TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Snoro" kreditoriai žaidžia aklą vištą

Banko "Snoras" indėlininkai ir klientai, jo sąskaitose laikę daugiau lėšų, nei siekia apdrausta indėlio suma, jau nebeturėtų puoselėti didelių vilčių susigrąžinti bent dalį savo turto, nors to viešai niekas šiandien nesiryžtų patvirtinti.

Iki metų sandūros, kaip ir žadėta, bus beveik spėta atsiskaityti su šimtais tūkstančių buvusių smulkiausių "Snoro" klientų - apdraustų indėlių kompensacijos beveik baigiamos išmokėti. Tuo metu tūkstančiai kitų šio banko bankroto aukų sutinka metų sandūrą praradę viltį.

Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, buvęs banko turtas vertintas beveik 8 mlrd. litų. Iš pradžių atrodė - daug, užteks visiems. Bet netrukus pranešta - jis sumažėjęs 3,4 mlrd. litų, t. y. maždaug iki 4,5 mlrd. litų. Tada jau kilo nerimas.

Ne kas ir liks

Kaip jau ne kartą pranešta, 4,1 mlrd. litų banko aktyvų sudarė apdrausti indėliai, kuriuos savomis ir valstybės skolintomis lėšomis kompensuoja VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas". Išparduodant banko turtą ji šią sumą atgaus pirmoji po to, kai bus atsiskaityta su buvusiais bankrutuojančio banko darbuotojais.

Į likusią sumą - maždaug 500 mln. litų - pretenduoja valstybė su savo mokesčiais ir lėšomis, valstybės skirtomis įvairiems valstybinės svarbos projektams. Be to, iš šio turto turės būti mokamas atlyginimas paskirtajam banko administratoriui. Tik ketvirtąja ir vėlesnėmis eilėmis į likusią sumą (jeigu dar kas nors iš to turto liks) pretenduoja kiti indėlininkai, kreditoriai, investuotojai ir akcininkai. Jiems laukti teks itin kantriai, kol bus kompensuota minėtiems pretendentams ir kol vyks banko bankroto procedūra, be to, kol bankui bus grąžintos klientų paimtos paskolos. Tai gali trukti ir keliasdešimt metų - juk vėliausiai bus grąžintos būsto paskolos.

Informacijos apie dabartinį "Snoro" balansą neteikia nei Lietuvos bankas, nei banko administratorius, todėl kreditorių ir indėlininkų grumtynės dėl savo įšalusių pinigų primena žaidimą "Akla višta".

Vienintelė kreditoriams ir indėlininkams atstovaujanti asocijuota struktūra - iškart po banko nacionalizavimo įsikūrusi "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacija. Jos vadovo Danuko Arlausko teigimu, stengiamasi "suderinti atstovavimo kreditoriams logistiką, kad nebūtų blaškomasi". Pirmiausia bus ieškoma teisinio pagrindo, kad būtų anksčiau pradėtos tenkinti pretenzijos dėl indėlių sertifikatų kompensavimo. O kompensuoti kitų indėlininkų ir kreditorių nuostolius esą galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai kuriuos tenkintų galimybė lėšas atgauti nekilnojamuoju ar kilnojamuoju banko turtu, kiti gal panorėtų dalyvauti perkant kurį nors banko padalinį - pavyzdžiui, banką "Finasta", bendrovę "Snoro lizingas" ir kt.

Pasak D.Arlausko, iki gruodžio pabaigos į asociaciją jau kreipėsi apie 2000 indėlininkų ir kreditorių, kurių reikalavimai "Snorui" siekia 1 mlrd. litų.

Tačiau iš tikrųjų jų yra kur kas daugiau. Juk ne kartą buvo pranešta, kad banke "Snoras" buvo laikoma 86 mln. litų, skirtų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, 15 mln. litų - AB "Lietuvos geležinkeliai" sąskaitoje, AB "Rokiškio sūris" pripažino už 15 mln. litų įsigijusi indėlio sertifikatą, "Klaipėdos vanduo" turėjo 4 mln. litų indėlį. Didžiausia ūkininko sąskaita iš daugiau nei 2 tūkst. ūkininkų, laikiusių savo pinigus "Snore", buvo 3,5 mln. litų. Tarp indėlininkų milijonierių derėtų paminėti keletą savivaldybių, policijos komisariatą ir daugybę kitų įmonių.

Taigi, veikiausiai neapsiriksime spėdami, kad privačių asmenų, įmonių ir įstaigų ketinimai atgauti "Snore" įšaldytas lėšas yra keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų didesni, negu būtų galima tikėtis geriausiu atveju, jeigu paskelbta informacija apie išlikusį "Snoro" turtą yra teisinga.

Kiekvienas atvejis - drama

Ūkio ministras Rimantas Žylius dar lapkritį pareiškė: "Kad įsivaizduotumėte apimtį ekonomikoje, tai šių įmonių (kurių sąskaitos liko įšaldytos "Snore" - aut.) kapitalizacija yra 9,3 mln. litų, kai visų Lietuvos įmonių - 107 mlrd. litų, t. y. maždaug viena šimtoji procento."

Oficialiai nurodomų 250 įmonių, kurių lėšos "Snore" liko įšaldytos, kaip ir kreditorių, neguodžia jų niekinimas valstybės ekonomikos kontekste, nes kiekvienam milijonų dėl banko nacionalizavimo praradimas yra didžiulė ir nepelnyta tragedija. Nepelnyta, nes ne jie kalti, kad dar lapkričio 5 dieną nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė nė nemėgino viešai pareikšti abejonių dėl "Snoro" pranešimo apie 2011 metų trijų ketvirčių veiklos pelningumą ir net lapkričio 14 dienos pranešimą, kad bankas Latvijoje pradeda teikti būsto paskolas.

Niekam iki "sprogimo" neužkliuvo ir tarptautinės audito kompanijos "Ernst & Young" parašyta teigiama išvada apie banko "Snoras" 2010 metų finansinės veiklos ataskaitą.

Tačiau sprendimas lapkričio 16 dieną nacionalizuoti banką aukščiausiai šalies valdžiai ir Lietuvos bankui negalėjo būti naujiena, trenkusi kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes jau buvo išrinktas ir į Vilnių atvykęs laikinasis administratorius.

Todėl gana ciniška šiandien kalbėti apie indėlininkų ir kreditorių neapdairumą bei tai, kad iš valstybės biudžeto jie nebus gelbėjami. "Valstybė nacionalizavo banką ir atėmė mūsų turtą. Manau, jei bankrutuoja valstybės bankas, nuostoliai lygiomis dalimis turi būti grąžinti visiems", - LŽ sakė nepanoręs būti įvardytas verslininkas, kuris yra įsigijęs "Snoro" indėlio sertifikatą.

"Seimas ir Vyriausybė randa galimybių suteikti neprocentines paskolas savivaldybėms, o apie verslininkų nuostolius niekas negalvoja", - LŽ piktinosi Alytaus statybos UAB "Skirnuva" valdybos pirmininkas Andrius Stasiukynas. Ši įmonė - viena iš tų, kurios problemos, ūkio ministro žodžiais, "valstybės ekonomikai didelių nuostolių nepadarys".

Tiesa, jai bankrotas negresia, nes dabar įmonė vykdo 54 projektus, dėl kurių finansavimo problemų nekyla. "Snore" įstrigo Aplinkos ministerijos du mėnesius vėluotas 1,2 mln. litų avansas už jau įgyvendintą aplinkosaugos projektą, iš dalies finansuotą Europos Sąjungos fondų lėšomis. Valstybės mastu - nereikšminga smulkmena.

Bet tai veikiau valstybės moralės sritis. Ji ginama įstatymu, kuris nebūtinai sutampa su visuomeninės moralės nuostatomis.

Šiaudas skęstantiesiems

"Snoro" indėlininkai ir kreditoriai vis dėlto dar turi šiokį tokį šiaudą, už kurio gali stvertis. Tai prielaida, kad laikinojo administratoriaus Simono Freakley Lietuvos banko valdybai pristatyta banko "Snoras" likusio turto likvidumo ataskaita buvo labai konservatyvi, todėl esą galima tikėtis, kad iš tikrųjų banko turto yra likę daugiau.

Lietuvos administracinio teismo paskirtam banko administratoriui teks užduotis kuo brangiau parduoti banko turtą, įvertinti skolininkų įsipareigojimus bankui. Matyt, neatsitiktinai dėl administratoriumi paskirto konsultacijų bendrovės "Zolfo Cooper Europe" vyriausiojo partnerio Neilo Cooperio užvirė indėlininkų, siekiančių susigrąžinti kuo didesnę įšaldyto turto dalį, ginčai. Siūlyta skirti kitą administratorių. "Nesvarbu, ar administratorius bus lietuvis, ar užsienietis. Pirmiausia jis turi būti kvalifikuotas. Susitikę su N.Cooperiu, įsitikinome jo kompetencija. Be to, mūsų nuomone, negali bankroto administratorius, dirbantis vien Lietuvos erdvėje, numatyti, kaip greitai ir pigiai ištraukti pinigus iš kokių nors Kaimanų salų arba keistų fondų. Tam reikia ir patirties, ir analogiškos praktikos", - mano asociacijos vadovas D.Arlauskas.

Vis dėlto grupė verslininkų ir fizinių asmenų dabartinį administratorių užginčijo. O šiauliečiams atstovaujantis advokatas Tomas Svidinskas įsitikinęs, kad ūkio ministro įsakymas, kuriuo remiantis administratoriumi buvo pasiūlytas N.Cooperis, negali būti aukščiau už įstatymą, kuriuo nėra numatyta bankroto administratoriaus kviestis iš užsienio ir jam suteikti išskirtines teises. Tesimui nurodyta ir kitų "kabliukų". Lietuvos apeliacinis teismas ginčą turėtų išspręsti iki sausio vidurio. Tik tada prasidės ir reali "Snoro" bankroto procedūra.

Turtą gaubia rūkas

Kaip jau minėta, konkretesnės žinios apie dingusį ir išlikusį banko "Snoras" turtą tebeskendi tirštoje nežinomybės migloje. Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, kai kalbama apie banko turtą, pirmiausia turimi galvoje jo aktyvai: pinigai, paskolos, vertybiniai popieriai ir jų kokybė.

"Dėl turto likvidumo sunku ką nors pasakyti, kai apie jį nėra jokių duomenų. Pavyzdžiui, jei tame sąraše daugumą sudarytų JAV ar Vokietijos valstybių obligacijos, jos būtų tikrai likvidžios ir jas nebūtų sunku pelningai parduoti. Tačiau kitas dalykas - mažiau žinomų įmonių ar problemiškų valstybių vertybiniai popieriai", - svarstė S.Jakeliūnas.

Pasak jo, kai nėra tikslios informacijos, tik juoką kelia vis pasirodantys pasvarstymai apie pasakiškus banko turtus - prabangius automobilius, vilą prie jūros ar platų "snoriukų" ir klientų aptarnavimo skyrių tinklą kaip nekilnojamąjį turtą.

"Iš tikrųjų visa tai sudaro tik menką dalelę viso minimo 8 mlrd. litų "Snoro" turto, nes pagrindinis kiekvieno banko turtas yra aktyvai", - pabrėžia S.Jakeliūnas. Atkurti kuo didesnę šio turto dalį ir yra svarbiausias banko administratoriaus uždavinys.

LŽ primena, kad kol kas Lietuvoje visų stambesnių įmonių bankroto procedūros baigėsi paprastu likvidavimu, o kreditoriai gavo nosį.

Faktai

Lapkritį paskelbtais duomenimis, iš "Snoro" dingo beveik 600 mln. litų indėlių užsienio bankuose, 1,2 mlrd. litų vertybinių popierių, dar daugiau kaip 600 mln. litų blogųjų paskolų, be to, nebuvo suformuoti tinkami atidėjiniai.

Turto sumažėjimu laikoma ir 550 mln. litų investicija į lengvatinių mokesčių zonos statusu besinaudojančių Kaimanų salų fondus.

Šiemet spalio pabaigoje bendra "Snoro" suteiktų paskolų suma siekė 3,581 mlrd. litų, iš jų juridiniams asmenims - 2,467 mlrd. litų. Fiziniams asmenims bankas buvo suteikęs 883,289 mln. litų paskolų.

Nuo gruodžio 29 dienos paskolų įmokos pavedimu vėl priimamos mokant į "Snoro" sąskaitas, nurodytas sutartyse, o grynaisiais - SEB banko skyriuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"