TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Smulkusis verslas prisikelia iš griuvėsių

2011 11 18 8:48

Šiemet per tris metų ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo naujų įmonių skaičius. Vien individualių įmonių įregistruota 44 proc. daugiau. Bankai pastebi, kad atgyja sunkmečiu bankrutavęs verslas, ypač transporto.

Kauno verslo informacijos centro "Verslininkų namai" direktorius Donatas Žiogas sakė, kad šiemet Kauno regione ypač suaktyvėjo viešojo maitinimo, prekybos ir informacinių technologijų verslo naujokai. "Pavyzdžiui, programavimo verslui nereikia didelių pradinių lėšų, didelės infrastruktūros, todėl tokį verslą nesunku pradėti. Kitiems patariame kreiptis pagalbos į kredito unijas, kurios teikia paskolas ne tik įmonėms, bet ir gyventojams, vykdantiems individualią veiklą. Taigi pastaruosius metus veikiame beveik kaip kredito unijų konsultantai", - kalbėjo jis.

Anot D.Žiogo, kredito unijos, skirtingai nei bankai, verslo pasiekimų nereikalauja, atsižvelgiama į buvusią patirtį, verslo planą ir idėją. Unijose mikrokreditus iki 86 tūkst. litų gali gauti asmenys, iki tol neturėję verslo, arba įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip metus.

Jis džiaugiasi, kad Kaune labai atsigavo barų ir restoranų rinka. Tai lėmė pasidėjęs miesto svečių, turistų skaičius, nes skrydžius iš Karmėlavos oro uosto išplėtė skrydžių bendrovė "Ryanair". Barų padaugėjo ir dėl praėjusio krepšinio čempionato, tarptautinių "Hanzos" dienų Kaune. "Ypač atsigavo Kauno senamiestis, jame nebeliko  laisvų patalpų barui ar restoranui. Verslininkai susiduria jau ne su finansavimo, o su patalpų naujam barui problema", - komentavo D.Žiogas.

Mažieji klientai vėl skolinasi

AB "Swedbank" verslo kreditavimo vadovas Mindaugas Steikūnas pasakojo, kad šiemet mažųjų klientų verslas akivaizdžiai pagyvėjęs. Aktyviausi yra tų sektorių, kuriuose per sunkmetį buvo daugiausia bankrotų, veiklos nutraukimų, atstovai. Tai transporto, logistikos, nekilnojamojo turto įmonės. Kreditavimo vadovas pažymėjo, kad transporto įmonės imlios kapitalui, jos dažniausiai skolinasi 100-150 tūkst. litų naudotam vilkikui su priekaba įsigyti. "Transporto sektorius gerokai pagijo, juk Lietuvoje yra daug šį verslą išmanančių žmonių", - sakė jis.

M.Steikūnas pasakojo, kad įprastai pradedančios įmonės į banką skolintis pinigų ateina po pusmečio arba po metų darbo su savo finansinėmis ataskaitomis. "Nėra įprasta, kad verslininkas ateitų į banką ir sakytų: nieko neturiu, bet jeigu duosite paskolą, pradėsiu verslą. Naujas verslas pradedamas su savo kapitalo dalimi, jeigu sekasi, atsiranda poreikis skolintis pinigų banke ar lizingo bendrovėje", - kalbėjo jis.

M.Steikūnas pastebėjo, kad verslininkas, kuris bankrutavo kaip X, persigrupuoja, investuoja ir pradeda verslą naujoje įmonėje, suformuoja skaičius ir pateikia bankui tolimesnę viziją. Ši tendencija jaučiama transporto sektoriuje, logistikoje, nekilnojamojo turto sektoriuje.

"Verslininkas, kuris bankrutavo, paprastai nevažiuoja į Airiją laimės ieškoti. Jo amatas - daryti verslą, todėl ir bando prisikelti iš naujo. Tai sveikintina", - aiškino M.Steikūnas. Jis teigė negalįs pasakyti, kiek šiemet "Swedbank" suteikė kreditų mažiesiems klientams, tačiau suskaičiavo, kad per mėnesį prašymų dėl skolinimosi priima šimtais. Beje, iš mažų įmonių ir dabar siekiama gauti laidavimų asmeniniu turtu, nes dažniausiai verslo savininkas ir įmonės vadovas yra tas pats asmuo.

Atrado žaliąją energetiką

SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Aivaras Čičelis taip pat pastebėjo, kad šiemet verslo finansavimo apimtis, palyginti su 2010 metais, padidėjo. Pagrindinės šio banko finansuojamos sritys išliko kaip ir ankstesniais metais - žemės ūkio, transporto, ypač jūrų uosto, logistikos, prekybos, orientuotos į eksportą, įmonės. Taip pat šiemet nemažai projektų susiję su gamybos pajėgumų didinimu ar gamybos įrenginių atnaujinimu.

"Tačiau šiemet pastebime kur kas didesnį žaliosios energetikos sektoriaus finansavimo poreikį. Tam įtakos turėjo ir priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, taip pat gamtinių dujų bei kitų išteklių kainų didėjimas. Mes įžvelgiame geras atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje plėtros perspektyvas, didelį ekologiškų energijos šaltinių poreikį ir norime būti tokių projektų ilgalaikiai finansų partneriai Lietuvoje", - kalbėjo A.Čičelis.

Pasirinko gamybą

Daiva Rakauskaitė, "Verslo angelų fondo I" valdytoja, sakė negalinti išskirti vieno verslo, kuris dabar kiltų. "Tokių pačių projektų, identiškų verslo idėjų nėra, tačiau tendencinga, kad šiemet investavome į gamybos įmones", - pasakojo ji. Šiemet fondas, investuojantis Europos Sąjungos (ES) lėšas, finansavo keturias įmones. Kaip perspektyvų verslą jis pasirinko greito maisto, paruošiamo per 5 minutes, restoraną "TakeWay", maisto papildų, tekstilės ir pramoninių įrengimų gamybos įmones. "Norintiesiems mūsų rizikos kapitalo užduodamas klausimas - kokią problemą sprendžiate ir kiek bus produkto ar paslaugos vartotojų? Iš esmės ieškoma naujų nišų, skaičiuojame, kaip atrodys pajamų ir pelno eilutės padaugėjus konkurentų. Jeigu konkurentų daug, dirbama mažomis kainomis, vietos rinkoje mažai, tuomet neinvestuojame", - aiškino fondo valdytoja.

Nuo veiklos pradžios "Verslo angelų fondas I" jau investavo 1,5 mln. eurų. "ES sugalvojo instrumentą verslumui skatinti - rizikos kapitalą, kurio nereikia atiduoti kas mėnesį ar ketvirtį. Modelis toks, kad investuojama 48 proc. ES lėšų, o 52 proc. yra "verslo angelo", t. y. privataus kapitalo lėšos. Šio fondo investavimo periodas numatytas iki 2014 metų pabaigos.

Skaičiuoja

Kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa" Verslumo skatinimo projekto vadovė Justina Ramanauskaitė sakė šiemet gavusi daug paklausimų dėl kepyklėlių, automobilių servisų kreditavimo. Šiemet ši unija suteikdama paskolą padėjo atverti duris interjero plytelių salonui, automobilių nuomai, 3 reklamos agentūroms. "Dauguma klientų ima maksimalią sumą - 86 tūkst. litų", - atskleidė J.Ramanauskaitė.

Kredito unijos "Sostinės kreditai" atstovė pasakojo, kad pernai daugiau paskolų buvo išduota naudotų mašinų pardavėjų verslui, o šiemet - prekybos įmonėms: nuo Gariūnų prekeivių iki gėlių parduotuvių.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos kredito unijos, įgyvendindamos projektą "Verslumo skatinimas", pasirašė 129 lengvatinių verslo paskolų sutartis. Pasirašytų sutarčių, palyginti su 2011 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, padaugėjo daugiau nei 44 procentais. Vidutinė suteiktos paskolos suma yra 63 tūkst. litų. Iš visų paskolų sutartis pasirašiusių asmenų 99 yra juridiniai asmenys ir 30 verslininkų, veikiančių pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"