TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Snoro" komisijos akiratyje - buvę ir esami LB vadovai (papildyta)

2012 02 09 12:27

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad komitetas nėra svarstęs "Snoro" veiklos, tačiau yra diskutavęs apie Lietuvos banko (LB) veiklą prižiūrint šalies komercinius bankus. Kitą savaitę "Snoro" bankroto aplinkybes tirianti parlamentinė komisija imsis LB vadovų apklausų. Tuo metu konservatorių idėja "Snoro" komisijos narius priversti deklaruoti savo santykius su šiuo banku bliūkšta.

Pasak K.Glavecko, posėdžiai dėl LB veiklos buvo rengti gerokai iki "Snoro" bankroto. "Buvo net dveji klausymai. Kėlėme problemas, kreipėmės į prezidentę... tiesa, buvo dėl infliacijos nesuvaldymo Šarkino (buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas - BNS) laikais", - po parlamentinės komisijos, kuri analizuoja "Snoro" bankroto aplinkybes, posėdžio žurnalistams sakė komitetas vadovas Kęstutis Glaveckas.

Jis pabrėžė, kad LB pateiktose ataskaitose nebuvo atskirai išskirta informacija apie "Snoro" padėtį.

"Su "Snoru" informacija atskirai nebuvo išskirta ir nebuvo nagrinėjama. Mes žiūrime pačią sistemą, o ne atskirą banką. Tuo labiau kad informacijos, kad jis žlunga, nei skelbėm, nei žinojom, nei mūsų pareiga žinoti, su kuriuo banku yra blogai Mes žiūrime sistemą", -  aiškino parlamentaras.

K.Glaveckas teigė komisiją supažindinęs su sukaupta informacija, kuri gali padėti susidaryti platesnį vaizdą dėl įvykių bankiniame sektoriuje.

"Parodėme visus dokumentus iš kur atsirado visos grėsmės potencialios ir kad tas grėsmes, atrodo, nepavyko suvaldyti galimai dėl piktnaudžiavimo. Nes kai du žmonės valdo banką ("Snorą" - BNS) natūralu, kad nuo tų dviejų žmonių sprendimo priklauso 6 mlrd. litų indėlininkų pinigai, tą (piktnaudžiauti - BNS) gali greitai padaryti", - sakė parlamentaras.

Laukia buvusių ir esamų LB vadovų apklausos 

"Į kitą posėdį nutarėme kviesti dabartinį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, buvusį vadovą R.Šarkiną ir dabartinį valdybos narį Audrių Misevičių", - ketvirtadienį žurnalistams sakė komisijos vadovas "tvarkietis" Valentinas Mazuronis.

Komisija iš viso tikisi apklausti apie 20 asmenų, tame tarpe ir iš Lietuvos banko, Vyriausybės, "Snoro" ir kitų institucijų - administruojančių arba administravusių banką. Pasak V.Mazuronio, tarp komisijoje sutartų apklausoms kviesti asmenų buvusių "Snoro" savininkų nėra.

V.Mazuronis informavo, kad komisija nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų įvairioms valstybės institucijoms: Lietuvos bankui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, specialiosioms tarnyboms.

Kitas komisijos posėdis vyks vasario 14 dieną.

"Snoro" žlugimo priežasčių tyrimo komisija ketvirtadienį posėdžiavo uždarame posėdyje. Ji aiškinosi, kas Seimo komitetuose ir komisijose jau nuveikta, analizuojant banko žlugimo aplinkybes.

Konservatorių iniciatyva žlunga

"Snoro" bankroto aplinkybių tyrimo parlamentinės komisijos nariai nedeklaruos savo santykių su banku.

"Komisijos nuomonė yra tokia: pagal galiojančius įstatymus tokie deklaravimai arba siūlymai, jie niekaip neįforminti - tai yra vieno komisijos nario siūlymas arba iniciatyva, todėl komisija nesvarstė tokio klausimo, kaip reaguoti į vienus ar kitus komisijos nario pasiūlymus. Kiekvienas komisijos narys į bet kurio komisijos nario ar kito Seimo nario iniciatyvas gali reaguoti, kaip jam širdis geidžia", - ketvirtadienį po uždaro komisijos posėdžio sakė V.Mazuronis.

"Tvarkietis" teigė nematąs prasmės tokios deklaracijos pildyti. Trečiadienį BNS jis tvirtino tokią deklaraciją jau užpildęs.

V.Mazuronis neseniai prisipažino, kad bankrutavusiame "Snore" indėlį turėjo jo motina.  

Konservatorių komisijai pasiūlytoje privačių interesų, susijusių su "Snoru", deklaracijoje - 6 klausimai.

Komisijos nariams siūlyta prisipažinti, ar jie bei jų artimieji, taip pat jų įsteigtos bendrovės 2008-2012 metais buvo įsigiję "Snoro" ar su banku susijusių įmonių produktų ar paslaugų, pavyzdžiui, turėjo indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų, banko akcijų ir jeigu juos pardavė, kada gauti pinigai. Taip pat parlamentarams siūlyta nurodyti, ar jie bei jų artimieji turėjo " Snoro" indėlių ir paskolų "priviligijuotomis sąlygomis".

Taip pat siūlyta nurodyti turėtų indėlių sumas, jei jos buvo didesnės nei valstybės draudžiama suma - 345 tūkst. litų, ir jei buvo atsiimti, tuomet kada. Norima sužinoti, ar nuo 2011 metų lapkričio iki komisijos sudarymo jos nariai ar šeimos atstovai turėjo ryšių - susitikimų, pokalbių telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis - su " Snoro" buvusiais savininkais ar jų atstovais, taip pat su banko kreditoriais ir koks buvo jų turinys.

Komisijos nariai turėtų informuoti, ar "Snore" bei jo dukterinėse įmonėse dirbo ir ar tebedirba parlamentarams artimi asmenys.

Vienas iš privačių interesų, susijusių su "Snoru", deklaracijos klausimų reikalauja pranešti, ar Seimo nariai yra dalyvavę "Snoro" ar jų savininkų organizuotuose renginiuose.

Komisijoje dirba 12 parlamentarų, išvadas Seimui ji turės pateikti iki birželio 1-osios. Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"