TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Snoro" griūtis miestelius nubloškė į paraštes

2012 03 06 6:01

Po "Snoro" žlugimo daugelyje krašto miestelių nebeliko jokio banko padalinio, o kai kur - net bankomato. Nėra ir paprasčiausių valiutos keityklų, tad Lietuvos sieną kertantys užsieniečiai litų nusiperka tik užsukę į vietos gyventojų namus. Be bankų paslaugų palikti žmonės bankininkams neįdomūs, nes atsivėrusi rinkos niša jiems atrodo per menka.

Kaip ir daugelyje nedidelių miestelių, pasienyje su Rusija esančiuose Kybartuose neįmanoma atlikti net paprasčiausių banko operacijų. Čia nėra jokio banko padalinio. Pro šalį važiuojantiems užsieniečiams pasienio mieste taip pat nebėra kur išsikeisti eurų ar rublių į lietuviškus litus. Tačiau krašte veikiantys bankai laisvos rinkos nišos užimti nė nesirengia.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, dabar netinkamas laikas investicijoms, o bankai šiuo metu kaip tik mažina darbuotojų skaičių, tad nė vienas jų nesiryš plėstis į mažus miestelius. Tai esą ekonomiškai nenaudinga.

Dėl smulkmenos - į Vilkaviškį

Kybartuose gyvenanti Janina iki "Snoro" bankroto naudojosi šio banko paslaugomis - į jame atidarytą sąskaitą kas mėnesį jai buvo pervedama pensija. Garbaus amžiaus moteris sakė, kad tuo džiaugėsi, nes prireikus pinigų bet kada galėjo nueiti į "Snoro" banko kioskelį ir jų pasiimti.

Moters bėdos prasidėjo lapkričio pabaigoje, kai buvo sustabdyta "Snoro" veikla. Janina pasirūpino, jog pensija jai būtų pervedama į kitą banką, net pasidarė šio mokėjimo kortelę, kad bet kada galėtų pasiimti pinigų iš savo sąskaitos. Tačiau nė nenujautė, kad tai padaryti Kybartų mieste bus taip sudėtinga.

"Pensijų mokėjimo dienomis norėjau pasiimti nors kiek pinigų, bet prie bankomato buvo nusidriekusi tokia kilometrinė eilė, kokių nebūdavo net sovietmečiu prie mėsos. Tą patį mėginau padaryti ir kitą dieną, tačiau ne mano jėgoms kelias valandas stovėti eilėje", - guodėsi kybartietė. Ji stebėjosi, kad 6 tūkst. gyventojų turinčiuose Kybartuose tėra vos du bankomatai. Pasak moters, jai padėjo tik iš Marijampolės atvykusi dukra, ji nuvežė mamą į Vilkaviškį.

Kita kybartietė Monika Stačkūnaitė patvirtino senolės žodžius, kad dabar kybartiečiams dėl menkiausio finansinio reikalo reikia važiuoti į Vilkaviškyje esančių bankų skyrius. "Kelionė į Vilkaviškį ir atgal nepigi, be to, atima nemažai jėgų", - tvirtino moteris. Pasak jos, didžioji dalis pensininkų nesinaudoja bankų kortelėmis, nors jas ir turi, nes bijo, kad iš bankomato pasiimtus pinigus gali kas nors atimti.

"Kai nebeliko "Snoro" kioskelio, tvarkyti reikalų važiuojame į Vilkaviškį. Vis dėlto nesuprantu, kodėl kuriam nors bankui Kybartuose neapsimokėtų turėti veikiančio padalinio", - LŽ sakė dar viena kybartietė Gražina Grimailienė.

Pinigus išsikeičia tik pas gyventojus

"Kažkas labai keisto vyksta Kybartuose. Kai važiuoju į Lietuvą, esu priverstas pasiimti keletą butelių vandens ir įsidėti maisto, nes viso to Lietuvoje lengvai neįsigysi. Nors ir turiu už ką, bet tie pinigai - rubliai ir eurai. Juos išsikeisti į lietuviškus litus pasienyje - Sizifo darbas", - LŽ tikino Kaliningrado srities gyventojas, sunkiasvorio vilkiko vairuotojas Igoris.

Jam pritarė ir kiti kalbinti krovininių vilkikų vairuotojai iš Rusijos, kuriems kartais tekdavo keletą valandų lūkuriuoti Kybartų terminale, kad galėtų įvažiuoti į pasienio posto zoną. Tačiau lūkuriuojant norisi ir ko nors užkąsti, ir geriamojo vandens nusipirkti, bet tai neįmanoma, jei neturi litų.

"Jūsų parduotuvėse už eurus nieko nenusipirksi. Reikia litų, o jų negalime išsikeisti. Negi Lietuvai nereikia, kad pirktume jos prekes? Kodėl nepasirūpina įrengti valiutos keityklų? Esame priversti belstis į vietos gyventojų namus ir prašyti, kad iškeistų eurus į litus", - ir guodėsi, ir stebėjosi Igoris.

Beje, Kybartų pašto darbuotojos per dieną sulaukia beveik dviejų dešimčių vilkikų vairuotojų, kurie teiraujasi, ar galėtų pašte iškeisti eurus ir rublius į litus. Tačiau jiems visiems tenka atsakyti, kad paštas tokių paslaugų neteikia.  

Seniūno viliotinis bankams

Kybartų seniūnas Romas Šunokas LŽ tikino, kad šios vietos žmonių ir sieną kertančių vairuotojų bėdos dėl valiutos keitimo - tikras galvos skausmas. "Tačiau nežinau, kaip žmonėms padėti", - prisipažino jis. Seniūnas pats ėmėsi iniciatyvos ir jau kalbėjosi su kai kurių bankų atstovais, siūlė jiems Kybartuose įkurti klientų aptarnavimo padalinį, valiutos keityklą. Tačiau nesulaukė net pažado apie tai pamąstyti. "Vieni aiškino, kad jie jau net didesniuose miestuose mažina darbuotojų skaičių, pereina prie elektroninės bankininkystės, kiti tikino esą orientuoti į kitą potencialių klientų sluoksnį nei esamą Kybartuose", - sakė R.Šunokas.

Jo teigimu, pagaliau lyg ir buvo susitarta su Medicinos banko atstovais, kad šis Kybartuose įkurtų klientų aptarnavimo padalinį. Jau ir patalpos buvo surastos, tačiau galutinio susitarimo pasiekti nepavyko. Dabar seniūnas kurpia mintį, kaip į Kybartus prisivilioti kitą lietuviško kapitalo banką. Tik abejoja, ar tai pavyks.

"Bijau, kad užtrukus "Snoro" banko pardavimui Kybartai ilgesniam laikui liks be jokio banko padalinio. Tad nė nežinau, kas čia dėsis pavasarį ir vasarą, kai gerokai padidės per sieną vykstančio transporto srautai", - liūdnai svarstė Kybartų seniūnas.

Kenkia įvaizdžiui

Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas prisipažino, kad bankų paieška neturėtų būti Kybartų seniūno darbas. Tačiau esą jis neturi kitos išeities, nes reikia spręsti kybartiečių problemas. "Kybartuose nėra nė vieno banko klientų aptarnavimo padalinio, tad žmonėms dėl grynųjų pinigų reikia arba važiuoti į Vilkaviškį, arba mėginti jų pasiimti iš dviejų ten veikiančių bankomatų", - seniūno žodžius patvirtino Vilkaviškio rajono meras. Tačiau esą ne savivaldybės valioje tai pakeisti. Jis ir pats ne su vieno banko atstovais kalbėjosi, siūlė Kybartuose kurti klientų aptarnavimo padalinį, tačiau nė vieno banko šis miestas nesudomino.

A.A.Greimas prisiminė panašią situaciją, kai prieš keletą metų Kybartuose buvo uždarytas vieno dabar skandinavams priklausančio banko skyrius, nors jis buvo pripažintas vienu geriausių Lietuvoje. "Bankai nebesidomi tokiais smulkiais klientais kaip dauguma Kybartų gyventojų", - teigė A.A.Greimas.

Jis pripažino, kad užsienietis, susidūręs su tuo, jog Kybartuose nebeliko nei vienos valiutos keityklos, išskyrus veikiančią pačiame pasienio poste, todėl nelabai kur yra išsikeisti pinigų, net jei jų ir turi, tikrai apie Lietuvą susidarys neigiamą nuomonę. "Tokie dalykai neprisideda prie šalies gero įvaizdžio kūrimo. Taip neturėtų būti", - tikino savivaldybės vadovas.    

Tegyvuoja bankomatai?

Griuvus "Snoro" bankui, ne tik Kybartuose, bet ir dar daugiau kaip dešimtyje krašto seniūnijų centrų bei miestų nebeliko nė vieno banko padalinio. Kai kur nebuvo net bankomatų, todėl gyventojai, norėdami pasiimti pinigų iš savo sąskaitos, turėjo dardėti kelias dešimtis kilometrų į rajono centrą.

Kai kuriose vietovėse situacija pradeda keistis tik dabar. Kaip LŽ teigė Tauragės rajono Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis, vienas bankas miestelyje jau įrengė bankomatą. "Dabar bent jau pinigų išsigryninti galime. Jeigu kam nors prireikia kitokių paslaugų, tenka važiuoti į Tauragę už 25 kilometrų arba susitvarkyti piniginius reikalus kredito unijos padalinyje", - tvirtino Skaudvilės seniūnas.

Bankomatų jau yra ir Radviliškio rajone Šeduvoje. Visiškai be bankų paslaugų po "Snoro" uždarymo buvo likęs Žagarės miestelis Joniškio rajone, tačiau pagaliau ir čia jau įrengtas bankomatas. "Iki šiol bankomatų Žagarėje dar nėra buvę. Mums jis - nemenka paguoda, nes jame išsigryninti pinigų galima nemokamai. Tuos kelis mėnesius po "Snoro" griūties teko važiuoti 30 kilometrų į Joniškį arba Naująją Akmenę. Kitos išeities neturėjome", - LŽ pasakojo Žagarės gyventojai.

Anot jų, dar lengviau taptų tvarkytis finansinius reikalus, jei iš tikrųjų darbo vietą beveik 4 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje įkurtų kredito unija. Bet kol kas tai tik pažadai.

Bankininkystėje - nauji vėjai

LBA prezidentas S.Kropas LŽ patikino, kad vargu ar kuris nors krašte veikiantis bankas ryšis nedideliuose miestuose ir miesteliuose kurti savo klientų aptarnavimo padalinius. "Tokiuose miestuose per maži klientų srautai, kad bankai galėtų turėti klientų aptarnavimo padalinius, nes jie neatsipirks", - tvirtino S.Kropas.

Anot jo, "Snoras" Lietuvoje buvo specifinis bankas, jis turėjo labai išplėtotą klientų aptarnavimo padalinių tinklą. Jie sudarė net trečdalį visų krašte veikiančių bankų aptarnavimo padalinių. S.Kropo teigimu, "Snore" buvo siekiama principo, kad bankas būtų kuo arčiau savo klientų, todėl buvo steigiami kioskeliai, kurie pigino infrastruktūrą. Tačiau dabar bankininkystės srityje pučia nauji vėjai. Iš išsivysčiusių Europos valstybių, daugiausia Skandinavijos šalių, ateina tendencijos didžiąją dalį finansinių bei bankinių paslaugų kelti į virtualiąją erdvę. Tai gerokai sumažina bankų išlaidas, didina jų konkurencingumą, sudaro galimybes teikti vis naujas paslaugas.

"Dabar bankai nesiryžta investicijoms. Reikalavimai didinti kapitalą ir mažinti įkainius priverčia investuotojus labai atidžiai skaičiuoti, kas jiems apsimoka, kokios paslaugos patrauklios. Padalinių steigimas reikalautų nemenkų investicijų, o jų bankai nenori. Tai nėra nė vieno banko prioritetas, dabar bankai tik mažina darbuotojų skaičių", - tvirtino LBA prezidentas S.Kropas.   

Anot jo, tas pats pasakytina ir apie naujas valiutos keityklas. S.Kropo įsitikinimu, nė vienas bankas nesiims steigti valiutos keityklos neišanalizavęs būsimos apyvartos apimties. Todėl gali būti, kad užsiimti tokia veikla Kybartuose neapsimokės.   

"Ateiti dirbti į tokius miestelius kaip Kybartai bankams ekonomiškai nenaudinga. Tokiems miesteliams kaip Kybartai galima tik viena išeitis - jei "Snoro" banko tinklą nupirktų kitas bankas ir norėtų užsiimti smulkiąja bankininkyste", - sakė S.Kropas. Dar viena išeitis - prisivilioti kredito uniją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"