TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkus verslas - sunki dalia

2011 09 29 0:00

"Mažinsime administracinę naštą verslui, viešosios politikos priemones derinsime su smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiais. Įstatymu įtvirtinsime gero reguliavimo principus - proporcingumą, atskaitingumą, nuoseklumą, skaidrumą, tikslingumą." Tokie šios Vyriausybės pažadai įtvirtinti jos programos 303 punkte. Po beveik trejų Vyriausybės veiklos metų galime ir įvertinti rezultatus, ir panagrinėti, kaip artimiausi valdžios ketinimai atitinka programinius pažadus.

Išretino "naktinis" kirtis

Turbūt nereikia nė priminti, kad smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) po "naktinės" mokesčių reformos nukentėjo bene skaudžiausiai. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams ir individualių įmonių savininkams atsirado prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, daliai jų augo "Sodros" įmokų tarifai.

Dėl išaugusių mokesčių mažiau žmonių ėmė dirbti pagal verslo liudijimus: nuo 2008-ųjų iki 2009-ųjų jų sumažėjo ketvirtadaliu (nuo 99 iki 74 tūkstančių). Vieni emigravo, kiti tapo bedarbiais, dar kiti ir toliau dirbo, tik jau nelegaliai. Nukentėjo ne tik smulkieji verslininkai, bet ir jų išlaikomi vaikai bei tėvai.

Sumažėjo beveik perpus

Antras kirtis SVV buvo suduotas Vyriausybei įvedus kasos aparatus prekiaujantiesiems maisto produktais dengtose turgavietėse. Kaltindama prekybininkus šešėline veikla, Vyriausybė tikėjosi, kad kasos aparatai skatins rodyti tikrąsias turgaus pajamas. Buvo užsibrėžta į biudžetą surinkti papildomus 60-100 mln. litų. Neįsiklausyta, kad didesnės administracinės naštos išsigandę prekybininkai nutrauks veiklą, o dėl to nukentės turgavietėse apsiperkantys gyventojai.

Praėjus 5 mėnesiams jau matyti, kad nepasitvirtino Vyriausybės prognozės dėl augsiančios oficialios apyvartos. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos duomenys rodo, kad ir mėsos apyvarta, ir su verslo liudijimais ja prekiaujančių gyventojų skaičius krito staigiai ir smarkiai. Įvedus kasos aparatus parduota dviem trečdaliais mažiau paukštienos, trečdaliu mažiau šviežios mėsos ir ketvirtadaliu mažiau mėsos gaminių.

Prekiautojų su verslo liudijimais daug kur sumažėjo beveik perpus: Šiauliuose - nuo 350 iki 188, Vilniaus Kalvarijų turgavietėje - nuo 134 iki 68, Klaipėdos Naujajame turguje - nuo 130 iki 62, Jonavoje - nuo 29 iki 14 žmonių.

Ne mažiau svarbūs ir tie pokyčiai, kurių neįvilksi į skaičiukus ir nepateiksi statistikos ataskaitoje. Kur dabar yra tie šimtai žmonių, neįsigijusių verslo liudijimus? Kaip ir po "naktinės" mokesčių reformos - kažkam gal ir pavyko įsidarbinti Lietuvoje, tačiau dalis emigravo, o kita dalis gauna bedarbio pašalpą. Tuo tarpu į turgų atėję pirkėjai neberanda savo pamiltų pardavėjų, palikdavusių jiems geresnę išpjovą.

Numatytos ir nenumatytos pasekmės

Dar prieš įvedant kasos aparatus turgavietėse, Vyriausybė buvo raginama išsamiai išanalizuoti numatomas pasekmes, užsibrėžti, kokio laukia apyvartos padidėjimo. Tai būtų leidę įvertinti, ar pasiekti tikslai, ir jei ne, atsisakyti nepasiteisinusio reguliavimo.

Tačiau vietoje konkrečių tikslų buvo vardijami abstraktūs ir neišmatuojami siekiai, pavyzdžiui, "verslo skaidrumas" ir "vartotojų apsauga". Reikalaudama skaidrumo iš verslo, Vyriausybė pamiršo savo pačios pažadą įvesti skaidrumą ir tikslingumą teisėkūroje. Nors pasekmės jau akis bado, net nesiruošiama į jas kreipti dėmesio. Maža to, užsimota įvesti dar vieną reguliavimą "akluoju" būdu, nepaisant skambių SVV paramos principų.

Vidurvasarį Finansų ministerija viešai diskusijai pasiūlė pakeitimus, susijusius su verslo liudijimų teikimo tvarka. Suabejoti siūlymų tikslingumu galima jau vien dėl to, kad principais yra pavadinti tikslai (pavyzdžiui, "atsisakyti verslo liudijimų laisvosioms profesijoms"), o tikrų principų ir nėra.

Finansų ministerijai teigiant, esą atsisakoma tik dešimtadalio, neva nedidelės dalies veiklų pagal verslo liudijimus, nutylima, kad jas renkasi net ketvirtadalis verslo liudijimų savininkų. Dirbti pagal verslo liudijimus nebegalėtų net 17 tūkst. iš 70 tūkst. verslo liudijimų savininkų, įskaitant statybininkus, vertėjus, kaimo turizmu užsiimančius gyventojus.

Stumia į šešėlį ir emigraciją

Finansų ministerija ragina gyventojus verstis individualia veikla pagal pažymą, sumokant "viso labo" 5 proc. GPM, tačiau ji nutyli, kad "Sodros" ir PSD įmokos sudaro dar apie 19 proc. pajamų.

Individuali veikla pagal pažymą pristatoma kaip palankesnė mokesčių mokėjimo forma. Bet kodėl tada patys gyventojai taip palankiai vertina verslo liudijimus?

Atsakymas - svarbiausia ne mokesčių dydis. Esminis verslo liudijimų pranašumas, kurio neturi jokia kita mokesčių mokėjimo forma, - galimybė iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio mokesčius ir nebijoti, kad neteisingai ką nors apskaičiuosi, o mokesčių inspektoriai ateis narstyti pastarųjų 5 metų deklaracijų.

Siūlant atsisakyti dalies veiklų pagal verslo liudijimą daroma klaidinga prielaida, kad visi tų liudijimų netekę gyventojai automatiškai pradės vykdyti veiklą pagal pažymą arba steigs įmones.

Praeities klaidos rodo, kad kirčiai smulkiesiems verslininkams juos stumia į šešėlį ir į emigraciją, o iš mažiausiai uždirbančių gyventojų atima galimybę pirkti pigiau. Jei Vyriausybė ne to siekia, belieka sugrįžti prie savo pačios programos ir ją įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"