TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Snoro" milijardai dingę be žinios?

Ar 3,4 mlrd. litų, kurių banke "Snoras" pasigedo laikinasis administratorius Simonas Freakley, jau galima laikyti dingusiais be žinios? "Snoro" griūties bangos nusirito ne tik iki Latvijos, bet net iki Panamos ir Dominykos, kur pagrindinis "Snoro" akcininkas Vladimiras Antonovas taip pat turėjo bankų. Tačiau teisėsauga nespėjo laiku areštuoti visų jo turtų.

Nyki tradicija

Nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra (GP) tikina, kad ieškant "Snoro" milijardų bendradarbiaujama su kompetentingomis Europos ir viso pasaulio institucijomis, Vyriausybė jau nusprendė paskolinti iki 3,3 mlrd. litų apdraustiems indėliams grąžinti.

Lietuva, per du dešimtmečius įgijusi gausios bankų žlugimo patirties, nė karto nesugebėjo atgauti didžiosios dalies bankams patikėtų lėšų.

Nuo 1990 metų Lietuvoje bankrutavo 14 bankų, pastarąjį kartą - 1999 metais - bankrutavo "Litimpex".

Pirmasis 1994 metais žlugo "Sekundės" bankas, prarijęs 15 tūkst. indėlininkų santaupas. 1997 metais bankrutavus "Tauro" bankui buvo prarasta su valstybės garantija gauta 17 mln. ekiu Europos Sąjungos (ES) parama. Lietuvos akcinis inovacinis, Valstybinis komercinis, Vakarų bankas ir kiti, išsilaikę tik keletą metų, išnyko kartu su indėlininkų lėšomis.

Tačiau nė vienas iš žlugusių bankų negali prilygti "Snorui", kuris deklaravo turintis 8 mlrd. litų turto. Patikrinęs, kiek turto yra iš tiesų, S.Freakley jo rado tik 4,6 mlrd. litų vertės. Kiti pinigai išgaravo. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, beveik 600 mln. litų dingo užsienio bankuose, pasigesta 1,2 mlrd. litų vertės vertybinių popierių, išduota 600 mln. litų blogų paskolų, 550 mln. litų investuota į Kaimanų fondus, kurių nėra.

Nacionalizavo ir nutilo

Nuo lapkričio 16-osios, kai buvo nacionalizuotas "Snoras", o po savaitės paskelbtas jo bankrotas, praėjo beveik mėnuo, tačiau informacijos apie banką ir jo savininkus aiškiai trūksta. Pirmomis dienomis po nacionalizacijos buvo skelbiama daugiau informacijos, nei įsibėgėjus tyrimui.

LŽ iš GP pavyko iškvosti tik tiek, kad 8 asmenų tyrimo grupė dėl "Snoro" buvo sudaryta dvi dienos iki banko nacionalizavimo - lapkričio 14-ąją. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja GP Organizuotų nusikaltimų tyrimo ir korupcijos departamento prokuroras Darius Stankevičius. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo.

"Minėtame ikiteisminiame tyrime bendradarbiaujama su visomis kompetentingomis Jungtinės Karalystės, Latvijos, kitomis Europos Sąjungos bei ne Europos Sąjungos valstybių institucijomis", - mįslingai į konkretų LŽ klausimą atsakė GP Viešųjų ryšių skyrius.

Taip pat aptakiai apie "Snoro" pinigų paiešką praėjusią savaitę LŽ išspausdintoje diskusijoje kalbėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas.

"Mes esame tarptautinės organizacijos narės ir galime teikti viena kitai užklausimus, bendradarbiauti atliekant pinigų plovimo prevenciją ir tyrimus. Jeigu ikiteisminiame tyrime bus būtinybė, bus kreipiamasi į bet kurią pasaulio šalį", - apie FNTT galimybes, bet ne apie realius veiksmus kalbėjo V.Giržadas.

Informacijos trūksta ir Seimo nariams, pasiūliusiems sudaryti laikinąją komisiją dėl Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko "Snoras".

"Rašėme klausimus Lietuvos banko pirmininkui V.Vasiliauskui, tačiau nesame patenkinti atsakymais, - LŽ sakė parlamentaras Vidmantas Žiemelis. - Manau, blogiausia tai, kad nebuvo laiku atskleisti piktnaudžiavimai, jeigu jų buvo. Todėl ir paklausiau banko vadovo, kodėl banko revizoriai ir auditoriai nieko nenustatė, o jeigu ką nors nustatė, kodėl nesikreipė į teisėsaugos institucijas? Net jei atskleidžiami nedideli pažeidimai, vis vien atsiranda vada pradėti ikiteisminį tyrimą. V.Vasiliauskas neatsakė, matyt, dar neišanalizavo buvusių patikrinimų medžiagos."

Nesuprantamas delsimas

Suabejoti, ar FNTT naudojasi turimomis galimybėmis, ieškodama prarastų milijardų, verčia daugelis aplinkybių. Viena jų ta, kad tik praėjus trims savaitėms po "Snoro" nacionalizavimo buvo susigriebta atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl pagrindinio akcijų paketo savininko V.Antonovo pinigų kilmės.

Kodėl taip ilgai mąstė tyrėjai, nors jų kolegos Jungtinėje Karalystėje dar prieš dvejus metus nusprendė, kad V.Antonovo valdomas "Snoras" nėra toks patikimas, kad galėtų atidaryti filialą Jungtinėje Karalystėje?

V.Antonovo pinigų kilme prieš ketverius metus buvo pradėjusi domėtis ir FNTT. Tyrimą kontroliavo prokuroras Erikas Vaitekūnas, vėliau už kyšio paėmimą netekęs darbo. FNTT tyrimą nutraukė šių metų gegužę. Nejaugi FNTT, teigianti, jog bendradarbiauja su kitų valstybių teisėsauga, negavo informacijos, dėl kokių priežas- čių kolegos Jungtinėje Karalystėje nepasitiki V.Antonovo pinigais?

Dar 2006 metais Jungtinės Karalystės tyrėjai apkaltino V.Antonovo valdomą "Convers group" nepateikus svarbios informacijos. Jie įtarė banką pinigų plovimu.

Tinklo gijos - net Panamoje ir Dominykoje

Sunku įsivaizduoti bankininką, paskui kurį būtų nutįsęs toks įspūdingas kulkų, mirčių ir sąmokslų šleifas, kaip paskui V.Antonovą. Jau vien tai galėjo būti rimtas pagrindas teisėsaugai ir Lietuvos bankui atidžiau paanalizuoti banko veiklą.

Internete skelbiama žinomos amerikiečių konsultantų firmos "Kroll" (kurios vadovu buvo ir dabartinis laikinasis "Snoro" administratorius S.Freakley) 2009 metų ataskaita apie A. ir V. Antonovus - tėvą ir sūnų - bei "Convers group" ir kitus su jais susijusius bankus. Tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar "Convers group" yra patikimas investuotojas į Švedijos "Saab" koncerną.

Tyrėjai, o jie, kaip skelbiama spaudoje, dauguma buvę Jungtinių Valstijų specialiųjų tarnybų darbuotojai, ne tik surinko faktus apie banką ir jo savininkus, bet ir išanalizavo pokalbius su V. ir A.Antonovais.

Aleksandras Antonovas (gim. 1950) dirbo ir Lietuvai gerai žinomo "Minsredmašo" sistemoje, uždarose urano sodrinimo gamyklose Navoji (Uzbekistanas) ir Čkalovske (Tadžikistanas). Čkalovske, kur gamyklos direktoriumi buvo jo patėvis, A.Antonovas karjeros laiptais pakilo iki vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo. Žlugus Sovietų Sąjungai

Antonovų šeima, kaip ir tūkstančiai Tadžikistano rusų, išvyko iš šios nesvetinga tapusios šalies į Maskvą.

A.Antonovo bandymai pradėti savo verslą Maskvoje nebuvo sėkmingi. Tačiau sūnui Vladimirui (gim. 1975 m.) sekėsi kur kas geriau. 1996 metais baigęs Maskvosbankininkystės institutą jis pradėjo dirbti Taupomajame banke, o 1999 metais įsigijo 49 proc. "Akademchimbanko" akcijų, sumokėjęs už jas 200 tūkst. JAV dolerių.

2003 metais už 65 mln. dolerių nupirkta ir 85 proc. "Conversbank" akcijų.

Tais pačiais metais V.Antonovas nusprendė pirkti "Snoro" akcijų. Pasak jo, pirko "Snorą" tam, kad įsigytų banką Bendrijoje prieš Lietuvai įstojant į ES. Tai buvo išties skandalingas sandoris. Ko verta vien apsimetėlio rumuno Prancūzijos piliečio, kurį "Snoro" vadovai pristatydavo kaip Monako kunigaikščių Grimaldi palikuonį, afera! Teigiama, kad Valstybės saugumo departamentas dėl "Conversbank group" sandorio su "Snoru" 2003-iaisiais atliko tyrimą, bet Lietuvos bankas neatsižvelgė į jo išvadas.

2005 metais "Snoras" įsigijo "Latvijas Krajbanka" akcijų.

2008 metais "Convers group" turėjo 40 proc. akcijų Kaliningrade veikusiame "Investbanke", kuris tuo metu jungė Voronežo "Voronežprombank" ir Jekaterinburgo "Grankombank". Taip pat "Convers group" turėjo akcijų Maskvos taupomajame ir kreditų banke, Jenisejaus banke (Krasnojarskas) ir "Baikalinvestbanke" (Irkutskas). Tai dar ne viskas - V.Antonovas valdė du bankus egzotiškose šalyse - "Banco Transatlantico" Panamoje ir "Griffon Bank" Dominykoje.

Veiksmo filmų herojus

Kartu su verslo plėtra tėvą ir sūnų Antonovus bei "Convers group" lydėjo skandalai. V.Antonovas "Kroll" tyrėjams pasakojo, kad Rusijoje daugiausia sunkumų kilo dėl Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojo Andrejaus Kozlovo, kuris neva visaip trukdė V.Antonovo bankų verslui ir skleidė apie jį "juodąjį piarą". Rusijos žiniasklaida nurodo, kad A.Kozlovas buvo nušautas 2006 metais.

V.Antonovas 2007 metais tapo liudytoju Boriso Sokalskio byloje dėl 71 mlrd. rublių plovimo. Spaudoje rašyta, kad per "Akademchimbanką" B.Sokalskis išplovė 15 mlrd. rublių. Pasak V.Antonovo, jis padėjo teisėsaugai atskleisti šį nusikaltimą.

Kitas panašus nusikaltimas vyko per "Snoro" banką - aferistas iš Jungtinės Karalystės Trevoras Fingas pavogė Australijos pensijų fondo lėšas. V.Antonovas tvirtina padėjęs Australijos policijai pagauti T.Fingą. Bankas už tai netgi gavo Australijos policijos padėką.

2008 metais buvo pasikėsinta į A.Antonovą - penkiomis kulkomis sužeistas bankininko tėvas liko gyvas. Pasak V.Antonovo, pasikėsinimas organizuotas todėl, kad jis atsisakė parduoti "Convers group" su Rusijos Dūmos deputatais susijusiems prorusiškiems čečėnams.

2008 metų vasarą Rusijos spaudoje pasirodė publikacijų, kaltinančių V.Antonovą dėl Moldovos verslininko Igorio Vainbergo Gerso mirties. V.Antonovas "Kroll" tyrėjams paaiškino, kad turi Moldovos policijos dokumentus, įrodančius, jog I.Vainbergas Gersas nusižudė.

Laisvos rankos

"Ar GP gali paaiškinti, kodėl nuo 2011 metų lapkričio 14-osios atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl "Snoro" nesutrukdė "Snoro" bendraturčiui V.Antonovui 2011 metų lapkričio 22-ąją parduoti 100 proc. Ukrainos "Conversbank" akcijų paketą?"- klausė LŽ.

"Ikiteisminis tyrimas dėl banko "Snoras" pagal bendrą Lietuvos banko pateiktą informaciją pradėtas lapkričio 14 dieną. Pagrindiniai banko akcininkai V.Antonovas ir Raimondas Baranauskas pripažinti įtariamaisiais lapkričio 22 dieną. Per šį laiką buvo atliekamos procedūros, būtinos įtarimams pagrįsti. Lygiagrečiai vyko turto paieškos, tačiau iki minėtos datos nebuvo teisinio pagrindo nei tarptautiniam arešto orderiui, nei tarptautiniam turto areštui", - rado paaiškinimą nepaaiškinamam delsimui GP Viešųjų ryšių skyrius.

Gruodžio 5-ąją buvo paskelbta, kad teisėsaugininkai areštavo 300 mln. litų vertės buvusių banko pagrindinių akcininkų bei su jais susijusių asmenų turto. Menkas lopelis ant 3,4 mlrd. litų skylės. Netgi juokingas, žinant, kad buvęs pagrindinis bankrutavusio banko "Snoras" akcininkas Rusijos pilietis V.Antonovas valdė 68,1 proc. banko akcijų, o Lietuvos pilietis R.Baranauskas - 25,3 proc. akcijų.

Šių metų gegužę skelbta, kad didžiausio "Snoro" akcininko V.Antonovo šeima - 37-a turtingiausių Rusijos verslo šeimų reitinge, o paties V.Antonovo kapitalas siekia 0,38 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinis Antonovų šeimos turtas - "Convers group" ir bankas "Snoras".

Štai "Convers" banką ir pardavė V.Antonovas tuo metu, kai Lietuvoje indėlininkai blaškėsi neatgaudami savo santaupų, pensijų, socialinių išmokų.

Be to, per tą laiką buvo sustabdyta bankų veikla Dominykoje ir Panamoje. Jų indėlininkai intensyviai diskutuoja banko forume, tikėdami, kad tai tik laikinas pinigų užšaldymas, po kurio jie atgaus savo pinigus. Tačiau yra ir tokių, kurie įtaria, kad pinigai prarasti.

Ukrainos žiniasklaida paskelbė, kad "Konversbanką" iš V.Antonovo nupirko dešimt banko "top-menedžerių" (vadybininkų). Teigiama, kad V.Antonovas savo akcijas pradėjo pardavinėti nuo rugpjūčio. Ukrainos nacionalinės bankų valdybos duomenimis "Konversbank", kuris anksčiau vadinosi "Partner-bank", užima 67 vietą tarp Ukrainos bankų. Jo aktyvai - 2,18 mlrd. grivinų (apie 700 mln. litų), nuosavas kapitalas - 200 mln. grivinų (70 mln. litų), įstatinis kapitalas - 195,9 mln. grivinų (65 mln. litų).

Ukrainos žiniasklaida neblogai informuota apie V.Antonovo verslą ir planus. Anot jos, V.Antonovas dar vasarą pardavė visus Rusijoje turėtus bankus.

Neatsakyti klausimai

Seimo narė Loreta Graužinienė, palaikanti Seimo komisijos sudarymo idėją, tikisi, kad parlamentarai išgirs bent tą informaciją, kurią atskleidus nebus padaryta žalos tyrimui. 

"Prezidentė turi daugiausia galimybių kontroliuoti tyrimą dėl "Snoro", o Seimo nariai negauna visos informacijos, - sakė L.Graužinienė. - Galbūt šiek tiek piktnaudžiaujama tyrimo slaptumo teise, nepateikiama informacija, ilgai nagrinėjamos bylos. Man neaišku, kodėl nebuvo išreikalauta, kad "Snoro" banke būtų suformuoti atidėjimai, kodėl nebuvo pasižiūrėta, kad gautas pelnas ganėtinai popierinis. Kyla klausimas, ką veikė Lietuvos bankas, auditoriai, kontroliuojančios institucijos, kodėl jos neišsireikalavo, kad nebūtų tų orinių pervedimų, neapdraustų atidėjinių?"

Klausimų tikrai kyla, ir ne tik Seimo nariams. Tačiau atsakymai į juos, deja, žmonių nepasiekia. Kaip ir visais kitais atvejais, kai Lietuvoje žlugo bankai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"