TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkusis verslas prieš nelaimes užmerkia akis

2013 12 02 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Smulkusis bei jaunas šalies verslas taupumo sumetimais tikisi išsiversti be draudimo, todėl apsauga nuo galimų rizikų pasirūpina rečiau nei stambios įmonės.

Nuo 2011 metų iki šių metų spalio verslo mokamos draudimo įmokos sudarė apie 50 proc. visų draudimo įmokų. Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, tai yra nemažas skaičius. Be to, pastaraisiais metais visuose verslo segmentuose buvo matyti didėjanti draudimo paklausa. "Tai rodo, kad verslas atsigauna ir investuoja į draudimą. Jis visada vienu žingsniu lenkia gyventojus ir geriau apskaičiuoja rizikas, nes prisiima atsakomybę ne tik už save, bet ir už samdomus žmones“, - nurodė jis.

Pašnekovas teigė, kad nuo 2012 metų iki šių metų net 53 proc. išaugo finansinių nuostolių draudimo rinka. Pernai jos augimas tesiekė 11 procentų. Tokias tendencijas pašnekovas pirmiausia aiškino padidėjusiu šį draudimą teikiančių bendrovių skaičiumi ir verslo atsigavimu.

Kita vertus, Lietuva pagal draudimui skiriamas išlaidas tebėra viena paskutinių Europos Sąjungoje (ES), pagal šį kriterijų atsiliekame ir nuo Baltijos šalių. „Nuo latvių atsiliekame galbūt dėl to, kad ten finansinės paslaugos apskritai yra populiaresnės. Estijoje draudimo paslaugos turi senas tradicijas. Pavyzdžiui, ten privalomasis transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas įvestas 1993 metais, o Lietuvoje – tik 2001 metais. Mes draudimo tradiciją perėmėme vieni paskutinių Europoje“, - aiškino A.Romanovskis.

Skvarbą lemia sutartys

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas pabrėžė, kad verslo draudimo skvarba priklauso nuo daugelio veiksnių: verslo pobūdžio ir jo dydžio, prisiimamų rizikų, įsipareigojimų kredito įstaigoms ar paramos iš struktūrinių fondų teikėjams ir kt.

Kai kurios draudimo rūšys yra privalomos ir numatytos teisės aktų. Todėl, pavyzdžiui, privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra neabejotinai populiariausia ir plačiausiai naudojama draudimo paslauga verslui - be jos būtų neįmanomi vežimas, komandiruotės. „Kitos draudimo rūšys - savanoriškai priverstinės. Įsipareigojimų bankams, hipotekos lakštų teikimo, ilgalaikės nuomos ir ES paramos sutartis sudaręs verslas yra priverstas apdrausti tam tikrą turtą ar tam tikras rizikas“, - sakė jis.

Bendrovės „PZU Lietuva“ Komercinių ir vertinamų rizikų skyriaus vadovas Andrius Dambrauskas nurodė, kad bendrame draudimo paslaugų kontekste viena populiariausių draudimo rūšių išlieka verslo turto draudimas. Klasikinis toks draudimas apima ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vagystės, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir kitas rizikas.

„Galima rinktis siauresnę ir platesnę draudimo apsaugą. Apsidraudęs nuo visų rizikų, t. y. pasirūpinęs plačiausia draudimo apsauga, klientas gali jaustis saugiau, nes žalos atveju netaikomi apribojimai, pavyzdžiui, vėjo greičiui, sniego slėgiui, minimaliam kritulių kiekiui ir pan.“, - aiškino pašnekovas.

Bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo atstovės Alinos Jankauskaitės teigimu, įmonių turto draudimas bendroje turto draudimo rinkoje sudaro 56 proc., o visoje draudimo rinkoje - 8,5 procento.

Andriaus Dambrausko teigimu, bendrame draudimo paslaugų kontekste viena populiariausių draudimo rūšių išlieka verslo turto draudimas.

Prisiima riziką

Pasak A.Jankauskaitės, metinė draudimo įmoka gali svyruoti nuo 200 litų iki kelių šimtų tūkstančių litų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo mokama vidutinė įmoka, kaip nurodė A.Dambrauskas, sudaro apie 800 litų per metus. Bet smulkiosios įmonės taupymo sumetimais verslo draudimu rūpinasi vangiai, tad pagrindiniai draudikų klientai – didžiosios ir vidutinės įmonės. „Tris ketvirtadalius mūsų klientų sudaro didelės ir vidutinės įmonės, likusią dalį - smulkiosios. Šias tendencijas galima grįsti sudėtinga ekonomine aplinka smulkiajam verslui konkuruojant su didžiosiomis įmonėmis, maksimaliu taupymu, išlaidų mažinimu prisiimant riziką. Bet pagal klasikinę draudimo patirtį didžioji dalis klientų turėtų būti smulkusis ir vidutinis verslas“, - sakė jis.

„Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo duomenimis, tarp stambių įmonių, turinčių daugiau nei 20 darbuotojų, ir tų, kurių metinė apyvarta siekia 3 mln. litų ir daugiau, apdraustų yra daugiau nei 84 procentai. Tuo metu mažesnių įmonių, kuriose dirba 5–9 darbuotojai ar kurių metinė apyvarta nesiekia 1 mln. litų, apdrausta vos pusė.

„Kuo verslas ar gyventojai turi mažiau pinigų, tuo labiau taupo draudimo sąskaita manydami, kad tai nėra pačios būtiniausios išlaidos. Tačiau paradoksalu, kad draustis labiausiai reikia turintiesiems mažas pajamas. Juk jie, nutikus nelaimei, iš savo resursų atkurti verslo ar padengti žalos nesugebėtų“, - aiškino A.Romanovskis.

A.Raziūnas pažymėjo, kad stambus verslas draudimo produktus į veiklos planus paprastai įtraukia nuo pat verslo pradžios. Todėl didelių įmonių draudimo paklausa nekinta net per krizes. Be to, pasak jo, stambiam verslui, ypač turinčiam verslo ryšių su užsienio partneriais, tinkama draudimo apsauga suteikia didelį derybinį pranašumą. Smulkusis ir vidutinis verslas paprastai draudžia tik tai, kas privaloma arba numatyta pagal sutartinius įsipareigojimus. Šio verslo susidomėjimas draudimu padidėja tik susidūrus su pavyzdžiais - ištikus didelėms netikėtoms nelaimėms kitų versluose.

Senbuvės uolesnės

Pernai atlikusi verslininkų apklausą „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ atskleidė ir dar vieną tendenciją: kuo įmonė ilgiau veikia, tuo didesnė tikimybė, kad ji turi draudimo apsaugą. Apklausos duomenimis, net 57 proc. įmonių, rinkoje veikiančių mažiau nei dvejus metus, yra neapdraustos. Tarp daugiau nei 10 metų veiklą vykdančių įmonių neapdraustų yra 31 procentas. „Dažniausiai sąmoningai draudžiasi ilgai veiklą vykdančios įmonės, o jaunos dažnai turi draustis dėl bankams įkeisto turto ar gavusios paramą iš darbo biržos ir pan.“, - nurodė A.Jankauskaitė.

Tiesa, jaunų įmonių draudimo įkainiai, kaip sakė bendrovės "Investicijų brokeris" draudimo brokerė Justina Sinkevičiūtė, gali būti didesni, taip pat joms ne visada pavyksta gauti prašomų sąlygų. Mat tokios įmonės neturi savo istorijos tiek draudimo, tiek galimų žalų, tiek apyvartos požiūriu. „Jaunoms įmonėms galbūt sudėtingiau draudimui skirti didesnes pinigų sumas, nes jos ir taip turi daug planų kitoms investicijoms. Tačiau rinkoje matomi dideli pokyčiai: jaunos įmonės, ruošdamos verslo projektus, visada atideda dalį pajamų ir draudimui“, - patikino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"