jų poveikį. Net 75,7 proc. Lietuvos verslininkų steigiant įmonę sunkiausia buvo rasti tinkamų darbuotojų. Antroje vietoje (61,3 proc.) minimi sunkumai, atsiradę atliekant teisinius, valstybinius, administracinius reikalavimus. Ši kliūtis buvo didžiausia ES šalių verslininkams - 62,3 procento. Antroje vietoje ES šalių verslininkai nurodė sunkumus užmezgant ryšius su užsakovais.

Verslas gimė studijuojant

UAB "Baliomanija" direktorius Giedrius Romeika sutiko su LŽ pasidalyti savo verslo kūrimo subtilybėmis. "Būdamas dvyliktokas domėjausi galimybe studijuoti vadybos ir ekonomikos mokslus, pradėjau lankyti šeštadieninę Jaunųjų verslininkų mokyklą, ten susiradau bendraminčių ir veiklių bendraamžių. Pradžioje tai buvo linksma, įdomu ir šis tas naujo, domėjomės verslais ir ieškojome nišos, kur galėtume užsidirbti pinigų. Įstojus į universitetą teko paragauti mokamo mokslo duonos. Noras pačiam susimokėti už mokslus ir paskatino pradėti nuosavą verslą. Įmonę steigėme keturiese, visi buvome ekonomikos studentai", - atviravo verslininkas. Studijų metais vaikinai susipažino su dėstytoja Rūta Urbanskiene, ji padėjo sutvarkyti visus steigimo dokumentus, supažindino su Amerikos lietuve, kuri ne tik atvežė idėją ir keletą pavyzdžių, bet tapo ir naujo verslo partnere už Atlanto.

"Pradėjome nuo vaikiškų balionų, prekyba pripūstais balionais zoologijos sode, įvairių švenčių, renginių metu. Po truputėlį bandėme daryti iš jų dekoracijas, po to ant balionų pradėjome spausdinti reklamą, prasidėjo kiti reklaminiai gaminiai, po to fejerverkai, ir išsivystėme į specializuotą reklamos paslaugų agentūrą, kuri gamina įvairius nebrangius reklaminius suvenyrus ir teikia dekoravimo bei specialiųjų efektų paslaugas", - sakė G.Romeika. Anot jo, steigiant įmonę su didelėmis kliūtimis nebuvo susidurta, nes nuolat patardavo dėstytoja, kuri žinojo, kaip teoriją taikyti praktiškai.

"Tuo metu informacijos visai nebuvo, tvyrojo nepasitikėjimas, netikrumas, baimė ir lietuviams būdingas nenoras dalytis patirtimi. Mes verslą pradėjome teturėdami gerą konsultantę, tūkstantį dolerių ir naujokų pradinukų sėkmę", - sakė pašnekovas.

"Lietuvoje smulkusis verslininkas - tai žmogus-orkestras. Lietuvoje situacija smulkiajam verslui nėra palanki: sunkina darbo jėgos trūkumas ir ypatingas jos brangumas. Kadangi smulkusis verslas daugiausia "sukasi" paslaugų srityje, kur žmonių ištekliai užima gana svarią biudžeto dalį, tai jam dar sunkiau", - sakė G.Romeika. Anot jo, buvo atvejų, kai atrodė, kad jau viskas baigta. Jaunus ir dar naivius verslininkus ne kartą buvo apgavę užsakovai, ne visi skolininkai sugebėjo sąskaitas apmokėti ir iki šiol, nes tiesiog bankrutavo. Tai privertė įsisąmoninti sutarčių, avansų ir kitų juridinių dalykų naudą. Norintiesiems pradėti verslą G.Romeika pataria nepamiršti, kad su laisve ir nepriklausomybe ateina ir labai didelė atsakomybė, todėl pataria "didžiuosius lūkesčius atidėti šiek tiek ateičiai".

Valdžia prisidengia palaikymo

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius pripažino, kad smulkiojo verslo situacija šalyje nėra gera. "Visi įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai yra nukreipti veikti taip, kad stambiam verslui būtų sudaromos geresnės sąlygos negu smulkiajam. Pagrindinė kliūtis - dauguma politikų, būdami politiškai ir finansiškai susieti su stambiuoju verslu, suvokia, kad bendrauti su didžiaisiais verslininkais jiems yra naudingiau", - LŽ sakė A.Mackevičius. Anot jo, mažinant gyventojų pajamų mokestį, didžiausią naudą pajuto didžiausias pajamas gaunantys, o suprogresinimo galimybę galingesnieji nuolat ignoruoja. "Minimali alga padidinta, tačiau neapmokestinama atlyginimo dalis vėl pamiršta pakelti, t. y., todėl apmokestintoji dalis vėl padidėjo. Taigi mažiausias pajamas gaunančiuosius apmokestina vis labiau. O tai naikina smulkiąsias įmones, nes atsiranda ekonominė duobė. Imti ir pakelti apyvartą nėra taip paprasta", - dar viena blogybę atskleidė pašnekovas. "Buvo paruoštas smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas, siūloma šalia Vyriausybės įkurti smulkiojo ir vidutinio verslo departamentą, kuris peržiūrėtų priimamus teisės aktus, kad juose nebūtų daromas blogas poveikis smulkiajam verslui, priešingai, jį nuolat gerintų. Tačiau iškart prasidėjo puolimas. Iš to įstatymo liko tik verslininkų taryba, bet ji neturi jokių įgaliojimų. Vadinasi, niekas nieko nepaisys", - situaciją atskleidė A.Mackevičius. Anot jo, situacija negerės, nes valdžioje esančių žmonių nuomonė apie smulkųjį verslą yra tokia, neva "zyzia kažkas apačioje, bet geriau, kad jie mums netrukdytų", o per rinkimų kampanijas akcentuoja, esą "smulkusis verslas - valstybės pagrindas ir jį visokeriopai reikia remti". "Žinoma, ne viskas yra taip juoda. Smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikiami mikrokreditai, regionuose veikia verslo centrai. Pradėti verslą visada verta, jeigu pasveriamos galimybės ir turima daug vidinės energijos. Surasti nišų, kur dar galima padaryti verslą - įmanoma, tik reikia būti labai ryžtingam ir nelabai paisyti kliuvinių. Vieni verslininkai su jais susiduria, kiti ne", - pabrėžė A.Mackevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"