TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Snoras" minimas milžiniškoje aferoje Rusijoje

2011 11 17 19:18

Kompanijos „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis pervedė tūkstančius dalininkų ir kreditorių pinigų iš Rusijos į užsienį per banką „Snoras“, ketvirtadienį paskelbė moscow-post.ru.

Rusijoje įvykdyta viena didžiausių aferų nekilnojamo turto rinkoje, kurią prasuko du piliečiai – švedų koncerno „Saab“ ir Lietuvos banko „Snoras“ savininkas Vladimiras Antonovas kartu su bankrutavusios „Mirax Group“ (dabar - kompanijų grupės „Nezvanie.Net“) savininku S.Polonskiu.

Pirmasis esą iškeitė fiktyvius „Snoro‟ aktyvus į lengvai parduodamas nebaigtas statybas Maskvoje, kurios priklausiusė „Mirax Group“. Antrasis tokiu būdu faktiškai perkėlė į užsienį didžiąją dalį savo kapitalo - apgautų Rusijos dalininkų ir kreditorių pinigų.

Aferos apimtis - šimtai milijonų dolerių. Nors kol kas oficialiai deklaruojama, kad „Nazvanie.Net“ skola siekia 45 mln. dolerių, realiai ji kur kas didesnė ir siekia šimtus milijonų dolerių.

Žurnalistė savo rašinį grindžia keleto V. Antonovo aplinkos žmonių pateikta informacija. V.Antonovo verslas buvo kuriamas pagal tam tikrą schemą. Verslininkas pirko ir steigė bankus (jam priklausė Rusijos „Investbank“ ir Lietuvos „Snoras“), kurie aktyviai stengėsi pritraukti lėšų iš privačių asmenų ir bendrovių. Indėlininkai buvo viliojami didelėmis palūkanomis.

Taip sukaupti šimtai milijonų dolerių buvo pervedami iš finansinių įstaigų ir leidžiami įvairiems V.Antonovo projektams, visų pirma - automobilių pramonei.

Iš pradžių jis nusipirko dalį firmos „Spyker“ akcijų, ši vėliau įsigijo dalį kompanijos„Saab“. Pinigai iš bankų buvo pasiskolinami prisidengus vienadienių bendrovių kreditavimu už niekuo neapsaugotus užstatus. Dažniausiai tai buvo „tušti“ vertybiniai popieriai.

Tai esą tęsėsi iki 2010 metų, kai V.Antonovo verslu susidomėjo Rusijos centrinis bankas ir Lietuvos valdžia. Minėtų bankų krachas būtų sukėlęs didžiulę paniką tarp gyventojų. Pernai tapo akivaizdu, kad „Investbank“ ir „Snoras“ taip nusiaubti, jog atsiradus menkiausiam ekonominiam nestabilumui jie žlugtų, o dešimtys tūkstančių žmonių netektų savo pinigų.

Su Rusijos centriniu banku V.Antonovas esą sugebėjo susitarti. Jo uošvį, buvusį KGB darbuotoją Viktorą Jampolskį sieja sena draugystė su Genadijumi Melikjanu, kuris iki 2011 m. spalio užėmė Rusijos banko pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas. Tačiau Lietuvoje išspręsti problemų pasitelkus pažintis nebuvo įmanoma. „Snoras“ – vienas iš didžiausių Lietuvos bankų, taigi jo žlugimas šaliai taptų tikra katastrofa, o V.Antonovui neišvengiamai grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Lietuva – Europos Sąjungos narė, taigi neigiamai susiklosčius situacijai V.Antonovas būtų tapęs nepageidaujamu visose Europos šalyse - nors jo aktyvai yra Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Švedijoje, o jis pats seniai gyvena Londone.

Skylė „Snore“ pasiekė maždaug 100 mln. dolerių – tiek esą buvo pervesta kompanijoms už beverčius užstatus. V.Antonovas ir jo komanda ėmė skubiai ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Tuomet likimas jį suvedė su S. Polonskiu.

Pernai S.Polonskio „Mirax Group“ jau buvo faktiškai bankrutavusi. Jau pora metų anksčiau į oligarcho sukurtą struktūrą nustojo plaukti investuotojų, arba butų pirkėjų, pinigai ir beveik visi statomi objektai buvo užšaldyti. S.Polonskio skolos buvo vertinamos nuo 600 mln. iki 1 mlrd. dolerių. Pernai jis esą galvojo tik kaip išsaugoti asmenines lėšas ir kaip maksimaliai patikimai bei nepastebimai pervesti jas į užsienį.

S.Polonskį su V.Antonovu supažindino dabartinis „Investbank“ savininkas Sergejus Mendelejevas. Vieno šaltinio žodžiais, su pastaruoju S.Polonskį suvedė partijos „Rusijos patriotai“ lyderis ir statybų magnatas Genadijus Semiginas. Savo ruožtu S.Mendelejevas atvedė S.Polonskį pas V.Jampolskį ir po neilgų konsultacijų jie trise išskrido pas V.Antonovą į Londoną. Vėliau derybos buvo pratęstos kalnuose Šveicarijoje.

Pagal jų sumanytą grandiozinę aferą, fiktyvūs užstatai „Snoro“ banke buvo iškeisti į „Mirax Group“ nuosavybės teises į stambius objektus Maskvoje. Tam S.Polonskio, turinčio ryšių Rusijos prezidento administracijoje, kompanijos sudarė sutartis, kuriomis buvo užtikrintas užstatas tretiesiems asmenims – toms pačioms vienadienėms firmoms. Faktiškai jie užstatė savo objektus už pinigus, jau pervestus iš „Snoro‟.

„Norint užmaskuoti šią aferą buvo sudaryti įvairūs susitarimai, kai kurie buvo pasirašyti atgaline data, tačiau detalios informacijos apie juos visus neturime. Įprastai tokiais atvejais V.Antonovo bankai dar pasirašo ir bendradarbiavimo sutartis. Tokiu atveju viena šalis, mūsų atveju – „Mirax Group“ arba „Nazvanie.Net“, įsipareigoja suteikti kreditus už trečiųjų asmenų laidavimą, o kitos šalys – V.Antonovo bankai – įsipareigoja investuoti į „Mirax“ plėtrą. Dėl šios priežasties pastarasis įsipareigojimas paprastai specialiai vykdomas neskaidriai. Mūsų žiniomis, norint pridengti S.Polonskio darbelius bent jau popieriuje buvo sukurta legenda, esą „Mirax Group“ kurį laiką gaudavo iš „Snoro“ pinigų. Iš tikrųjų jokių išmokų nebuvo. Šios aferos tikslas – pervesti S. Polonskio pinigus į užsienį“, rašinyje cituojami neįvardyti Rusijos pareigūnai.

Tokiu būdu 75 mln. dolerių skylė „Snoro“ lėšose buvo pridengta S.Polonskio apgautų skolininkų ir kreditorių pinigais. Kitaip tariant, pastaruoju metu bankas finansavo ne popierinių kompanijų įsipareigojimus, o realius ir likvidžius, nors ir nebaigtus statyti, objektus Maskvoje. O bendra įsipareigojimų lietuviškam bankui suma esą tuoj turėjo pasiekti šimtus milijonų dolerių, sakė šaltiniai iš V.Antonovo aplinkos.

S.Polonskio padėtis buvo labai patogi. V.Antonovas ir V.Jampolskis buvo įsipareigoję nuolat pervesti stambias sumas į jiems nurodytas sąskaitas ofšorines sąskaitas. Verslininkai planavo pinigų gauti po „Saab“ sandorio (šiuo metu vyksta panašios derybos su kinais) ir kitų projektų.

Baudžiamojo persekiojimo S.Polonskis esą nebijo dėl paprastų priežasčių. Tarp tų, kurie su didele nuolaida ar praktiškai nemokamai gavo apartamentus „Mirax“ objektuose – dešimtys įtakingų teisėsaugos pareigūnų. „Novaja Gazeta“ išsiaiškino, jog elitiniame gyvenamajame kvartale „Mirax Park“ Vernadskio prospekte net keturis butus, vertus iki milijono dolerio, gavo Rusijos Generalinės prokuratūros darbuotojai.

Antra, visus savo pelningus aktyvus S.Polonskis perkėlė į užsienio valstybes. Ir ne šiaip perkėlė. Šios lėšos pateko banko „Snoras“ indėlininkų – Lietuvos piliečių, išleidusių pinigus paskoloms, kurias garantuoja fiktyviai užstatyti „Mirax Group“ objektai, globon. Taigi Maskvos valdžiai arba kitiems kompanijos, priklausančios beformei struktūrai „Nazvanie.Net“, kreditoriams iš Rusijos, norintiems atgauti savo dalį po S.Polonskio bankroto, faktiškai teks pažeisti ES piliečių teises.

Trečia, šie suklastoti kreditai buvo įforminti juokingomis sąlygomis – su 7 proc. metinėmis palūkanomis. Pernai S.Polonskio struktūros rimtus bankus kredituodavo su 20-30 proc. metinėmis palūkanomis. Kilus norui ir atsiradus galimybėms, „Mirax Group“ savininkas galėjo lengvai laikinai susigrąžinti paslėptuosius aktyvus. Toks V.Antonovo ir S.Polonskio susitarimo variantas taip pat buvo numatytas.

Dabar S.Polonskio investuotojams ir Maskvai teks stoti į kovą su nedidele, tačiau išdidžia ES dalimi. O visi šios aferos dalyviai rezultatais liko daugmaž patenkinti.  Šaltinių teigimu, šį lapkritį įvyko eilinis S.Polonskio, V.Antonovo ir V.Jampolskio susitikimas užsienyje. „Po susitikimo V.Antonovas ir V.Jampolskis buvo gana džiugios nuotaikos, kalbėjo, jog viskas vyksta pagal planą ir eina kaip per sviestą“, - sakė šaltiniai.

Beje, tada S.Polonskis į Niujorką skrido kartu su savo advokatu Aleksandru Dobrovinskiu, geru Britanijon emigravusio oligarcho Boriso Berezovskio reikalų specialistu. Vizitas į JAV buvo būtinas, nes reikėjo su „už Atlanto esančių Rusijos partnerių“ valdžia aptarti garantijas esant reikalui gauti leidimą S.Polonskiui gyventi šioje šalyje.

Juk šis „ne verslininkas“, kaip save vadina pats, akivaizdžiai neplanuoja patenkinti investuotojų ir kreditorių pretenzijų. Pretenzijų tų asmenų, kurių pinigai nukeliavo į jo ofšorines firmas Mergelių salose ir Kipre veikiančias kompanijas, iš kurių pelnėsi neįvardyti asmenys. Tačiau S.Polonskis pakankamai turtingas, žinomas ir turi daug informacijos apie Rusijos pareigūnus, todėl natūrinių mainų variantas tampa tikėtinas. Tokiu atveju JAV gautų dar vieną progą pasmerkti Rusijos režimą, o patį skundiką po sparneliu priglaustų pačios arba paprašytų tai padaryti Jungtinę Karalystę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"