TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Snoro" bankroto aplinkybių tyrimo komisija ketina dirbti uždaruose posėdžiuose

2012 02 02 14:29

Į pirmąjį posėdį ketvirtadienį susirinkusi "Snoro" bankroto aplinkybių tyrimo komisija panoro dirbti uždarai ir iš esmės tam pritarė, o galutinį sprendimą priims kitą ketvirtadienį. Jos narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasiūlė komisijos nariams deklaruoti savo "santykius su banku", o liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius - tyrimo metu apskritai riboti bendravimą su “Snoro” kreditoriais ir jų atstovais.

Konservatorių pasiūlytoje privačių interesų, susijusių su "Snoru", deklaracijoje yra 6 klausimai.

Komisijos nariams siūloma prisipažinti, ar jie bei jų artimieji, taip pat jų įsteigtos bendrovės 2008-2012 metais buvo įsigiję "Snoro" ar su banku susijusių įmonių produktų ar paslaugų, pavyzdžiui, turėjo indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų, banko akcijų ir jeigu juos pardavė, kada gauti pinigai.

Parlamentarams siūloma prisipažinti, ar jie bei jų artimieji turėjo "Snoro" indėlių ir paskolų "priviligijuotomis sąlygomis".

Taip pat siūloma nurodyti turėtų indėlių sumas, jei jos buvo didesnės nei valstybės draudžiama suma - 345 tūkst. litų, ir jei buvo atsiimti, tuomet kada.

Norima sužinoti, ar nuo 2011 metų lapkričio iki komisijos sudarymo jos nariai ar šeimos atstovai turėjo ryšių - susitikimų, pokalbių telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis - su "Snoro" buvusiais savininkais ar jų atstovais, taip pat su banko kreditoriais ir koks buvo jų turinys.

Komisijos nariai turėtų informuoti, ar "Snore" bei jo dukterinėse įmonėse dirbo ir ar tebedirba parlamentarams artimi asmenys.

"Kad nebūtų spekuliacijų, kad debatuose nenaudotume kovos formų, kad išsklaidytume visas abejones", - komisijos posėdyje sakė R.J.Dagys.

"Kad nebūtų laikas nuo laiko paskelbiama sensacijų. Patys tada užbėgsime į priekį ir nebus kaltinimų", - aiškino konservatorius Jurgis Razma.

Pasak jo, tokia deklaracija reikalinga, kad komisijoje parlamentarai vieni kitais pasitikėtų ir suvoktų, kad  dirbama "viešųjų interesų labui".

“Reikia diskrecijos. Reikia vengti susitikimų ir kontaktų. Esti aktyvus noras daryti įtaką”, - sakė P.Auštrevičius.

“Darbietis” Kęstutis Daukšys vienintelis iš posėdyje dalyvavusių 8 komisijos narių išreiškė abejonę tokiomis deklaracijomis ir priekaištavo, kad nebebus galima bendrauti su rinkėjais ir vaikščioti į susitikimus.

“Gatvėmis nereikai bijoti vaikščioti, bet į bet kokius namus nesukti reikėtų”, - atšovė P.Auštrevičius.

Po posėdžio žurnalistams K.Daukšys aiškino su "Snoru" "jokių finansinių reikalų" neturėjęs.

Jis teigė iš esmės pritariantis idėjai komisijos nariams deklaruoti "santykius su "Snoru", bet teigė esąs nepatenkintas siūloma forma.

"Praktiškai pagal tokius klausimus, į kuriuos reiks atsakyti - ar pažįsti žmones, ar buvai nuėjęs į renginį, pavyzdžiui, į "Snoro" arenos atidarymą Druskininkuose, gali paaiškėti, kad nė vienas komisijos narys negali dirbti", - teigė parlamentaras.

Vienas iš privačių interesų, susijusių su "Snoru", deklaracijos klausimų reikalauja pranešti, ar Seimo nariai yra dalyvavę "Snoro" ar jų savininkų organizuotuose renginiuose.

Komisija sprendimą šiuo klausimu priims kitame posėdyje, kuris tikriausiai vyks kitą ketvirtadienį.

Konservatorius Stasys Šedbaras komisijos nariams pasiūlė su teisėsauga tartis, ko jai nesiaiškinti, kad nepakenktų prokurorų tyrimui dėl banko bankroto aplinkybių.

"Viena ar kita forma atsiklausti teisėsaugos, ko komisijai nesiaiškintų, kad paskui neatsirastų kažkokio pažeidimo ar kišimosi į teisėsaugos darbą traktavimo", - kalbėjo J.Razma.

Krikščionių frakcijos seniūnas Vidamantas Žiemelis pasiūlė komisijai atsiklauskime prokurorų, dėl kokių veikų tyrimus yra pradėję prokurorai: "Žinosime ir nesidubliuosime", - sakė jis.

Komisijos vadovas "tvarkietis" Valentinas Mazuronis jau yra prisipažinęs, kad indėlį "Snore" turėjo jo motina.

Pateikė ilgą klausimų sąrašą

Komisijoje dirba 12 parlamentarų (visi jie turi leidimus dirbti su slapta informacija): liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius, liberalcentristas Vytautas Bogušis, konservatoriai Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Rimantas Jonas Dagys ir Arvydas Anušauskas, "tvarkietis" V.Mazuronis, "darbietis" Kęstutis Daukšys, socialdemokratai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas, Krikščionių partijos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis.

Išvadas Seimui reikia pateikti iki birželio 1 dienos. Parlamentarams teks atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai. 

Valdantieji pasiekė, kad komisija tirtų, ar būta neteisėtos stambiųjų kreditorių įtakos bei bandymų paveikti politikus, teisėsaugos institucijas po "Snoro" bankroto paskelbimo ir siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą kreditorių eilėje.  

Taip pat bus aiškinamasi, ar buvę "Snoro" akcininkai, kiti vadovai ar jų interesams atstovaujantys asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nebandė paveikti politikų, tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų, siekdami pakenkti buvusių banko akcininkų išdavimo Lietuvai proceso.

Opozicija išsireikalavo, kad komisija aiškintųsi, ar Lietuvos banko vykdoma komercinių bankų priežiūra yra veiksminga, kada pradėtos derybos su banko "Snoras" administratoriumi Simonu Freakley, kuo remiantis ir koks atlyginimas mokėtas laikinajam administratoriui, bankroto administratoriui ir jų komandoms, koks realus "Snoro" turto trūkumas, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų prieš "Snoro" veiklos sustabdymą atsiimant indėlius ir kt.

Komisija turės atsakyti, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų "Snoro" klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė, o taip pat - ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo ar Vyriausybės bei Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai bei sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto išsiėmė indelius iš banko prieš jo veiklos sustabdymą.

Į parlamentarų tyrimo klausimyną traukti klausimai, susiję su "Snorą" auditavusios bendrovės "Ernst & Young Baltic" veikla. 

Seimas įpareigojo komisiją aiškintis, ar "Snoras", kiti šalies bankai turėjo ir turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie pavadinti "indėlių sertifikatais" ir ar galėjo tokie vertybiniai popieriai būti neapdrausti indėlių draudimu, bei įvertinti, ar Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų komercinių bankų priežiūra buvo veiksminga - ar Lietuvos bankas ar kitų valstybės įstaigų vadovybių artimi giminaičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai galimai tebedirba bankuose.

Taip pat bus vertinama, ar nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų tie Seimo nariai, kurie pasirašė prašymą Konstituciniam Teismui ištirti kai kurių įstatymų, priimtų dėl "Snoro" bankroto, atitikimą Konstitucijai.

Bankroto byla daug turto iššvaisčiusiam ir nemokiam "Snoro" bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė "Snorą" nacionalizavo lapkričio 16-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"